Infliacija (angl. Inflation)

Tai visuotinis kainų lygio kilimas, sukeliantis šalies valiutos nuvertėjimą. Už tą pačią sumą pinigų galima nusipirkti vis mažesnį prekių kiekį. Infliacija matuojama vartotojų kainų indeksu ir išreiškiama procentais.

Dėl ko kyla infliacija?

Infliaciją lemia kelios priežastys. Kai importuojamų prekių kainos, išreikštos nacionaline valiuta, yra didesnės, tokia infliacija vadinama importo infliacija.

Kai Centrinis bankas, finansuodamas biudžeto deficitą, prispausdina per daug pinigų, tokia infliacija vadinama vietine infliacija. Abiem atvejais pinigai nuvertėja, o kainos kyla.

Dar svarbesnė priežastis – sąnaudų krizės. Ekonomikos pakilimo laikotarpiu, klestint įvairiai ūkinei veiklai, gali atsirasti darbo jėgos ir tam tikrų prekių trūkumas. Toks ekonomikos perkaitimas sugriauna pusiausvyrą tarp pasiūlos ir paklausos. Smarkiai kyla kainos ir atlyginimai.

Praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje Švedijoje buvo didžiulė infliacija, kurią daugiausia sukėlė smarkiai kylantys atlyginimai. Lietuvoje 2000 metais buvo vienas iš lėčiausių infliacijos tempų pasaulyje (tik 1,4%), tačiau tik atkūrus Nepriklausomybę infliacija buvo pasiekusi net 1163% ribą (1992 metais).

Kaip lūkesčiai veikia infliaciją?

Infliacija parodo, kaip pakito kainos per tam tikrą laikotarpį, pavyzdžiui, per pastaruosius 12 mėnesių. Infliacijai pasiekus tam tikrą lygi, gali būti per sunku nuslopinti įsisukusią atlyginimų ir sąnaudų spiralę. Atsižvelgdamos į infliaciją ir saugumo sumetimais, įmonės kelia prekių kainas. Įmonių darbuotojai reikalauja kompensacijos už infliaciją, didėjančias prekių kainas ir dar šiek tiek – apsidraudimui. Visuomenės prognozės, kad kainos ateityje dar labiau kils, toliau skatina infliaciją. Kartais šis procesas tampa nebevaldomas, gamintojai ir vartotojai vejasi vienas kitą tol, kol šalyje atiranda hiperinfliacija, ir prekių kainos išauga tūkstančiais procentų.

Kodėl infliacija tokia pavojinga?

Didelė infliacija neigiamai atsiliepia šalies gebėjimui konkuruoti tarptautinėse rinkose. Šalyje pagamintos prekės tampa per brangios, kad jas būtų galima eksportuoti. Didelė infliacija perskirsto kapitalą. Pralaimi tie, kurie taupė. Tačiau išlošia tie, kurie skolinosi.

Visi daug investavę, pvz., į nekilnojamąjį turtą, išlošia esant didelei infliacijai.

Kartais kainų kilimas būna motyvuotas. Pavyzdžiui, kai smarkiai pagerinama produkcijos kokybė.[1]Šaltinis: Investuotojo ABC

Terminas “Infliacija” apibūdintas šiame "Verslo žinių" išleistame iliustruotame žinyne.

Plačiau


Investuotojo ABC

Terminas “Infliacija” apibūdintas šiame "Verslo žinių" išleistame iliustruotame žinyne.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Jums gali būti naudinga: