Bendradarbiavimo procedūra (angl. Cooperation procedure)

Europos teisės aktų priėmimo tvarka, įteisinta 1987 m. Europos bendruoju aktu (Single European Act). Bendradarbiavimo procedūra išplėtė Europos Parlamento teises priimant Europos Sąjungos teisės aktus. Procedūra numato, kad galutinį sprendimą Europos Taryba gali priimti tik po to, kai teisės akto projektą du kartus apsvarsto Europos Parlamentas. Remiantis 1997 m. pasirašyta Amsterdamo sutartimi šios procedūros pamažu atsisakoma ir vis plačiau taikoma bendro sprendimo procedūra. Bendradarbiavimo procedūra taikoma tik sprendžiant ekonominės ir pinigų sąjungos klausimus. Žr. bendro sprendimo procedūra.[1]Šaltinis: Rūta Vainienė

Terminą “Bendradarbiavimo procedūra” apibūdino Rūta Vainienė knygoje "Ekonomikos terminų žodynas"

Plačiau


Rūta Vainienė

Terminą “Bendradarbiavimo procedūra” apibūdino Rūta Vainienė knygoje "Ekonomikos terminų žodynas"

Gauk nemokamą VERSLO VALDYMO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Jums gali būti naudinga: