Filipso kreivė (angl. Phillips curve)
Didžiosios Britanijos ekonomisto Albano Williamo Phillipso empirinių stebėjimų metu nustatyta ir grafiškai parodyta priklausomybė tarp darbo užmokesčio ir nedarbo. Vėliau priklausomybė buvo performuluota į ryšį tarp infliacijos ir nedarbo. Kreivė rodo, kad kuo didesnė infliacija, tuo mažesnis nedarbas, ir atvirkščiai. Buvo tikima, kad Filipso priklausomybė tvirtai įrodyta, tačiau pastaruoju metu empiriniai duomenys liudija, kad ir nedarbas, ir infliacija gali didėti vienu metu. Miltonas Friedmanas ir Edmundas Phelpsas septintajame dešimtmetyje pasiūlė lūkesčių papildytą Filipso kreivę (expectations augmented Phillips curve). Ši kreivė sukurta darant prielaidą, kad gyventojai pakankamai tiksliai numato centrinio banko politiką ir, atsižvelgdami į savo spėjimus, derasi su darbdaviais dėl darbo užmokesčio.[1]Šaltinis: Rūta Vainienė
Terminą “Filipso kreivė” apibūdino Rūta Vainienė knygoje "Ekonomikos terminų žodynas"
Plačiau
Iliustracijos
