Nuosavybė (angl. 1 ownership; 2 equity, property)

1) materialiojo ir nematerialiojo turto priklausymas konkrečiam asmeniui. Pagrindinis daikto priskyrimo nuosavybei požymis – jo ribotumas, nes tik fiziškai riboti daiktai gali tapti nuosavybės objektais (išimtis – intelektinė nuosavybė);

2) privilegijuotųjų ir paprastųjų akcijų vertė akcinėje bendrovėje (equity).

Žr. intelektinė nuosavybė .[1]Šaltinis: Rūta Vainienė

Terminą “Nuosavybė” apibūdino Rūta Vainienė knygoje "Ekonomikos terminų žodynas"

Plačiau

Rūta Vainienė

Terminą “Nuosavybė” apibūdino Rūta Vainienė knygoje "Ekonomikos terminų žodynas"