Nedarbas (angl. Unemployment)
Nevisiškas darbo jėgos panaudojimas ekonominėje veikloje. Nedarbo lygis įvertinamas pagal ieškančių darbo asmenų (bedarbių) ir visos darbo jėgos santykį.
Nedarbas gali būti laikinasis (frikcinis), atsirandantis dėl perėjimo iš vieno darbo į kitą, ciklinis, atsirandantis dėl kokios nors veiklos sezoniškumo ar ekonomikos cikliškumo, ir struktūrinis, kai darbuotojai neturi tinkamos kvalifikacijos, kai netinkama geografinė vieta arba kai dėl dosnios socialinės paramos nėra paskatų dirbti.
Paklausos struktūros ir gamybos technologijos pokyčiai mažina tam tikros kvalifikacijos darbuotojų paklausą. Šių priežasčių sukeltą struktūrinį nedarbą sunkiau panaikinti nei kitų tipų, nes tam reikia mokyti darbuotojus, pakeisti jų specializaciją arba pagerinti jų mobilumą. Nedarbas gali būti ir paslėptasis, kai asmenys turi darbą, tačiau akivaizdu, kad dėl menko įmonės našumo artimiausiu metu jie iš darbo bus atleisti.
Nedarbas gali būti pervertintas, kai asmenys dirba nelegaliai, tačiau registruojasi darbo biržoje siekdami gauti bedarbio pašalpą ar kitų socialinių teisių, lengvatų ir garantijų.[1]Šaltinis: Rūta Vainienė
Terminą “Nedarbas” apibūdino Rūta Vainienė knygoje "Ekonomikos terminų žodynas"
Plačiau
