Taupymo paradoksas (angl. Paradox of savings, paradox of thrift)

Johno M. Keyneso iškelta prielaida, kad paskatos, kuriomis siekiama padidinti taupymą, o ir taupymo padidėjimas tam tikromis sąlygomis gali sukelti vėlesnį taupymo mažėjimą. Pasak jo, tuomet, kai žmonės linkę daugiau taupyti, o ekonomika išgyvena smukimą, mažiau lėšų lieka vartoti. Kuo mažiau gyventojai vartoja, tuo mažiau lėšų gauna gamintojai. Ilgainiui tai lemia gamybos ir užimtumo mažėjimą. Šiuo taupymo paradoksu siekiama skatinti vartojimą ir niekinti taupymą, kuriuo, kaip žinoma, grindžiamos investicijos ir ekonomikos plėtra.[1]Šaltinis: Rūta Vainienė

Terminą “Taupymo paradoksas” apibūdino Rūta Vainienė knygoje "Ekonomikos terminų žodynas"

Plačiau


Rūta Vainienė

Terminą “Taupymo paradoksas” apibūdino Rūta Vainienė knygoje "Ekonomikos terminų žodynas"

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Jums gali būti naudinga: