Agroverslas
Agrarinės aplinkosaugos politika | Priemonių, saugančių ir gerinančių aplinką bei užtikrinančių aplinkai nežalingą žemės ūkio ir maisto produktų gamybą, visuma. |
Akaricidai | Tai augalų apsaugos priemonės, skirtos kovai su erkėmis. |
Alternatyvi žemės ūkiui veikla | Bet kuri kaimo vietovėje vykdoma veikla, nepriskirtina žemės ūkio veiklai. |
Ankštariniai gumbauodžiai | Tai rapsų kenkėjai, labai smulkūs (apie 1,5 mm ilgio), gelsvai rausvi. Pakenkimo simptomai yra sunkiai pastebimi, nes mažos duobutės augalo audiniuose greitai užgyja. Pažeistos vietos deformuojasi. Per metus išsivysto kelios generacijos. Ankštariniai gumbauodžiai kenksmingi drėgnomis, šiltomis vasar... |
Ankštariniai paslėptastraubliai | Tai rapsų kenkėjai, 2-2,5 mm ilgio, ovalo formos, pilki, neblizgantys, apaugę pilkšvais plaukeliais. Vabalų pakenkimo simptomai yra sunkiai pastebimi, nes mažos duobutės augalo audiniuose greitai užgyja. Kenkia ankštarinių paslėptastraublių lervos. Išsiritusios šių kenkėjų lervos pragraužia sėklos e... |
Antraknozė | Tai agurkų, auginamų lauke, liga. Infekcija persiduoda per užkrėstą sėklą. Kitas užkrato šaltinis – sirgusių augalų liekanos. Ligos požymiai pasireiškia kaip gelsvos vandeningos dėmelės ant lapų, kurios vėliau tamsėja, pajuoduoja, išryškėja apvadas. Ant lapkočių ir stiebų pažeidimai pasireiškia negi... |
Atsietoji papildoma nacionalinė tiesioginė išmoka | Išmoka, mokama pareiškėjui iš biudžeto lėšų už paramos teikimo reikalavimus atitikusį gamybos mastą (pasėlių plotą, gyvulių skaičių) ar rinkai patiektą pieną nustatytu atskaitos laikotarpiu. |
Augalininkystė | Žemės ūkio šaka, apimanti kultūrinių augalų, skirtų žmonėms aprūpinti maisto ir ne maisto produktais, pramonei – žaliava, gyvulininkystei – pašarais, ir grybų auginimą. |
Augalų apsaugos produktai | Veikliosios medžiagos ir jų turintys preparatai, naudotojui tiekiami tokios sudėties ir formos, kokios jie buvo pagaminti. Skiriami augalams apsaugoti nuo kenksmingųjų organizmų, augaliniams produktams konservuoti, nereikalingiems augalams naikinti, veikti augalų gyvybinius procesus. |
Aviečių deguliai (antraknozė) | Tai uoginių sodo augalų liga, kuri dažniausiai apima stiebus ir ūglius, rečiau – lapus, lapkočius, užuomazgas, vaiskočius, kartais uogas. Deguliai žalingesni šiltą, lietingą vasarą, ypač tankiuose avietynuose. Apsikrečia tik jauni stiebai arba jų dalys, labiausiai jautrios 10–30 cm aukščio atžalos. ... |
Aviečių miltligė | Tai aviečių liga, kuri gali pažeisti uogas, kurios būna lyg apibarstytos miltais. Tokios uogos netinkamos vartoti. Grybas pažeidžia jautresnių veislių aviečių ūglių viršūnėles ir viršutinius lapus ypač karštu ir drėgnu oru. Abiejose lapų pusėse atsiranda pilkšvai balzganas, voratinkliškas valktis, k... |
Aviečių rūdys | Tai aviečių liga. Lietuvoje kol kas aptinkama tik ant lapų, nors gali sirgti ir stiebai bei ūgliai. Tai dažna, ypač laukinių aviečių lapų liga, kuri daugiau žalos padaro lietingą, šiltą vasarą. Vasaros pradžioje ant žemutinių, o vėliau ir ant jaunų lapų viršutinės pusės atsiranda apvalių, kiek iškil... |
Aviečių šviesmargė | Tai uoginių sodo augalų liga, kuri pažeidžia lapus, stiebus, kartais ir ūglius. Ant lapų atsiranda rausvai rusvų smulkių dėmelių, kurių vidurys vėliau pabąla, išryškėja juodai rudi taškeliai. Dėmių vietose lapalakštis dažnai ištrupa, o smarkiai ligos apimti lapai pagelsta ir anksčiau nukrinta. Ant s... |
Aviečių žievėplaiša | Tai pavojingiausia ir labiausiai paplitusi grybinė aviečių liga, kuri pažeidžia jaunus ūglius, pumpurus, lapkočius, retkarčiais lapus. Labiausiai nukenčia stiebai, ant jų atsiranda ryškiausių ligos požymių. Artėjant vidurvasariui ir vėliau ant jaunų stiebų aplink lapų išaugimo vietą atsiranda stambi... |
Avietinis gumbauodis | Tai uoginių sodo augalų kenkėjas. Gumbauodžių lervos gyvena stiebų viduje, o pažeistose vietose stiebai sustorėja, išsipučia, susidaro gumbai. Stiebai nudžiūsta. |
Avietinis žiedgraužis | Tai uoginių sodo augalų kenkėjai. Pavasarį vabalai aviečių ir braškių lapuose bei žiedlapiuose išgraužia mažas skyles. Pažeistas žiedpumpuris iš karto nukrinta arba parudavęs kybo kurį laiką ant žiedkočio. Šie kenkėjai paplitę visur, kur auginamos avietės ir braškės. Labai išplitus šiems kenkėjams, ... |
Avižos | Tai javai, kurie Lietuvoje sėjami tik pavasarį. Avižų grūdai dažniausiai naudojami pašarui, ypač arkliams šerti. Viduržemio regiono šalyse avižos taip pat auginamos žaliajam pašarui. Nedideli grūdų kiekiai naudojami maistui kaip miltai, kruopos ar dribsniai. Sertifikuotos arba nesertifikuotos sėklos... |
Avižų dryžligė | Avižų liga, kuri pažeidžia avižų daigus, lapus, stiebus, varpažvynius, grūdus. Ant sudygusių daigų pirmųjų lapelių matomos rudos dėmės arba dryžiai. Ligos sukėlėjas gali sunaikinti dygstantį avižos daigelį. Po ankstyvo nedidelio pažeidimo augalo apatiniai lapeliai nudžiūna (apmiršta), o avižos atsig... |
Avižų dulkančiosios kūlės | Avižų liga, kuri pažeidžia avižų šluoteles. Ligos požymiai išryškėja avižoms plaukėjant. Šluotelė šiuo tarpsniu būna užpildyta sporų masės. Apsikrėtimas sporomis gali trukti nuo žydėjimo iki derliaus nuėmimo. Liga platinama vėju arba kuliant. Dygimo metu sėklų paviršiuje esančios kūliasporės įauga į... |
Avižų javaklūpė | Tai avižų liga, pažeidžianti avižų šaknis, ant kurių išaugina charakteringą juodą paviršinę grybieną. Liga taip pat gali pažeisti šaknies kaklelį ir apatinę stiebo dalį. Šaknys iš dalies arba visiškai sunaikinamos, o pažeistų augalų išplaukėjusios šluotelės būna išbalusios, tuščios. Ypač liga plinta... |
Avižų kietosios kūlės | Tai avižų liga. Pažeistų augalų išplaukėjusios šluotelės yra neįprastos išvaizdos. Jos yra susiglaudusios, atrodo kaip juodai išteptos. Kūliasporėmis sėklos užsikrečia kūlimo metu. Po sėjos grūdo paviršiuje esančios kūliasporės prasiskverbia į dygstantį augalą ir jį užkrečia. Kada sėjamos pačių ūkin... |
Avižų miltligė | Tai avižų liga, kuri pažeidžia augalų stiebus, lapus ir varpas, padengdama juos baltu grybienos valkčiu, kuri sendama tamsėja, paruduoja. Liga pradeda plisti daigų tarpsniu ir plinta iki brendimo. Liga vystosi drėgnu ir šiltu oru, ją platina vėjas. Lapo antroje pusėje pažeidimo vieta pagelsta. Vėlia... |
Avižų pašaknio puvinys | Tai avižų liga, plintanti su sėkla ir per dirvą bei pažeidžianti avižų apatinę stiebo dalį. Palankiomis sąlygomis nuo šaknų užsikrečia ir apatinė stiebo dalis, kuri gali būti stipriai pažeidžiama. Ligai plisti palankesni gana sausi ir šilti orai, todėl šio sukėlėjo sukeliamos ligos labiau išplitę ce... |
Avižų septoriozė | Tai avižų liga, kurios sukėlėjas gali plisti su sėkla. Labai stipriai pažeisti daigai gali nesudygti. Labiausiai šiai ligai būdingi simptomai – kai šokolado rudumo dėmės ilgėja galuose nusmailėdamos, vėliau plečiasi ir susilieja. Dėmės gan greitai įgauna šviesiai pilkšvai rudą spalvą. Ligos simptoma... |
Avižų vainikuotosios rūdys | Tai avižų liga, kuri pažeidžia avižų lapus. Ant avižų lapų pasirodžiusios ryškiai oranžinės, smulkios, iškilios, pailgos dėmelės (panašios į spuogelius) yra būdingi vainikuotųjų rūdžių požymiai. Avižos užsikrečia pavasarį nuo peržiemojusių senų augalų arba augalų tarpininkų (šaltekšnio arba šunobelė... |
Baktericidai | Tai augalų apsaugos priemonės, skirtos kovai su bakterijomis. |
Bakterinė degligė | Tai liga, kuri pažeidžia kriaušes, obelis ir kitus augalus (įvairios slyvų, abrikosų, trešnių rūšys, braškės, avietės ir kt.). Pavasarį žaizdose peržiemojusias degligės bakterijas ant žiedų ar ant jaunų augančių ūglių audinių perneša vėjas, lietus ir vabzdžiai. Bakterijos patenka per besiskleidžianč... |
Bakterinė dėmėtligė | Tai dažna brokolių, Briuselio ir žiedinių kopūstų, kartais ridikų liga. Dekoratyviniai kopūstai šiai bakterijai atsparūs. Bakterinės dėmėtligės simptomai – smulkios (iki 3 mm) taškinės dėmelės. Iš pradžių jos būna apvalios, vandeningos, tamsiai žalios. Vėliau dėmelės susilieja, įgauna netaisyklingą ... |
Bakterinis šaknų gumbas | Tai uoginių sodo augalų liga. Sukėlėjas pažeidžia šaknis ir apatinę stiebo dalį (30–40 cm nuo žemės paviršiaus). Kad avietės serga šaknų gumbu, galima įtarti, jeigu stiebai ploni ir menkai dera. Jeigu išaugų ant stiebo nematyti, būtina patikrinti krūmo stiebus ties šaknies kakleliu arba pačias šakni... |
Bakterinis šlapiasis puvinys | Tai liga, kuri gali būti labai kenksminga, kai brokoliams, žiediniams kopūstams formuojant žiedynus vyrauja lietingi orai ir aukšta santykinė oro drėgmė. Pažeistos galvutės per keletą dienų praranda prekinę išvaizdą. Gūžiniai kopūstai, griežčiai, ridikai, ropės nuo šlapiojo puvinio daugiausiai nuken... |
Bakterinis vėžys | Tai liga, kuri pažeidžia obelis ir kriaušes. Ant šakelių, ūglių, kamieno matyti raudonai rudos, įtrūkusios dėmės. Simptomai pasireiškia vasaros pradžioje. Stipriai pažeisti ūgliai džiūsta, nekrozė apima vaismedžio pumpurus ir lapus. Ant kriaušių požymiai kitokie – nudžiūvę žiedai, pajuodavusios šake... |
