Fišerio reiškinys (angl. Fisher’s effect)

Irvingo Fisherio (1867–1947) išanalizuota palūkanų normos ir infliacijos priklausomybė.
Pasak jo, visoms kitoms aplinkybėms esant toms pačioms, tikėtinas infliacijos padidėjimas atitinkama suma padidins ir nominaliąsias palūkanų normas. Fisheris daro prielaidą, kad realioji palūkanų norma yra konstanta, tad nominalioji palūkanų norma kinta lygiagrečiai su infliacija.
Fišerio lygtis išreiškiama taip: r = R+pi, kur r – nominalioji palūkanų norma, R – realioji palūkanų norma, o pi – analizuojamo laikotarpio metinė infliacijos norma.[1]Šaltinis: Rūta Vainienė

Terminą “Fišerio reiškinys” apibūdino Rūta Vainienė knygoje "Ekonomikos terminų žodynas"

Plačiau

Rūta Vainienė

Terminą “Fišerio reiškinys” apibūdino Rūta Vainienė knygoje "Ekonomikos terminų žodynas"