Oficialiosios kalbos
Nuo 2007 m. sausio 1 d. egzistuoja 23 oficialiosios Europos Sąjungos kalbos: airių, anglų, bulgarų, čekų, danų, estų, graikų, ispanų, italų, latvių, lenkų, lietuvių, maltiečių, olandų, portugalų, prancūzų, rumunų, slovakų, slovėnų, suomių, švedų, vengrų ir vokiečių.
ES teisės aktai yra skelbiami visomis oficialiosiomis kalbomis ir bet kuria iš šių kalbų galima susirašinėti su ES institucijomis. Suprantama, Europoje vartojama ir daugelis kitų kalbų. Šią tautinių ir regioninių kalbų įvairovę europiečiai brangina – tai jų kultūros lobyno dalis. Europos Komisija vykdo įvairias programas, siekdama skatinti mokytis kalbų ir propaguoti kalbinę įvairovę.[1]Šaltinis: Europa.eu
Šis terminas apibūdintas Eurožargono aiškinamąjame žodyne.
Plačiau
UAB „Verslo žinios“, visos teisės saugomos.