Balninis gumbauodis | Tai javų (kviečių, miežių, avižų) kenkėjas, 4,0-5,5 mm ilgio, raudonos ar oranžinės spalvos. Skraido gegužės - birželio mėn. Lervos maitinasi stiebo audiniais už lapamakščio. Pažeidimo vieta primena balną. Pažeistuose augaluose sutrinka varpų aprūpinimas maisto medžiagomis, formuojasi smulkūs, menka... |
Baltasis puvinys | Tai obuolių ir kriaušių liga, kai netoli vaisiaus taurelės susiformuoja nedidelės apskritos puvinio dėmelės, kurios greitai didėja, susilieja. Įpuvusioje dėmėje iš pradžių iškyla balzgani kauburėliai. Vėliau jie įgauna baltų, dulkėtų karpučių pavidalą. Puvinio vietoje vaisiaus minkštimas nemaloniai ... |
Baltasparniai | Tai visaėdžiai kenkėjai, kenkiantys daugeliui augalų. Pastaraisiais metais kita baltasparnių rūšis (Bemisia tabaci) tapo rimta problema šiltnaminiams augalams. Tai 1,5 mm ilgio vabzdžiai, turintys dvi poras ryškiai baltų sparnų, kurie ramybės būklėje sudedami tarsi stogeliu išilgai kūno. Pajudinus b... |
Baltoji kojelė | Tai bulvių liga, kuri pažeidžia gumbus, daigus, žemutinę stiebo dalį, šaknis, o kartais ir lapus. Baltąja kojele bulvių daigai užsikrečia dygimo metu. Ant išlikusių ligotų daigų stiebų ties dirvos paviršiumi atsiranda rudos pailgos, įdubusios žaizdos. Pažeistų stiebų žemutinėje dalyje, kartais ir an... |
Baltoji rapsų lapų dėmėtligė | Tai rapsų liga, kai ant lapų susidaro baltos ar gelsvai rudos spalvos, apskritos ar netaisyklingos formos, 5–10 mm skersmens dėmės. Jei dėmių daug, lapai nudžiūsta. Gali pažeisti ir ankštaras, jos bręsta anksčiau, atsidaro, sėklos išbyra. Žiemoja dirvoje su augalų liekanomis. Vėsūs ir drėgni orai sk... |
Baltosios kirmėlaitės | Tai kenkėjai, kurie gadina šiltnamiuose auginamų agurkų daigų šaknis ir požeminę stiebelio dalį. Pažeisti augalai vysta ir gelsta. |
Baltosios rūdys | Tai svarbi žiedinių ir lapinių kopūstų liga, kuri gali pažeisti ir kryžmažiedes piktžoles. Ligos požymiai – lapų viršutinėje pusėje matomos apskritos, stambios, šiek tiek iškilios, iš pradžių šviesiai žalsvos, vėliau paraustančios dėmės. Lapų apačioje dėmės būna su baltomis apnašomis, iš pradžių bli... |
Barštinė (salierinė) minamusė | Tai kenkėjas, kuris gali pakenkti salierams, pastarnokams, petražolėms ir daugeliui kitų skėtinių šeimos augalų. Lapuose matomos stambios, plokščios dėmės – minos, kurios pradžioje būna balsvos, vėliau paruduoja. Stipriau pakenkti lapai pagelsta ir sudžiūsta. Palankiomis sąlygomis kenkėjai gali pada... |
Bazinis pasėlių plotas | Bendras Lietuvos Respublikoje auginamų pasėlių plotas, už kurį mokamos tiesioginės išmokos. |
Blakės | Tai kenkėjai, kurie gali padaryti žalos po priedangomis auginamiems agurkams. Pavasarį blakės gali migruoti į šiltnamius nuo šalia šiltnamių augančių augalų. Stipriai pažeistų augalų krenta pumpurai ir užuomazgos, vaisiai deformuojasi. |
Braškių filostiktozė | Tai braškių liga. Sukėlėjas žiemoja dirvoje, sirgusių augalų liekanose. Todėl dažniau paplinta prie sodybų, mažuose braškynuose. Versliniuose, fungicidais purškiamuose plotuose – retai aptinkama. |
Braškių miltligė | Tai labai žalinga po priedangomis ir šiltnamiuose auginamoms braškėms liga, sausomis ir karštomis vasaromis gali pasireikšti ir lauke ant jautrių ligai veislių braškių. Puola visas antžemines augalo dalis. Pirmieji požymiai pasirodo gegužės mėnesį. Ant lapkočių ir lapų apatinės pusės pasirodo baltos... |
Braškių pilkasis puvinys | Tai liga, kuri pūdo braškes ir visas kitas uogas (avietes, serbentus, agrastus, žemuoges), daržoves bei dekoratyvinius augalus. Be uogų, pažeidžia žiedus, lapkočius, vaiskočius, uogų užuomazgas, lapus. Uogas užkrečia žydėjimo metu. Tačiau jeigu meteorologinės sąlygos grybo vystymuisi nepalankios (sa... |
Braškių rudoji dėmėtligė | Tai braškių liga. Pirmoje vasaros pusėje liga plinta lėtai, jos beveik nepastebime, o rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais pažeidžia iki 90% visų lapų. Labiausiai nukenčia senesni lapai, ypač piktžolėtuose trečių metų braškynuose. Grybas pažeidžia lapalakščius, rečiau lapkočius ir ūsus. Ant lapų susidaro n... |
Braškių šaknų šerdies raudonligė | Tai viena pavojingiausių braškių pašaknio ligų. Yra dvi ligos plitimo stadijos: iš pradžių nuvysta 2–5 senesni lapai, o jaunesni – įsigaubia, neblizga, būna pilko ar melsvo atspalvio. Po kelių dienų žūsta visas augalas. Ši greitoji raudonligės forma pasireiškia gegužės – birželio mėnesiais, vėliau k... |
Braškių šviesmargė | Tai visų veislių braškių ir žemuogių liga. Plačiausiai paplitusi lapų liga. Pažeidžia lapus, lapkočius, žiedynus, ūsus. Sukėlėjas pradeda plisti braškėms žydint ir intensyviai dauginasi iki vidurvasario. Ant lapų atsiranda apskritos, kampuotos, nešvaraus baltumo, plačiu, raudonai violetiniu apvadu d... |
Braškių verticiliozė | Tai braškių liga. Taip pat gali pažeisti abrikosus, vyšnias, trešnes, slyvas, avietes, agrastus, bulves, pomidorus, agurkus ir kitus sumedėjusius bei žolinius augalus. Sukelia braškių vytimą. Ligos sukėlėjai sparčiai vystosi pavasarį: gegužės pabaigoje ir birželio mėnesį. Ligos požymiai gausėja pala... |
Braškių vytulys | Tai braškių liga. Mūsų klimato sąlygomis šis grybas daugiau išplinta karštą ir drėgną vasarą. Jeigu uogų nokimo metu būna aukšta temperatūra, bet trūksta drėgmės, ant uogų atsiradusios gelsvos, vėliau bronzinės dėmės sustabdo uogų nokimą, bet visos uogos nesupūdo. Jeigu drėgmės ir šilumos pakanka, d... |
Bulviniai nematodai | Tai bulvių kenkėjai, kurie maitinasi ant bulvių šaknų, jas nusilpnina ir mažina derlių. Gyvena tik ant bulvių ir pomidorų šaknų, todėl keletą metų neauginant toje dirvoje šių augalų, jų populiacija žymiai sumažėja. Tačiau dalis cistų išlieka gyvybingos labai ilgai. Todėl, praėjus ir keletui metų, pr... |
Bulvių amarai | Tai bulvių kenkėjai, gležni ir smulkūs vabzdeliai. Lietuvoje aptinkami 8 rūšių amarai, gali būti sparnuoti ir besparniai. Bulvėse gyvenančių rūšių amarai didelių kolonijų nesudaro. Dažniausiai randami pavieniai arba nedidelės amarų grupelės, kuriose jų būna tik kelios dešimtys.... |
Bulvių dirvinukai | Tai bulvių kenkėjai, kurie dieną maitinasi požeminėmis augalų dalimis – nugraužia augalų šaknis, išgraužia dideles ertmes bulvių gumbuose. Bulvėms ypač žalingi būna sausrų metu, kai dirvoje trūksta drėgmės. Tuomet dirvinukų vikšrai apsigyvena bulvės gumbe ir išgraužia visą gumbo vidų, palikdami tik ... |
Bulvių maras | Tai liga, kuri pažeidžia bulvių lapus, lapkočius, stiebus, viršūninius ūglius, gumbus. Pirmieji požymiai ant lapų – mažos, nuo blyškios iki tamsiai žalios spalvos, netaisyklingos formos, vandeningos dėmės. Vėliau jos greitai plečiasi ir virsta tamsiai pilkomis arba rudomis išplaukiančiomis dėmėmis.... |
Bulvių sausasis puvinys | Tai bulvių liga, kuri pasireiškia, praėjus mėnesiui po derliaus nuėmimo, kai gumbų paviršiuje atsiranda netaisyklingos formos pilkšvai rudų dėmių. Jos didėja nuo dėmės centro į visas puses, įdumba ir raukšlėjasi. Bulvės minkštimas po dėmėmis paruduoja ar net pasidaro pilkai juodas.... |
Bulvių sausligė | Bulvių sausligė – tai bulvių liga, kuri pažeidžia bulvių lapus, stiebus ir gumbus. Pirmiausia pasimato smulkios (1-2 mm), sausos, tamsiai rudos dėmelės. Ligai progresuojant, lapo audiniai apie dėmę pašviesėja, lapai pagelsta, bulvės pirma laiko subręsta ir nudžiūsta. Ši liga labiau išplinta karšto o... |
Daiginės muselės | Tai svogūnų kenkėjai, kurių lervos pažeidžia dygstančias sėklas ir daigus, ypač pavasarį, kai dirvožemis yra vėsus ir drėgnas. Šie kenkėjai paprastai pasireiškia tose dirvose, kur daug neperpuvusių organinių medžiagų. Musės mėgsta neseniai įdirbtus laukus. Vėlesnių generacijų daiginės muselės gali p... |
Deklaruotas plotas | Paramos paraiškoje nurodytų žemės ūkio naudmenų, pasėlių ar kitų laukų, už kuriuos žemės ūkio veiklos subjektas prašo išmokų, plotų suma. |
Didysis žiemsprindis | Tai vaismedžių ir daugelio lapuočių medžių kenkėjas. Vikšrai graužia besiskleidžiančius pumpurus, vėliau lapus, žiedpumpurius ir žiedus. Žiemsprindžių vikšrai 25 mm ilgio, žali, ropodami vikšrai sprindžiuoja. |
Diegavirtė | Tai liga, kuria serga visi bastutinių šeimos augalai. Liga pažeidžia daigų šaknies kaklelį. Jis paruduoja arba pajuosta, suplonėja, pradeda pūti. Anksti apsikrėtę daigai išvirsta ir sudžiūsta. Infekcija dažniausiai pradeda plisti tik sudygus daigams. Palankios ligai plisti sąlygos yra rūgšti, gausia... |
Dirvinis šliužas | Tai daržovių kenkėjas, ypač kenkiantis kopūstams, morkoms, salotoms ir kt. Šliužas sultingose augalo dalyse išgraužia skyles. Apėda augalų lapus, bulvių gumbus ir įvairius šakniavaisius, sugadina produktų prekinę išvaizdą. Daugiau žalos padaro lietingais metais. |
