Pareto optimumas (angl. Pareto optimality)

Italų inžinieriaus Vilfredo Pareto (1848–1923) sukurta galimybių didinti ekonominę gerovę teorija. Pareto įvardijo sąlygas, kuriomis vienų gerovė gali būti didinama nemažinant kitų gerovės. Kai pasiekiamas toks išteklių paskirstymo efektyvumas, t. y. Pareto optimumas, bet koks kitoks išteklių paskirstymas nulems kieno nors padėties pablogėjimą.[1]Šaltinis: Rūta Vainienė

Terminą “Pareto optimumas” apibūdino Rūta Vainienė knygoje "Ekonomikos terminų žodynas"

Plačiau


Rūta Vainienė

Terminą “Pareto optimumas” apibūdino Rūta Vainienė knygoje "Ekonomikos terminų žodynas"

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Jums gali būti naudinga: