Europos ekonominė erdvė, EEE (angl. European Economic Area, EEA)
Europos ekonominę erdvę sudaro Europos Sąjunga ir visos ELPA šalys (žr. ELPA), išskyrus Šveicariją.
1994 m. sausio 1 d. įsigaliojęs EEE susitarimas sudaro sąlygas naudotis ES vienos bendros rinkos galimybėmis Islandijai, Lichtenšteinui ir Norvegijai, neturintiems ES narystės privilegijų ir įsipareigojimų. [1]
Europos Sąjungos šalys, Islandija, Norvegija ir Lichtenšteinas, kuriose, pasirašius 1994 m. susitarimą, taikomos bendrosios rinkos taisyklės, t. y. acquis communautaire, keturios pagrindinės laisvės (laisvas prekių, paslaugų, kapitalo ir asmenų judėjimas) ir konkurencijos taisyklės.
EEE susitarimas taip pat apima švietimą, socialinę politiką, aplinkos apsaugą, tačiau neapima ES bendrosios žemės ūkio ir žvejybos politikos, nors susitarime yra nuostatų, reglamentuojančių prekybą žemės ūkio ir žuvies produktais. Kadangi EEE susitarimas nėra muitų sąjunga, ji neapima trečiosioms šalims taikytinos muitų politikos.[2]Šaltinis: Rūta Vainienė
Terminą “Europos ekonominė erdvė, EEE” apibūdino Rūta Vainienė knygoje "Ekonomikos terminų žodynas"
Plačiau