Dirvinukai | Tai kukurūzų kenkėjai. Išsiritę vikšrai daugiausia maitinasi naktimis, nukąsdami augalus ties dirvos paviršiumi. Dienos metu vikšrai slepiasi viršutiniame dirvos sluoksnyje arba po dirvos grumsteliais. Pažeisti augalai vysta ir geltonuoja, kol visai sunyksta. |
Ekologinis žemės ūkis | Žemės ūkio ministerijos nustatytus reikalavimus atitinkanti žemės ūkio veiklos sistema, kurioje pagaminami ekologiški žemės ūkio ir maisto produktai. |
Ekologiški žemės ūkio ir maisto produktai | Sertifikuoti žemės ūkio ir maisto produktai, atitinkantys ekologiškiems žemės ūkio ir maisto produktams Žemės ūkio ministerijos nustatytus reikalavimus. |
Fungicidai | Tai augalų apsaugos priemonės, skirtos kovai su grybais ir grybeliais. |
Fuzarinis puvinys | Tai obuolių ir kriaušių liga, kai vaisiai pradeda pūti iš vidaus nuo sėklalizdžio. Iš pradžių pažeistų vaisių negalima atskirti nuo sveikųjų. Perpjovę pažeistą vaisių, viduje randame rudąjį šerdies puvinį, o sėklalizdyje susiformuoja rausvos spalvos pelėsis. Pradėję pūti vaisiai būna kartoki ir valg... |
Galveninis puvinys | Tai svogūnų liga, kai užkratas sukelia svogūnų puvimą saugyklose. Šis puvinys dažniausiai atsiranda šilčiausiose vietose. Juodų sporų telkiniai formuojasi lukštų paviršiuje ar tarp lukštų. Bakterija gali gyventi dirvožemyje ir ant augalų liekanų. Svogūnai gali apsikrėsti per kaklelį, formuojantis ro... |
Gamybos kvota | Žemės ūkio ministerijos nustatytas ir žemės ūkio veiklos subjektams skirstomas maksimalus žemės ūkio ir (ar) maisto produktų gamybos kiekis. Paskirstyta kvota tampa subjekto nuosavybe. |
Gaminis pelėdgalvis | Tai runkelių kenkėjas. Jauni vikšrai lapuose išgraužia skyles, apgraužia lapus. Itin pažeistų runkelių lieka tik lapų gyslos. |
Geltonasis agrastinis pjūklelis | Tai agrastų ir serbentų kenkėjas. Kenkėjų šviesiai ar melsvai žalios spalvos lervos graužia lapus. Kenkėjams gausiai išplitus, lervos gali per 1–2 savaites nugraužti visus lapus, palikdamos tik lapų gyslas ir lapkočius. Serbentinio uoginio pjūklelio lervos iš vidaus graužia juodųjų serbentų uogų min... |
Genetiškai modifikuotas augalas | Žemės ūkio, daržo, sodo ar dekoratyvinis augalas, kurio genetinė medžiaga pakeista tokiu būdu, kuris paprastai nepasitaiko dauginantis natūraliu būdu. |
Genetiškai modifikuoti organizmai | Genetiškai modifikuoti organizmai (GMO) – tai organizmai, kurių genetinė medžiaga buvo dirbtinai pakeista naudojant genų inžinerijos technologijas. Tokiu būdu augalai, mikroorganizmai ar gyvūnai įgyja naujų savybių, kurios jiems iki tol buvo nebūdingos. |
Gera augalų apsaugos praktika | Praktika, kai laikantis registruotų augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimų, atsižvelgiant į vietos sąlygas ir agrotechnines bei biologines augalų kontrolės galimybes, parenkamas toks tam tikrų augalų arba augalinių produktų apdorojimo augalų apsaugos produktais laikas ir tokia tų augalų apsa... |
Gyvulininkystė | Žemės ūkio šaka, apimanti ūkinių gyvūnų (išskyrus gyvūnus augintinius) auginimą ir (ar) naudojimą gyvulininkystės produkcijai gauti. |
Grūdų kondicionavimas | Tai grūdų sudrėkinimas ir išlaikymas nustatytoje temperatūroje. |
Herbicidai | Tai augalų apsaugos priemonės, skirtos kovai su piktžolėmis. Herbicidai yra įvairūs, jie skiriasi pagal cheminę sudėtį, patekimą į augalą, toksiškumą, veikimo trukmę ir kitas savybes. |
Ilgakojai uodai | Tai augalų kenkėjai. Kenkia ilgakojų uodų lervos. Jos gyvena dirvoje arba didelėmis populiacijomis daugiamečiuose žolynuose. |
Insekticidai | Tai augalų apsaugos priemonės, skirtos kovai su vabzdžiais. |
Intervencinė kaina | Žemės ūkio ir maisto produktų intervencinio pirkimo kaina. |
Intervencinis pirkimas | Vyriausybės įgaliotos institucijos vykdomas Lietuvos Respublikos asmenų pagamintų perteklinių žemės ūkio ir maisto produktų pirkimas, saugojimas ir pardavimas. |
Javinis amaras | Tai javų (miežių, avižų, kviečių) kenkėjas, smulkus, apie 2 mm ilgio, rudai žalios ar gelsvai žalios, kartais pilkai žalios spalvos vabzdys. Amarai dažniausiai sudaro dideles kolonijas ant javų stiebų ir lapų, juos ištisai padengdami. Dažniau randami augalo apatinėje dalyje. Amarų pakenkti lapai gel... |
Javinis lapinis pjūklelis | Tai javų kenkėjas, 6-7 mm ilgio, juodas, su geltonomis juostelėmis. Sparnai skaidrūs, su rudomis gyslomis. Lervos gelsvai žalios, su tamsiomis juostelėmis išilgai viso kūno. Turi 10 porų kojų. Javinių lapinių pjūklelių lervos kenkia visiems varpiniams javams – tiek žiemkenčiams, tiek vasarojui. Paže... |
Juodoji dėmėtligė | Tai liga, kuri vegetacijos ir laikymo metu pažeidžia pekininius bastučius, kaliaropes, baltagūžius, žiedinius ir Briuselio kopūstus. Grybai plinta su sėkla, juos platina vėjas, lietus. Svarbus užkrato šaltinis yra kryžmažiedžių šeimos piktžolės ir sergančių augalų liekanos. Infekcijai plisti palanki... |
Juoduliai | Tai liga, kuri dažniausiai aptinkama ant baltą lukštą turinčių svogūnų veislių. Tamsiai žali į juodumą spuogeliai, paprastai apsupti koncentrinių žiedų, aptinkami ant išorinio ropelės lukšto. Drėgnomis oro sąlygomis iš šių spuogelių pasirodo sporos. Laiškiniai česnakai pažeidžiami, kai jie ruošiasi ... |
Kaimo bendruomenė | Kaimo teritorijoje gyvenantys žmonės, susieti bendrais viešaisiais poreikiais ir interesais. |
Kaimo plėtra | Kaimo vietovių gyventojų gyvenimo kokybės gerinimas, kaimo ūkinės ir socialinės struktūros, taip pat bendruomeninių ryšių tobulinimas siekiant užtikrinti ekonominę ir socialinę sanglaudą, saugoti ir kurti darbo vietas kaimo vietovėse, saugoti ir puoselėti etninę kultūrą, kraštovaizdį bei gamtinę apl... |
Kaklelio puvinys | Tai augalų liga, kuri Europoje plinta su sėklomis. Ji labiau žalinga esant drėgnam orui. Tokiomis oro sąlygomis sporos gaminasi nudžiūvusiuose lapų galuose, kas gali sukelti tolesnį ligos plitimą pasėliuose. Daugiausiai žalos padaro laikomiems svogūnams. Tipiški kaklelio puvinio simptomai, t.y. pilk... |
Kartusis puvinys | Tai liga, kuri puola įvairius vaisius, dažniau aptinkamas sandėliuose, ypač šiltesniuose, rečiau – soduose. Ant vaisių dažniausiai iš karto atsiranda kelios rudos nedidelės, kiek įdubusios karčiojo puvinio dėmelės su juodais, dažniausiai ratu išsidėsčiusiais spuogeliais. Dėmių kraštai ryškūs, vidury... |
Kaulavaisinių moniliozė | Tai kaulavaisinių sodo augalų liga. Serga vyšnios, trešnės, abrikosai, slyvos. Liga pasireiškia pavasarį – ruduoja, nudžiūsta žiedynai, besiskleidžią lapai ir ūgliai. Sergantys pumpurai, žiedai ir lapai lieka kaboti ant vaismedžių. Liga pirmiausia pastebima ant vyšnių ir abrikosų. Vaismedžiai atrodo... |
Kekerinis puvinys | Tai liga, kuri pažeidžia visas antžemines kopūstinių daržovių dalis. Grybas į augalo audinius patenka per įvairius mechaninius pažeidimus. Pašalę augalų audiniai, augalai su įvairiais mechaniniais, kenkėjų padarytais pažeidimais yra neatsparūs kekeriniui puviniui. Paprastai kekerinis puvinys būna ja... |
Kolorado vabalai | Tai bulvių kenkėjai. Didžiausią žalą bulvėms daro jų lervos, nors bulvių lapais maitinasi ir suaugę kolorado vabalai. Gausaus antplūdžio metu jos gali sunaikinti visą bulvių lapiją, palikdamos tik stiebus ir lapų gyslas. |
Kombinuotasis pašaras | Pašarinių žaliavų mišinys su pašaro priedais arba be jų, naudojamas kaip visavertis pašaras ar pašaro papildas gyvūnams. |
Kombinuotieji pašarai | Tai pašarinių žaliavų mišiniai su pašarų priedais ar be jų, naudojami kaip visaverčiai pašarai ar pašarų papildai gyvūnams. |
Kompensacinė išmoka | Parama pinigais, skirta kompensuoti pajamų netekimą bei atlyginti patirtus nuostolius, atsiradusius dėl valstybės ar savivaldybių institucijų nustatytų suvaržymų žemės ūkio veiklai, Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka tiesiogiai teikiama žemės ūkio veiklos subjektams, kurie atitinka jos skyrimą... |
Kopūstinė kandis | Tai kenkėjas, kuris yra žalingas jauniems augalams. Vikšrai graužia augalų lapus, sėklojų žiedus ir ankštaras. Žiemoja augalinėse liekanose, ant piktžolių, medžių žievėje. Palankios plitimui sąlygos – piktžolėti laukai, ypač daug bastutinių piktžolių, kai auga kopūstinės daržovės po kopūstų. Daugiau... |
Kopūstiniai amarai | Tai daržovių kenkėjai, 2,1 – 2,6 mm ilgio, šviesiai žali. Pažeidžia kopūstus ir kitas kryžmažiedes kultūras. Siurbia augalų sultis, tuomet lapai pagelsta, jų pakraščiai užsiraito į apačią. |
Kopūstiniai gumbauodžiai | Tai rapsų kenkėjai, darantys žalą augalų viršūniniam pumpurui ir lapkočių pamatuose. Rapsų lapai deformuojasi, lapkočiai dažnai pastorėja ir sulinksta. Pažeistose vietose formuojasi šoniniai žiedynai, kurie bręsta vėliau. |
Kopūstiniai stiebiniai paslėptastraubliai | Tai rapsų kenkėjai, pažeidžiantys stiebus. Kenkia šių kenkėjų lervos, kurios maitinasi stiebo vidiniais audiniais, išgrauždamos landas. Pažeisti rapsų stiebai deformuojasi, išsikraipo, sustorėja, gali plyšti. |
