Nuolatinė buveinė (angl. Permanent establishment)
Nuolatinė ūkinės komercinės veiklos vieta, iš kurios užsienio įmonė šalyje vykdo savo ekonominę veiklą.
Nuolatine buveine gali būti laikoma vadovybės buvimo vieta, filialas, įstaiga, gamykla, dirbtuvė, išteklių gavybos vieta, statybos aikštelė ir kitokia veiklos vieta. Nuolatinės buveinės terminas vartojamas mokesčių teisėje, jis skirtas padėti apmokestinti šalyje uždirbamas pajamas.[1]Šaltinis: Rūta Vainienė
Terminą “Nuolatinė buveinė” apibūdino Rūta Vainienė knygoje "Ekonomikos terminų žodynas"
Plačiau
UAB „Verslo žinios“, visos teisės saugomos.