Kopūstinis amaras | Tai kenkėjas, kuris labiausiai pažeidžia griežčius, gūžinius, Briuselio ir žiedinius kopūstus. Amarai didelėmis kolonijomis gyvena ant augalų lapų, ūglių, žiedų. Pažeisti lapai susiraito, deformuojasi. Amarai platina virusus. Žiemoja apšildomuose šiltnamiuose ir daržovių saugyklose. Lietuvoje amarai... |
Kopūstinis baltukas | Tai kenkėjas, darantis žalos gūžiniams ir žiediniams kopūstams: graužia lapus, apėsdamas iš pakraščių lapų minkštimą, palikdamas tik stambesnes gyslas. Be kopūstų, vikšrai minta krienų, garstyčių, rapsų, bastutinių piktžolių lapais. Pirmos kartos vikšrai daugiau kenkia laukiniams augalams. Didžiausi... |
Kopūstinis pelėdgalvis | Tai kenkėjas, kuris kopūstų gūžėse išgraužia landas. Pažeistos gūžės dažnai pūna. Maitinasi tik naktimis, o dieną slapstosi po lapais. Per metus išsivysto viena kopūstinių pelėdgalvių generacija. Daugiausiai žalos padaro šiltą, nelietingą vasarą, auginant kopūstines daržoves po kopūstų.... |
Kopūstinis stiebinis paslėptastraublis | Tai kenkėjas, kuris kenkia įvairioms kopūstinėms daržovėms. Pažeistų daigų stiebeliuose būna išgraužti išilginiai takai. Tokie daigai skursta, labai lėtai auga, persodinti į lauką dažniausiai nuvysta ir nudžiūsta. Panašiai gali būti pažeisti lapkočiai ir sėklojų ūgliai. Kopūstinių stiebinių paslėpta... |
Kopūstų fuzariozė | Tai liga, kurios sukėlėjas į kopūstus patenka per šaknis arba žaizdeles, esančias požeminėje augalo dalyje. Vėliau vandens indais patenka į antžemines augalo dalis. Apsikrėtę daigai dažniausiai žūsta. Sergančių augalų lapai pasidaro gelsvai žalsvi, vysta. Geltimas gali būti netolygus arba gelsta išt... |
Kopūstų gyslų bakteriozė (juodasis puvinys) | Tai kopūstų liga, kuri labai daug žalos padaro gamybiniams pasėliams, sandėliuojamoms daržovėms. Ligos simptomai išryškėja kaip „V“ raidės formos chlorozinės dėmės, išsidėsčiusios lapų pakraščiuose. Ligai progresuojant, dėmės plečiasi. Pažeisti audiniai pradeda ruduoti ir pūti, kopūsto koto skersini... |
Kriaušinė erkutė | Tai kriaušių kenkėjas. Mikroskopinio dydžio, kirmėliškos erkutės gyvena kriaušių lapų audiniuose ir kenkia. Ant lapų atsiranda šviesiai žalios pūslelės ar gumbai, kurie vėliau gelsta, rausvėja ar ruduoja. Kuo daugiau būna erkučių, tuo didesni būna gumbai. Suaugusios erkės žiemoja po pumpurų žvynais,... |
Kriaušinis gumbauodis | Tai kriaušių kenkėjas. Bekojės, šviesiai gelsvos išsiritusios lervos įsigraužia į vaisiaus užuomazgą ir ten vystosi apie mėnesį. Pažeistos jos nenormaliai padidėja, pasidaro apvalios, panašios į obuoliukus. Vėliau užuomazgos susiraukšlėja ir nukrinta. |
Kriaušių pelėjūninis puvinys | Tai obuolių ir kriaušių liga, kai ant pažeistų vaisių atsiranda šviesiai rudos, vandeningos, suminkštėjusios, griežtai ribotos dėmės. Pažeistoje vaisiaus dalyje aiškiai jaučiamas pelėsio kvapas, kuris persiduoda ir sveikam vaisiui. Pažeistos vaisiaus dalies paviršiuje susidaro spuogai – melsvai žals... |
Kriaušių rauplės | Tai kriaušių liga, kai pavasarį arba vasaros pradžioje viršutinėje lapų pusėje atsiranda apvalių, neryškiais kontūrais, juosvai žalių, vėliau paruduojančių aksominių dėmelių. Jos didėja ir tankėja. Lapai dažnai pirma laiko nukrinta. Ant vaisių rauplių dėmelės būna apvalios, iš pradžių pilkšvai rudos, vėliau žalsvai juodos, ryškių kontūrų. Dėmelių vietoje odelė susiraukšlėja ir, vaisiui augant, kartais sutrūkinėja. Anksti apsikrėtę vaisiai būna smulkūs, kartais deformuoti. |
Kriaušių rūdys | Tai kriaušių liga, daugiausia išplintanti vasaros viduryje ir pabaigoje. Viršutinėje lapo pusėje pasirodo apskritos arba ovalios geltonai oranžinės ar raudonos dėmės. Pažeistose šakutėse sukėlėjas peržiemoja, o pavasarį susidariusias sporas vėjas perneša ant kriaušių ir obelų lapų, jaunų ūglių, kart... |
Kryžmažiedės spragės | Tai kenkėjai, darantys žalos daugeliui kopūstinių daržovių. Vabalai išgraužia lapuose smulkias skylutes. Pažeisti augalai vysta, džiūsta, gali žūti. Rugpjūčio pabaigoje pasirodo jauni vabalai, kurie žiemoja po augalų liekanomis, nukritusiais lapais ar dirvos grumsteliais. Palankios plitimui sąlygos:... |
Kukurūziniai straubliukai | Tai kukurūzų kenkėjai, puolantys jaunus daigus (retkarčiais dygstančias sėklas) ir sunaikinantys juos. Straubliukai minta jaunais lapais apgrauždami jų kraštus. Intensyviau maitinasi aukštoje temperatūroje. |
Kukurūzų antraknozė | Tai kukurūzų liga, sukelianti išgulimą. Rudos dėmės pirmiausia atsiranda ant lapų, žemutinėje dalyje, ties stiebo pagrindu. Vėliau jos išplinta ant viso augalo lapų. Augimo sezono pabaigoje grybas prasiskverbia į stiebą, suardo minkštuosius audinius ir vandens indus. Dėl to augalai išgula. Patogenui... |
Kukurūzų burbuolės šerdies ir stiebo puvinys | Tai kukurūzų liga, kuri dažnai išplinta kukurūzų pasėliuose vėlesniais vystymosi tarpsniais. Šis puvinys yra dažnesnis šilto klimato regionuose. Liga gali plisti su sėkla, bet daugiausia išsilaiko augalų liekanose. Oru plintančios sporos yra pagrindinis užkrato šaltinis. Kai ligos intensyvumas yra d... |
Kukurūzų daigų puvinys | Tai kukurūzų liga, kurios metu pažeistų daigų šaknys paruduoja, o vėliau ir supūva. Ligoti augalai lėtai ir netolygiai dygsta. Kukurūzų daigų puvinys labiau išplinta, kai pavasarį vyrauja vėsūs, lietingi orai. Drėgnose dirvose liga vystosi intensyviau. |
Kukurūzų dulkančiosios kūlės | Tai kukurūzų liga, kurios požymiai išryškėja po žydėjimo. Ant šluotelės ir burbuolių kutų iškyla kompaktiškos teliasporų krūvelės, pridengtos plona, sausa plėvele. Retkarčiais kūliasporių masės sankaupų galima aptikti ir ant viršutinių lapų. Daugeliu atvejų sergančios augalo dalys visiškai sunaikina... |
Kukurūzų pūslėtosios kūlės | Tai kukurūzų liga, kuri daugiausia pažeidžia tas augalo dalis, kuriose vyksta intensyviausias ląstelių dalijimasis. Pilkos, rutuliškos pūslelės išauga ant stiebų, lapų, burbulių ar šluotelių. Po kurio laiko pūslelės praplyšta ir pasklinda tamsiai rudos spalvos sporų masė. Jos gali išlikti gyvybingos... |
Kukurūzų rudoji dėmėtligė | Tai kukurūzų liga, kai ant kukurūzų lapų atsiranda pailgų, šviesiai rusvų, lapų gyslomis apribotų dėmių. Rudoji dėmėtligė kukurūzų pasėliuose ypač išplinta vyraujant vėsiems ir drėgniems orams. Palankiomis sąlygomis dėmės didėja, susilieja, pažeisti lapai džiūsta. Apatinėje lapų pusėje dėmių vietoje... |
Kviečių dryžligė | Tai kviečių liga, kuri dažniausiai pažeidžia lapus, tačiau sukėlėjas randamas ir ant stiebų, varpų ir grūdų. Iš pradžių ant lapų pasimato mažos gelsvai rudos ar rudos rombo formos dėmelės, kurios palaipsniui didėja. Būdingiausi kviečių dryžligės ant lapų požymiai yra, kai pažeidimo vietoje išryškėja... |
Kviečių dulkančiosios kūlės | Tai kviečių liga, kai vietoj normalių varpų išplaukėja tik stagarėliai, aplipę kūlėsporėmis. Pradžioje kūlėsporių masė būna padengta plona plėvele, kuri greit suplyšta ir kūlėsporės išbyra. Kūlėmis kviečiai apsikrečia žydėjimo metu. |
Kviečių geltonosios rūdys | Tai kviečių liga, kuri pažeidžia lapus, stiebus ir varpas. Ant pažeistų augalų dalių paviršiaus susidaro eilėmis išsidėsčiusios geltonos spalvos praplyštančios pūslelės. |
Kviečių išgulimas | Dėl aplinkos ir agronominių veiksnių kviečiai gali išgulti. Žieminiai kviečiai yra jautresni išgulimui nei vasariniai. Dažniausiai kviečiai išgula dėl didelio tankumo, per gausaus tręšimo azoto trąšomis, stipraus stiebalūžės bei pašaknio ligų pažeidimo, taip pat smarkiau išgula ilgašiaudės veislės. ... |
Kviečių javaklupė | Tai kviečių liga, kai pažeistų augalų šaknys genda, augalai gelsta, išbąla, blogai krūmijasi. Pažeistų augalų varpos dažnai būna tuščios arba išaugina smulkius grūdus, todėl brendimo metu nenulinksta, išlieka stačios, pabalusios, vėliau patamsėja, nes ant nebevegetuojančių augalų varpų įsikuria varp... |
Kviečių juodosios rūdys | Tai kviečių liga, kuria augalai gali užsikrėsti pavasarį. Kuo palankesnės sąlygos rūdžių vystymuisi, tuo trumpesnis jų inkubacinis periodas ir didesnė rizika smarkios rūdžių infekcijos. Juodųjų rūdžių ant stiebų, lapalakščių ar lapų susidaro pailgi rudi dryžiai. Juodosios rūdys gali labai išplisti, ... |
Kviečių kietosios kūlės | Tai kviečių liga, kuri pažeidžia žieminių kviečių varpas. Sergančios javų varpos pieninės brandos tarpsniu būna labiau pasišiaušusios, tamsiai žalios, truputį mažesnės nei sveikų augalų. Vaškinės brandos tarpsniu ligotų augalų varpose vietoj grūdų susiformuoja kūlių maišeliai, pripildyti tamsios kūl... |
Kviečių lapų septoriozė | Tai kviečių liga, kuri augalus gali pažeisti nuo daigų tarpsnio. Ant apatinių pažeistų lapų (ypač kurie liečiasi su dirva) iš pradžių atsiranda neryškios, vandeningos, nedidelės dėmelės. Jos didėja ir virsta ištįsusiomis, netaisyklingo stačiakampio formos rusvomis ar rudomis dėmėmis. Joms senstant, ... |
Kviečių miltligė | Tai kviečių liga, kuri pažeidžia augalų stiebus, lapus ir varpas, padengdama juos baltu grybienos valkčiu, kuri sendama tamsėja, paruduoja. Liga pradeda plisti daigų tarpsniu ir plinta iki brendimo. Liga vystosi drėgnu ir šiltu oru, ją platina vėjas. Kurį laiką užkrėsti lapai išlieka žali ir gyvybin... |
Kviečių pašaknio ir šaknų puviniai | Tai kviečių liga, kai užsikrėtę daigai gali žūti dygimo metu. Jei išsilaiko, auga skurdūs, su rudomis dėmėmis ant šaknų ar augalo pamato. Jeigu užkrato šaltinis yra augalų liekanos arba dirva, tai pirminiai ligos požymiai – smulkios rudos dėmelės pasirodo ant šaknelių. Vėliau dėmės didėja, apatinė s... |
Kviečių pavasarinis pelėsis | Tai kviečių liga, prasidedanti pavasarį, nutirpus sniegui, kai atsiranda išgedusių nubalusių žiemkenčių plotai. Jų želmenys būna sulipę, apraizgyti balta, pilkšva arba rausvo atspalvio voratinkline grybiena. Ant augalų lapų gali būti ir pavienės balkšvos, vandeningos dėmės. |
Kviečių rudosios rūdys | Tai kviečių liga, kuri pažeidžia lapus ir lapamakštes. Ant viršutinės lapų pusės ir ant lapamakščių pradžioje susidaro rudi spuogeliai – grybo uredžiai, kuriuose formuojasi urediosporos. Smarkiai rūdžių pažeisti lapai anksti nudžiūsta. Į vasarinius javus ligos sukėlėjas patenka nuo žieminių.... |
Kviečių stiebalūžė | Tai kviečių liga, kai ant augalų pamato, dar jiems krūmijantis ar bamblėjimo pradžioje, matosi lapamakštės parudavimas su būdingu įplyšimu dėmės centre. Vėliau infekcija pereina ant stiebų. Ant apatinių tarpubamblių atsiranda šviesių, pailgų, apjuostų tamsesniu apvadu, dėmių. Vėliau dėmių viduryje s... |
Kviečių varpų fuzariozė | Tai kviečių liga, kuri išplinta ant varpų. Grūdai būna smulkesni už sveikuosius, raukšlėti, mažo daigumo. |
Kviečių varpų septoriozė | Tai kviečių liga, kai ant varpažvynių viršūnėlių pasimato pilkšvai rudos, vėliau rudos mažos dėmelės. Vėliau jos didėja, centras pasidaro šviesiai rusvas ar pilkas. Senstančių dėmių paviršiuje susiformuoja tamsūs maži taškeliai – piknidžiai su piknosporomis, kurie yra labai svarbus varpų septoriozės... |
Kvietrugių dryžligė | Tai kvietrugių liga, kuri dažniausiai pažeidžia lapus, tačiau sukėlėjas randamas ir ant stiebų, varpų ir grūdų. Iš pradžių ant lapų pasimato mažos gelsvai rudos ar rudos rombo formos dėmelės, kurios palaipsniui didėja. Būdingiausi dryžligės ant lapų požymiai yra, kai pažeidimo vietoje išryškėja ryšk... |
Kvietrugių geltonosios rūdys | Tai kvietrugių liga, kuri pažeidžia lapus, lapamakštes, stiebus ir varpas. Ant pažeistų augalų dalių paviršiaus susidaro eilėmis išsidėsčiusios geltonos spalvos praplyštančios pūslelės. Teliosporos gali dygti tuoj pat arba peržiemojusios. Pavasarį geltonosios rūdys pirmiausiai išplinta ant apatinių ... |
Kvietrugių lapų septoriozė | Tai kvietrugių liga, kuri išryškėja ant apatinių lapų šiltą vėlyvą rudenį arba anksti pavasarį. Ant apatinių pažeistų lapų (ypač kurie liečiasi su dirva) iš pradžių atsiranda neryškios, vandeningos, nedidelės dėmelės. Jos didėja ir virsta ištįsusiomis, netaisyklingo stačiakampio formos rusvomis ar r... |
Kvietrugių miltligė | Tai kvietrugių liga, kuri pažeidžia augalų stiebus, lapus, lapamakštes ir varpas, padengdama juos baltu grybienos valkčiu, kuri sendama, tamsėja, paruduoja. Liga pradeda plisti daigų tarpsniu ir plinta iki brendimo. Liga vystosi drėgnu ir šiltu oru, ją platina vėjas. Kurį laiką užkrėsti lapai išliek... |
Kvietrugių pašaknio ir šaknų puviniai | Tai kvietrugių liga, kuri dažnai plinta su užkrėsta sėkla, todėl užsikrėtę daigai gali žūti dygimo metu. Jei išsilaiko, auga skurdūs, su rudomis dėmėmis ant šaknų ar augalo pamato. Jeigu užkrato šaltinis yra augalų liekanos arba dirva, tai pirminiai ligos požymiai – smulkios rudos dėmelės pasirodo a... |
Kvietrugių pavasarinis pelėsis | Tai kvietrugių liga, kuri atsiranda pavasarį, nutirpus sniegui. Matomi išgedusių nubalusių žiemkenčių plotai. Jų želmenys būna sulipę, apraizgyti balta, pilkšva arba rausvo atspalvio voratinkline grybiena. Ant augalų lapų gali būti ir pavienės balkšvos, vandeningos dėmės. |
Kvietrugių rinchosporiozė | Tai liga, kuri pažeidžia kvietrugių tas veisles, kuriose vyrauja rugio genotipas. Rinchosporiozė pažeidžia koleoptilę, lapus, lapamakštę, varpažvynius, akuotus. Ant lapų ar lapamakščių atsiranda aiškiai rudai apriboti, balkšvai ar žalsvai pilki pažeidimai, kurie vėliau įgauna vandeningą išvaizdą. Dė... |
Kvietrugių rudosios rūdys | Tai kvietrugių liga, kuri pažeidžia lapus ir lapamakštes. Ant viršutinės lapų pusės ir ant lapamakščių pradžioje susidaro rudi spuogeliai – grybo uredžiai, kuriuose formuojasi urediosporos. Į vasarinius javus ligos sukėlėjas patenka nuo žieminių. |
Kvietrugių skalsės | Tai kvietrugių liga, kuri pažeidžia javų varpas. Varpoje keleto grūdų vietoje užauga juodi su purpuriniu atspalviu rageliai – grybo skleročiai, kurie kūlimo metu nubyra į dirvą arba patenka į grūdus. |
Kvietrugių stiebalūžė | Tai kvietrugių liga, kuri atsiranda ant augalų pamato, dar jiems krūmijantis ar bamblėjimo pradžioje. Matosi lapamakštės parudavimas su būdingu įplyšimu dėmės centre. Vėliau infekcija pereina ant stiebų. Ant apatinių tarpubamblių atsiranda šviesių, pailgų, apjuostų tamsesniu apvadu, dėmių. Vėliau dė... |
Kvietrugių varpų fuzariozė | Tai liga, kuri išplinta ant varpų. Užsikrečiama žydėjimo metu. Sergančios varpos vietomis arba ištisai būna padengtos rausva grybiena. Grūdai būna smulkesni už sveikuosius, raukšlėti, mažo daigumo. |
Kvietrugių varpų septoriozė | Tai kvietrugių liga, kai ant varpažvynių viršūnėlių pasimato pilkšvai rudos, vėliau rudos mažos dėmelės. Vėliau jos didėja, centras pasidaro šviesiai rusvas ar pilkas. Dėmės didėdamos susilieja, varpa tampa tamsiai ruda. Senstančių dėmių paviršiuje susiformuoja tamsūs maži taškeliai. Gausiai išplitu... |
Maisto produktai | Pagaminti, apdoroti ar perdirbti augalininkystės, gyvulininkystės, paukštininkystės, žvėrininkystės, bitininkystės ir žuvininkystės produktai bei natūraliai užaugę arba užauginti miško uogos, vaistažolės, grybai, skirti žmonių mitybai ir paruošti žmonėms vartoti. |
Maisto ūkis | Maisto produktų gamyboje ir jų pateikime vartotojams dalyvaujančių šakų visuma, sudaranti integruotą sistemą. Į ją įeina maistinės paskirties žemės ūkio produktų gamyba, jų perdirbimas ir prekyba bei šias šakas aptarnaujanti sfera. Maisto ūkiui taip pat priskiriamas ir namų maisto ūkis.... |
Maitvabaliai | Tai runkelių kenkėjai, nejautrūs oro sąlygoms. Maitvabaliai apgraužia lapų pakraščius, išgraužia skylutes lapo viduryje arba sugraužia lapus, palikdami tik pagrindines lapų gyslas. Smarkiai pažeisti runkelių daigai gali visiškai sunykti. Žiemoja suaugę maitvabaliai nedirbamuose plotuose, po augalų l... |
Mažasis žiemsprindis | Tai vaismedžių ir daugelio lapuočių medžių kenkėjas. Vikšrai graužia besiskleidžiančius pumpurus, vėliau lapus, žiedpumpurius ir žiedus. Žiemsprindžių vikšrai 25 mm ilgio, žali, ropodami vikšrai sprindžiuoja. |
Mažiau palankios ūkininkauti vietovės | Kaimo vietovės, kuriose dėl demografinių, aplinkosaugos, dirvožemio kokybės ir kitų gamtinių kliūčių iš žemės ūkio veiklos gaunamos mažesnės pajamos, tačiau žemės ūkio veikla turi būti tęsiama, kad būtų išsaugota aplinka ir pati kaimo vietovė. Mažiau palankios ūkininkauti vietovės nustatomos Žemės ū... |
Miežių dulkančiosios kūlės | Tai liga, kuri pažeidžia miežių varpas. Ligos požymiai išryškėja miežiams plaukėjant. Išplaukėjusios kūlėtos varpos būna užpildytos tamsiai rudos kūlėsporių masės, kuri būna padengta sidabriškai pilkos trapios membranos. Kūlėti augalai yra žemesni. |
Miežių geltonosios rūdys | Tai liga, kuri pažeidžia miežių lapamakštes, lapus. Dažniausiai po vasarinių miežių išplaukėjimo ant lapų pasirodo oranžiniai smulkūs spuogeliai, kurie, plyšus epidermiui, išsiveržia į išorę ir apkrečia kitus lapus. Pavasarį javai užsikrečia nuo augalų tarpininkų oru. Geltonosiomis rūdimis augalai g... |
Miežių javaklūpė | Tai miežių liga, pažeidžianti miežių šaknis, ant kurių išaugina charakteringą juodą paviršinę grybieną. Šaknys iš dalies arba visiškai sunaikinamos, o pažeistų augalų išplaukėjusios varpos būna išbalusios, tuščios, ypač vyraujant sausiems orams. Oru javaklūpės sukėlėjas nepernešamas. Liga pasėlyje d... |
Miežių juodosios rūdys | Tai liga, kuri pažeidžia miežių lapamakštes, lapus. Dažniausiai po vasarinių miežių išplaukėjimo ant lapų pasirodo oranžiniai smulkūs spuogeliai, kurie, plyšus epidermiui, išsiveržia į išorę ir apkrečia kitus lapus. Pavasarį javai užsikrečia nuo augalų tarpininkų oru. Juodosios rūdys sudaro tamsiai ... |
Miežių juostuotoji dryžligė | Tai miežių liga, kuri pažeidžia miežių daigų ir suaugusių augalų lapus, grūdus. Tai su sėkla plintanti liga. Pirmi ligos požymiai gali būti matomi jau ant pirmo, antro ar trečio daigo lapelio ir vėliau išplisti ant kitų lapų. Ant naujai pasirodžiusių lapų pasimato geltonas dryžis, dažniausiai ant la... |
Miežių miltligė | Tai miežių liga, kuri pažeidžia augalų stiebus, lapus, lapamakštes ir varpas, padengdama juos baltu grybienos valkčiu, kuri sendama, tamsėja, paruduoja. Liga pradeda plisti daigų tarpsniu ir plinta iki brendimo. Liga vystosi drėgnu ir šiltu oru, ją platina vėjas. Kurį laiką užkrėsti lapai išlieka ža... |
Miežių pašaknio ir šaknų puviniai | Tai miežių liga, kuri dažnai plinta su užkrėsta sėkla, todėl užsikrėtę daigai gali žūti dygimo metu. Jei išsilaiko, auga skurdūs, su rudomis dėmėmis ant šaknų ar augalo pamato. Jeigu užkrato šaltinis yra augalų liekanos arba dirva, tai pirminiai ligos požymiai – smulkios rudos dėmelės pasirodo ant š... |
Miežių pavasarinis pelėsis | Tai miežių liga, kuri atsiranda pavasarį, nutirpus sniegui. Matomi išgedusių nubalusių žiemkenčių plotai. Jų želmenys būna sulipę, apraizgyti balta, pilkšva arba rausvo atspalvio voratinkline grybiena. Ant augalų lapų gali būti ir pavienės balkšvos, vandeningos dėmės. |
Miežių ramularija | Tai miežių liga, kai ant apatinių lapų matomos apvalios ar ovalios dėmės. Jos nėra apribotos lapų gyslų, yra didesnės (apie 1 mm skersmens) nei vėlesniais tarpsniais išryškėjančios dėmės. Šie ramularijos pažeidimai lieka ant apatinių lapų. Aktyvaus augalo augimo metu ramularijos požymiai beveik neiš... |
Miežių rinchosporiozė | Tai miežių liga, kuri pažeidžia koleoptilę, lapus, lapamakštę, varpažvynius, akuotus. Ant lapų ar lapamakščių atsiranda aiškiai rudai apriboti, balkšvai ar žalsvai pilki pažeidimai, kurie vėliau įgauna vandeningą išvaizdą. Dėmės yra ovalios ar pailgos, išsidėsčiusios nepriklausomai nuo lapų gyslų. V... |
Miežių rudadėmė dryžligė | Tai miežių liga, kuri pažeidžia miežių pašaknį, daigų ir suaugusių augalų lapus ir lapamakštes, varpas, grūdus. Ant miežių lapų ir lapamakščių susiformuoja rudos, pailgos dėmės su aiškiu apvadu. Dėmės gali išplisti, susilieti ir apimti didelį lapo plotą. Senesnės dėmės įgauna gelsvai žalią spalvą. S... |
Miežių smulkiosios rūdys | Tai liga, kuri pažeidžia miežių lapamakštes, lapus. Dažniausiai po vasarinių miežių išplaukėjimo ant lapų pasirodo oranžiniai smulkūs spuogeliai, kurie, plyšus epidermiui, išsiveržia į išorę ir apkrečia kitus lapus. Pavasarį javai užsikrečia nuo augalų tarpininkų oru. Smulkiosiomis rūdimis augalai g... |
Miežių stiebalūžė | Tai miežių liga, kurios sukėlėjai žiemoja augalų liekanose. Augalas užkrečiamas per dengiamąją lapamakštę, ir pažeidimas palaipsniui prasiskverbia į stiebą. |
Miežių tifuliozė | Tai miežių liga, kuria augalai dažniausiai pažeidžiami tada, kai ilgiau laikosi sniego danga. Nutirpus sniegui, žuvusių augalų plotai būna aptraukti pilkšva grybiena, kuri pradeda vystytis. |
Miežių tinkliškoji dryžligė | Tai miežių liga, kuri pažeidžia lapus, lapamakštes, stiebus, grūdus. Pirmi ligos požymiai pasireiškia kaip labai mažos pailgos dėmelės arba dryželiai, kurie greitai didėja ir sudaro siaurų, tamsiai rudų skersinių ir išilginių dryželių tinklo formos raštą. Pažeista lapo dalis paruduoja, su dėme besir... |
Miežių varpų fuzariozė | Tai miežių liga, plintanti ant varpų. Sergančios varpos vietomis arba ištisai būna padengtos rausva grybiena. Dažniausiai viršutinė varpos dalis būna tuščia. Grūdai būna smulkesni už sveikuosius, raukšlėti, mažo daigumo. |
Miltligė | Tai liga, kuria dažniausiai užsikrečia Briuselio kopūstai, griežčiai ir ropės, rečiau gūžiniai kopūstai, ridikėliai, ridikai. Ligos pažeisti lapai, lapkočiai vietomis arba ištisai apsitraukia balta grybienos valktimi, kuri vėliau pasidaro šviesiai rusvos spalvos. Ji būna ant abiejų lapo pusių. Tačia... |
Minamusė | Tai augalų kenkėjai, išsiritantys pavasarį. Minkštieji vieno trečdalio lapo audiniai visiškai sunaikinami. Minamusės yra aptinkamos kai kuriose vietovėse šiaurinėje Europos dalyje, taip pat ir Lietuvoje. Kai minamusių pažeidimas nėra gausus, derlius nesumažėja. |
Mineralinės trąšos | Trąšos, kurias sudaro pramoniniu būdu gaminami neorganiniai junginiai, turintys augalų mitybai reikalingų elementų. |
Miško įveisimas | Naujų miškų sodinimas žemės plotuose, kuriuose, remiantis oficialiais šaltiniais, anksčiau miškų nebuvo. |
Miškų naikinimas | Nuolatinis miškų ir miškingų vietovių naikinimas; nuolatinis miško plotų paskirties keitimas ne miškininkystės reikmėms: ariama žemė, miesto reikmėms naudojama žemė, nenaudojama žemė ar dykvietė. |
Moliuskicidai | Tai augalų apsaugos priemonės, skirtos kovai su moliuskais. |
Morkinė blakutė | Tai kenkėjas, kuris labiausiai kenkia jaunoms morkoms. Pažeisti lapai susigarbanoja, deformuojasi, pasidaro panašūs į petražolių lapus. Labiau pažeisti sėjinukai gali žūti. Suaugusios blakutės žiemoja morkų lapijoje ir ant įvairių kitų augalų. Morkinė blakutė gali pernešti virusus.... |
Morkinė musė | Tai liga, kuri gali kenkti apie šimtui įvairių auginamų ir laukinių augalų. Labiausiai kenkia morkoms, rečiau pažeidžia salierus, petražoles, krapus, gelsvę, kalendrą. Pažeisti augalai skursta, silpnai auga, jauni augalai dažnai žūsta. Šakniavaisiai išgraužiami musės lervų landomis, prapjovus – mato... |
Morkų puvinys | Tai morkų liga, kurios pirmi pažeidimo simptomai yra šiek tiek įdubusios elipsės formos dėmelės šakniavaisio paviršiuje, žemiau kurių galima rasti negilią ertmę. Vėliau šakniavaisio audinių paviršius suskylinėja, ertmės audiniai įgauna pilkšvą spalvą. Visos morkų veislės potencialiai yra jautrios. P... |
Morkų rizoktoniozė | Tai liga, kuria gali sirgti morkos, salierai, griežčiai, kopūstai ir burokėliai. Ligos simptomai – įtrūkimai, įskilimai, aptraukti plonu baltos grybienos apnašu ant šakniavaisio paviršiaus. Žaizdos gilėja, šakniavaisiai deformuojasi, pūna. Užsikrėtimas prasideda lauke, bet požymiai pasimato tik sand... |
Naudmenos | Naudos teikiantys žemės plotai (žemės ūkio naudmenos, miškai, keliai, užstatytoji teritorija, vandenys ir kt.). |
Nematocidai | Tai augalų apsaugos priemonės, skirtos kovai su nematodais. |
Nematodai | Tai augalų kenkėjai, mintantys miežių šaknimis. Avižų cistiniai nematodai sukelia stiprų šakų išsišakojimą ir deformacijas. Vėlesniuose vystymosi tarpsniuose ant šaknų pastebimos mažytės baltos cistos. Javų gumbiniai nematodai sukelia papildomų šaknų formavimąsi ir ištįsusius šaknų gumbus. Pažeistų ... |
Neteisingas deklaravimas | Didesnio žemės ūkio naudmenų ar kito ploto, negu pareiškėjas valdo, ir (arba) didesnio ploto, negu jame užsiima žemės ūkio veikla, deklaravimas. |
Netikroji miltligė | Tai paplitusi visų rūšių kopūstinėse daržovėse liga, tačiau daugiausiai žalos padaro žiediniams kopūstams ir kaliaropėms, auginamiems po priedangomis, o mažiausiai – šakniavaisinėms daržovėms. Netikroji miltligė gali pažeisti augalus daigų stadijos, ypač kai susidaro palankios sąlygos: aukšta santyk... |
Nuotolinė patikra | Žemės ūkio naudmenų ar kitų laukų plotų patikra, atliekama pagal palydovinę arba aerofotografinę nuotrauką. |
Obelinė blakutė | Tai kenkėjas, kuris pažeidžia obelis, rečiau kitus vaismedžius. Obelinės blakutės lervos iš besiskleidžiančių pumpurų, žiedpumpurių, žiedų ar vaisių užuomazgų, o suaugusios iš lapų siurbia sultis. Labai pažeisti lapeliai nebeauga, susisuka, išblykšta ir nudžiūsta, o žiedpumpuriai, žiedai ir užuomazg... |
Obelinė voratinklinė kandis | Tai obelų kenkėjas. Jauni vikšrai žiemoja ant obelų šakučių po skydeliais. Obelims peržydėjus, gelsvi vikšrai (nugara eina dvi išilginės juodų taškų eilės) medyje pasidaro iš voratinklio gūžtą. Iš pradžių ji apima vieną, vėliau kelis lapus. Apgraužę lapus vienoje gūžtoje, vikšrai gamina kitą. Šie ke... |
Obelinis žiedgraužis | Tai kenkėjas, kuris pažeidžia obelų, rečiau kriaušių pumpurus, žiedus. Pumpurais besimaitindami peržiemoję vabalai išgraužia 0,5–1,5 mm skersmens duobutes, kurios paruduoja. Žiedlapiams krentant, pažeisti žiedai nustoja vystytis, neišsiskleidžia, ruduoja ir džiūsta. Vėliau pažeistų žiedų šonuose mat... |
Obelų miltligė | Tai obelų liga. Miltligę galima pastebėti jau žiemą arba pavasario pradžioje. Pažeisti pumpurai būna ilgesni už sveikus, papurusiais žvyneliais, grublėto matinio paviršiaus. Jie sprogsta vėliau arba visai neišsprogsta. Ryškiausiai liga matyti vaismedžiams sulapojus – jauni ūgliai ir žiedai būna aptr... |
Obelų rauplės | Tai obelų liga, kai pavasarį arba vasaros pradžioje viršutinėje lapų pusėje atsiranda apvalių, neryškiais kontūrais, juosvai žalių, vėliau paruduojančių aksominių dėmelių. Jos didėja ir tankėja. Lapai dažnai pirma laiko nukrinta. Ant vaisių rauplių dėmelės būna apvalios, iš pradžių pilkšvai rudos, vėliau žalsvai juodos, ryškių kontūrų. Dėmelių vietoje odelė susiraukšlėja ir, vaisiui augant, kartais sutrūkinėja. Anksti apsikrėtę vaisiai būna smulkūs, kartais deformuoti. |
Obelų šaknies kaklelio puvinys | Tai liga, kuria gali sirgti ne tik obelys, bet ir kriaušės, serbentai, agrastai, braškės. Ant suaugusių obelų žemutinės dalies poskiepio, po žemėmis ties šaknies kakleliu, žievė būna suminkštėjusi, lyg išbrinkusi. Puvinys palaipsniui pereina į medieną ir plečiasi į visas puses. Mediena po žieve būna... |
Obelų šaknų gumbas | Tai obelų, kriaušių, vyšnių, trešnių, abrikosų, vynuogių ir daugelio kitų augalų liga. Lietuvoje ši liga žalingiausia obelims medelynuose. Ant šaknų ir šaknies kaklelio ima formuotis įvairaus didumo išaugos. Iš pradžių jos šviesios, minkštos, vėliau paruduoja, susiraukšlėja, sumedėja. Užsikrečia per... |
Obelų vėžys | Tai liga, kuri pažeidžia obelų, kriaušių, liepų, uosių kamienus, šakas. Jaunos šakutės ir ūgliai nudžiūsta. Gali sukelti obuolių puvinį. Serganti žievė parausta, džiūdama įdumba, koncentriškai sutrūkinėja, susidaro pilkšvi kauburėliai su netaisyklingomis kreminės spalvos karputėmis. Ant stambesnių š... |
Obuolinis pjūklelis | Tai kenkėjas, kuris pažeidžia obelų vaisių užuomazgas ir vaisius. Gelsvos lervos užuomazgų viduje sėklalizdžio link graužia landas. Pažeistos užuomazgos nubyra, o jeigu nenubyra, auga deformuotos, jų išorėje matyti kaspino formos randai. Obuolinis pjūklelis kenkia kasmet, tačiau masiškai paplinta ti... |
Obuolinis vaisėdis | Tai kenkėjas, kuris pažeidžia obelų, rečiau kriaušių vaisius. Vaisėdžių vikšrai vaisių viduje graužia landas. Landos gali būti išgraužtos iki sėklalizdžio ir sunaikintos sėklos. Pažeistų vaisių išorėje matyti apvali anga, užkimšta voratinkliais sulipdytų vaisiaus smulkių trupinių. Obuolinis vaisėdis... |
Organinės trąšos | Tai augalų maisto elementai, kurie yra ne mineraliniuose junginiuose, bet organinėse medžiagose. |
Pagrindinė tiesioginė išmoka | Išmoka, mokama pareiškėjui iš Europos Sąjungos biudžeto lėšų pagal vienkartinės išmokos už plotus schemą už paramos teikimo reikalavimus atitinkančius einamaisiais metais deklaruotus žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus. |
Paprastasis kurklys | Tai įvairių augalų kenkėjas, iki 60 mm ilgio, tamsiai rudos aksominės spalvos. Mėgsta žemesnes vietas prie vandens. Gyvena žemėje, rausdamas urvus ir žalodamas požemines augalų dalis. Kenkia daržovėms, šakniavaisiams, daigynams. |
Paprastasis lemas | Tai javų kenkėjas, juodas ar mėlynai juodas, 3-4 mm ilgio. Lemų vabalai maitinasi kviečių lapais, palikdami pailgas kiaurymes. Augalų vystymasis ypač nukenčia, kai smarkiai pažeidžiamas viršutinis lapas. Lemai gausiau gali išplisti sausą ir šiltą pavasarį. |
Paprastasis vėdarėlis | Tai daržovių kenkėjas, dažniausiai kenkiantis agurkams. Lapuose ir stiebuose matomos išgraužtos įvairaus dydžio skylutės, kartais apgraužti ir lapų pakraščiai. |
Paprastieji avietinukai | Tai aviečių kenkėjai. Vabalai lapuose bei žiedlapiuose išgraužia skyles, o jų lervos gadina besiskleidžiančius žiedpumpurius, žiedus, o vėliau užuomazgas ir uogas. |
Paprastoji auslinda | Tai daržovių kenkėjas, pažeidžiantis ypač jaunus agurkus, salotas, pomidorus. Ėda viską, kas pakliūva: graužia daržovių lapus ir žiedus, kartais įsitaiso žiedinių kopūstų žiedynuose ar vynuogių kekėse. |
Paprastoji voratinklinė erkė | Tai daržovių kenkėjas, puolantis apatinius augalų lapus. Pažeidžia daugybę dekoratyvinių augalų, agurkus, pupeles. Erkutės išlenda iš žiemojimo vietų oro temperatūrai pakilus iki 10-12° C šilumos. Pradžioje erkutės būna oranžinės - raudonos spalvos, o pradėjusios maitintis įgauna pilkai žalią spalvą... |
Paprastosios makroelementinės trąšos | Tai dažniausiai augalams naudojamos trąšos, kuriose yra tik vienas elementas. Pvz.: amonio salietra. |
Paprastosios rauplės | Tai bulvių liga, kai gumbų paviršiuje susiformuoja iškilios, supleišėjusios, netaisyklingos formos žaizdelės ar karputės. Esant stipresniam gumbo pažeidimui, žaizdelės susilieja, apima didelę gumbo dalį, o kartais ir visą gumbą. Pažeisti gumbai praranda prekinę išvaizdą ir vertę, nors nulupus gumbo ... |
Pasijoti rupiniai | Tai didesnio peleningumo ruginiai rupiniai. Tokie gaminiai dažniausiai naudojami kepant juodą ruginę duoną bei duonelę. |
Pašaras | Natūralus, šviežias arba konservuotas augalinis ar gyvūninis produktas, iš jo pramoniniu būdu gautas produktas, taip pat šalutinis maisto produktas, skirtas gyvūnams šerti tiesiogiai arba juos sumaišius, į juos pridėjus ar nepridėjus pašarų priedų. |
Pavasarinė kopūstinė musė | Tai augalų kenkėjas, plačiai paplitęs visose Europos šalyse. Ji kenkia gūžiniams kopūstams, ridikėliams, ropėms, griežčiams ir kitoms bastutinėms daržovėms. Lervos graužia augalo šaknis ar požeminę stiebo dalį: smulkesnes šakneles visai nuėda, storesnių šaknų apgraužia žievę arba išgraužia joje grio... |
Pelėdgalviai | Tai kenkėjai, kurių lervos gali apgraužti šakniavaisių viršūnėles. Kenkia dažniausiai birželio, liepos, rugpjūčio mėn., esant šiltiems ir sausiems orams. Šiaurės vakarų klimato šalyse kenkti gali tik kai kuriais metais. Labai karštomis vasaromis antros generacijos pelėdgalvių drugiai gali pasirodyti... |
Pelėjūninis puvinys | Tai svogūnų ir česnakų liga. „Penicillium“ rūšies grybai vyrauja, kai laikymo temperatūra ir drėgmė palyginti aukšta. Ant laikomų svogūnų lukštų atsiranda dėmių, rečiau audiniai plyšta. Laikant svogūnus pavojingiausia temperatūra yra apie 9ºC. Drėgmė yra pagrindinis veiksnys, reikalingas šios rūšies... |
Persikinis amaras | Tai kenkėjas, kuris gali pažeisti daugiau kaip 50 dekoratyvinių augalų rūšių, dažniausiai pomidorus, salotas, petražoles. Gyvena ant augalų lapų, ūglių, stiebų, žiedų. Pažeisti lapai susiraito, pažeisti augalai skursta. |
Pesticidai | Tai medžiagos, skirtos kovai su nepageidaujamais organizmais. Pesticidai gali būti tiek biologinės kilmės, tiek sintetinės cheminės medžiagos. Pesticidai vadinami pagal paskirtį: |
Petražolių septoriozė | Tai petražolių liga, kuri pasireiškia ant lapų, lapkočių netaisyklingų, rusvai rudų su tamsesniu apvadu dėmių, kurios vėliau šviesėja, pavidalu. Septoriozės dėmės apima vis naujus ir naujus petražolių lapus. Jos dažniausiai yra lapų pakraščiuose, todėl sergantys lapai gelsta nuo pakraščių.... |
Pieno kvota | Stojimo į ES sutartyje Lietuvai nustatytas kvotos metams bendrasis pieno pateikimo rinkai kiekis (pieno pardavimo perdirbti ir pardavimo tiesiogiai vartoti kvotų suma). |
Pilkasis arba kekerinis puvinys | Tai obuolių ir kriaušių liga. Vaisiaus minkštimas pasidaro šviesiai rudas, kiek salsteli. Vėliau vaisiai suminkštėja, odelė susiraukšlėja, kartais pratrūksta ir pro plyšelius ima sunktis skysčio lašeliai. Puvinys gali persimesti ir į sveikus vaisius. Ant visai supuvusio vaisiaus paviršiaus gali atsi... |
Pirminė žemės ūkio produkcija | Neperdirbti augalininkystės, gyvulininkystės, paukštininkystės, žvėrininkystės, bitininkystės ir žuvininkystės produktai. |
Pomidorų maras | Tai liga, kuri pažeidžia lapus, stiebus, vaisius. Grybo sporangės išplinta drėgnu oru. Pažeidus šaknis ir stiebo pagrindą, augalai vysta, pažeidimo vietose audiniai ruduoja, praskysta. Lapai tampa pilkai žali ir džiūsta. Rudos dėmės pasirodo ant žalių ir nokstančių vaisių. Puvinio dėmės plinta ir va... |
Pomidorų miltligė | Tai santykinai nauja pomidorų liga. Pastaruoju metu plačiai paplito pasaulyje. Gali pažeisti visas augalo dalis, išskyrus vaisius. Stipriai pažeisti lapai ruduoja, sudžiūsta, augalai anksti netenka jų. Dėl ligos prarandamas prekinis derlius, nukenčia vaisių dydis ir kokybė. Miltligės plitimui palank... |
Pomidorų rudoji dėmėtligė (kladosporiozė) | Tai pomidorų liga, kuri daugiausia pažeidžia pomidorų lapus. Viršutinėje lapo pusėje atsiranda šviesiai žalsvų, vėliau gelstančių ir paruduojančių dėmių. Apatinėje jų pusėje susidaro pradžioje šviesiai pilkos, vėliau paruduojančios, lyg aksomas apnašos. Pažeisti lapai džiūsta ir nunyksta. Panašius p... |
Pomidorų sausligė | Tai liga, kuri pomidorus infekuoja bet kuriuo augimo tarpsniu. Pažeidžiami stiebas, lapai ir vaisiai. Požymiai pasireiškia kaip įvairios formos, rudos, koncentriškai rievėtos dėmės. Dėmėms susiliejus, lapai džiūsta, todėl užsimezga mažiau vaisių, jie būna smulkesni. Palankiomis ligai plisti sąlygomi... |
Pomidorų septoriozė | Tai liga, kurios požymiai gali pasireikšti jau ant daigų ir, esant stipriam pažeidimui, sukelti jų žūtį. Simptomai taip pat stebimi ant apatinių, senesnių lapų ir stiebų, kai vaisiai dar tik užuomazgų tarpsnio. Pirmiausiai matomos nedidelės, apvalios ar netaisyklingos formos rudos dėmelės. Jų centra... |
Porų fitoftorozė | Tai liga, kuri dažniausiai puola, esant drėgnam orui nuo liepos iki rugsėjo – gruodžio vidurio. Stiprus lietus, kurio metu dirvožemio dalelės patenka ant lapijos, gali sukelti stiprią infekciją. Svogūnai rečiau apsikrečia šia liga, bet gali sirgti sėjinukai. Ant lapų atsiranda baltos, lyg išsiliejan... |
Porų purpurinė dėmėtligė | Tai liga, kuri daugiausia pažeidžia porus, bet gali pažeisti ir svogūnus, tuščialaiškius česnakus. Mažos baltos dėmelės ant lapų yra pirmieji ligos požymiai. Pažeisti lapai gali susigarbanoti ir nudžiūti. Ši liga mažiau paplitusi ir mažiau žalinga tose Europos dalyse, kur klimatas vėsesnis.... |
Privatus intervencinis saugojimas | Intervencinė rinkos reguliavimo priemonė, skatinanti asmenis Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka laikinai neteikti į rinką žemės ūkio ar maisto produktų. |
Produkcijos vertė bazinėmis kainomis | Einamųjų metų produkcijos vertė to meto kainomis, įskaitant subsidijas ir tiesiogines išmokas. |
Produkcijos vertė gamintojų kainomis | Einamųjų metų produkcijos vertė to meto kainomis, be subsidijų ir tiesioginių išmokų žemdirbiams. |
Pumpurinis lapsukis | Tai obelų ir kitų vaismedžių bei vaiskrūmių kenkėjas. Pumpurinio lapsukio vikšrai įsigraužia į besiskleidžiančius pumpurus ir apraizgo juos voratinkliu. Liepos mėn. išsiritę kitos kartos vikšrai sutraukia lapus voratinkliu. Vaisiuose išgraužia netaisyklingos formos duobutes. Vaisiaus paviršiuje išgr... |
Pupinis amaras | Tai smulkus, apie 2 mm ilgio kenkėjas, gyvenantis apatinėje runkelių lapų pusėje. Maitinasi augalų sultimis. Mėgsta šilumą ir drėgmę. Kenkėjais apniktų runkelių lapai gelsta, susisuka, raukšlėjasi. |
Rapsas | Tai medingas bastutinių šeimos augalas. Auginami žieminiai ir vasariniai rapsai. Žieminių rapsų sėklose yra 40-50 %, o vasarinių rapsų – 30-40 % riebalų. Rapsų aliejus naudojamas maistui. Žieminiai rapsai auginami ir pašarui, nes išaugina daug žaliosios masės. |
Rapsinės spragės | Tai žieminių rapsų kenkėjai, graužiantys rapsų daigus. Lervos gali sunaikinti atskirus augalus. Vabalai rugpjūčio pabaigoje ar rugsėjo mėn. pradžioje graužia skylutes ir kartais gali padaryti daug žalos. |
Rapsiniai paslėptastraubliai | Tai rapsų kenkėjai, kurių lervos pažeidžia stiebus. Rapsinių paslėptastraublių pažeistų augalų stiebai nenormaliai vystosi, išsikraipo, sulėtėja augimas. Būdingas požymis – stiebai susproginėja, pažeistose vietose supleišėja stiebo audiniai. Žiemoja dirvoje, praėjusio sezono rapsų lauke. Dirvai suši... |
Rapsiniai pjūkleliai | Tai gelsvai oranžinės spalvos kenkėjai. Lervos minta lapų audiniais, iš pradžių jos išėda nedideles skyles, o per trumpą laiką ir visą lapo minkštimą. Rapsiniai pjūkleliai nėra dažnas žieminių rapsų kenkėjas. Pirmoji generacija išsivysto balandžio mėn., bet žalos nedaro, antroji – rugpjūtį ir atskir... |
Rapsiniai žiedinukai | Tai juodi, blizgūs kenkėjai, pažeidžiantys pumpurus, kurie vėliau nubyra. Žalingi ir žieminiams, ir vasariniams rapsams. Per metus išsivysto viena generacija. Rapsiniai žiedinukai panašūs į sprages, tik nešokinėja. Žalingiausi yra vabalai. Jie žiemoja dirvoje po nukritusiais lapais, krūmais ir medži... |
Rapsų diegavirtė | Tai liga, kuri pažeidžia jaunus rapsų augalus, daigus šaknies kaklelio srityje. Dažniausiai daigų šaknies kaklelis ar pagrindinė šaknis suplonėja ir patamsėja. Šoninės šaknelės labai menkos, gali ir visai jų nebūti. Pažeisti daigai skursta, vysta ir nudžiūsta. |
Rapsų fomozė | Rapsų fomozė - kitaip vadinamas stiebo sausasis puvinys, vėžys – tai rapsų liga, kuri pažeidžia rapsų daigus, suaugusių augalų lapus, stiebus, ypač apatinę jų dalį, ankštaras. Ant pažeistų augalo dalių atsiranda pilkos įdubusios dėmės su tamsiais pakraščiais. Tiek ant lapų, tiek ant stiebų dėmėse su... |
Rapsų juodoji dėmėtligė (alternariozė) | Tai rapsų liga, kuri pažeidžia rapsų lapus, stiebus, ankštaras ir sėklas. Ant lapų susidaro įvairaus dydžio, dažniausiai pilkos arba pilkos su tamsiu apvadu dėmės. Vyraujant drėgnam ir šiltam orui, dėmės plečiasi, gali susilieti, pasidaryti netaisyklingos, rievėtos. Dėmių vietose audiniai džiūsta. S... |
Rapsų kryžmažiedinės spragės | Tai rapsų kenkėjai, lapuose išgraužiantys smulkias skyles. Kartais pažeidžia augimo pumpurą ir tokie daigai žūsta. Žalingos žieminiams ir vasariniams rapsams. Kryžmažiedinės spragės pradeda kenkti jau balandžio pabaigoje – gegužės pradžioje, o ypač greit išplinta sausu ir šiltu oru. Pavojingiausios ... |
Rapsų miltligė | Tai rapsų liga, kuri pažeidžia įvairias antžemines augalo dalis – lapus, stiebus ir ankštaras. Liga pradeda plisti daigų tarpsniu ir plinta iki brendimo. Liga vystosi drėgnu ir šiltu oru, ją platina vėjas. Pažeidimo vietoje atsiranda baltos, miltinio pavidalo dėmės. Dėmių vietoje susidaro baltos gry... |
Rapsų netikroji miltligė | Tai liga, kai ant rapsų lapų viršutinės pusės susidaro nelygiais pakraščiais, neapribotos gelsvos dėmės, vėliau dėmės didėja, susilieja ir apima didelę dalį lapo. Augalo lapas pasidaro gelsvai rusvos spalvos, apmiršta. Apatinėje lapo pusėje, dėmių vietoje susidaro pilkšvas apnašas, kuris ypač išryšk... |
Rapsų pilkasis (kekerinis) puvinys | Tai rapsų liga, kai ant įvairių augalo dalių (lapų, stiebų, žiedkočių, žiedų ankštarų, sėklų) atsiranda netaisyklingos arba apskritos rudos vandeningos dėmės su pilku, puriu, dulkančiu apnašu. Pilkojo puvinio apnikti žieminių rapsų augalai pavasarį vysta, nyksta, vėliau žūsta. Jei liga išplinta vėle... |
Rapsų sklerotinis (baltasis) puvinys | Tai rapsų liga, kai ant rapsų stiebų ar šoninių šakų, ankštarų pasirodo baltos dėmės, kurios drėgnu oru būna padengtos balta grybiena. Dėmės pakraščiai paprastai būna šviesesni, vėliau dėmės vidurys darosi pilkšvas. Vėliau stiebas pažeidimo vietose tampa tuščiaviduris. Augalai sklerotiniu puviniu už... |
Rapsų šaknų gumbas | Tai rapsų liga, kurios pagrindiniai simptomai yra deformuotos šaknys, ant kurių matyti sustorėjimų, gumbų ar išaugų. Išaugos, sustorėjimai gali skirtis dydžiu, iš pradžių jie būna baltos spalvos, vėliau tampa minkšti, pilkai rudos spalvos. Antrinės infekcijos metu, veikiami dirvos mikroorganizmų ar ... |
Rapsų verticiliozė | Tai rapsų liga, kai ant stiebų, dažniausiai vienoje stiebo pusėje, išryškėja išilginės gelsvos juostos, einančios nuo viršaus žemyn. Pažeistos vietos pastebimai skiriasi nuo sveikų stiebo audinių, jos vėliau įgyja raudonai rudą spalvą, viršutiniai stiebo audiniai lengvai lupasi, po jais audiniai būn... |
Raudonkrūtinis lemas | Tai javų kenkėjas, galva ir antenos juodi, krūtinėlė rusvai ruda. Kojos rusvai geltonos, su juodomis letenėlėmis. Lemų vabalai javų lapuose išgraužia pailgas kiaurymes. Raudonkrūtinio lemo lervos lėliukėmis virsta dirvoje, 2-3 cm gylyje. |
Raudonoji sodinė erkė | Tai kenkėjai, kurie pažeidžia obelis ir kitus vaismedžius. Pavasarį ryškiai raudonos spalvos išsiritusios erkės siurbia jaunų lapelių sultis. Erkės dažniausiai minta apatinėje lapų pusėje. Pažeisti lapai pašviesėja, paskui įgauna bronzinį atspalvį. Labai pažeisti lapai gali nudžiūti ir nukristi. Lab... |
Rauplės | Tai agurkų ir cukinijų, auginamų lauke, liga. Plinta esant vėsiam ir drėgnam orui. Infekcija persiduoda su sėkla, taip pat gali išlikti dirvoje ant melionų ir moliūgų virkščių. Grybas pažeidžia bet kurias antžemines augalo dalis. Rauplių sukėlėjas žiemoja sirgusių augalų liekanose. Užkratą perneša v... |
Rausvasis puvinys | Tai liga, išplitusi šilto klimato kraštuose ar metų laikais, kai oro temperatūra pakankamai aukšta. Sulėtėja daigų augimas, užaugę augalai atrodo menki, ropelės mažos. Ligos simptomai panašūs kaip sausros streso. Grybas išsilaiko svogūnų šaknų liekanose. |
Rezervinė gamybos kvota | Žemės ūkio veiklos subjektams nepaskirstyta gamybos kvotos dalis, taip pat Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka žemės ūkio veiklos subjektų grąžinta gamybos kvota ar jos dalis. |
Rizomanija | Tai viena svarbiausių cukrinių runkelių virusinių ligų, kai pažeistų augalų lapai gelsta, lapų gyslos išryškėja. Lapkočiai pailgėja, lapai susiaurėja, šaknys išsigimsta, susmulkėja, išsikraipo, tampa kuokštiškos, su gausybe smulkių plaukelių. Galiausiai šakniaplaukiai sunyksta, dėl šios priežasties ... |
Rodenticidai | Tai augalų apsaugos priemonės, skirtos kovai su graužikais. |
Ropinis baltukas | Tai vieni iš labiausiai paplitusių kopūstinių daržovių kenkėjų. Vikšrai minta taip pat bastutinių piktžolių lapais. Kenkėjai išgraužia lapuose netaisyklingos formos skyles, palikdami tik gyslas ir dalį minkštimo prie jų. Gūžėse, žiedynuose išgraužia landas. Pirmos kartos drugiai pradeda skraidyti ge... |
Rožinis lapsukis | Tai obelų ir kitų vaismedžių bei vaiskrūmių kenkėjas. Rožinio lapsukio vikšrai išėda apvalias skyles lapuose, taip pat pažeidžia žiedynus. Visa žiedų rozetė voratinkliais sutraukta į kuokštą; apgraužti ir vainiklapiai, ir vidinės dalys. Iš vieno ar keleto lapų padaryta tūtelė; jos viduje yra gana ju... |
Rudasis vaisių puvinys | Tai labai dažna ir pavojinga obuolių ir kriaušių liga. Šiltesnėje patalpoje apkrėsti vaisiai greitai pūna. Vaisiai užsikrečia per rauplių, vabzdžių, paukščių ar mechaniškai sužalotas vietas. Nutrūkus vaisiaus koteliui, taip pat lieka žaizda. Pro ją patekus infekcijai, po 2–6 dienų ant vaisių atsiran... |
Ruginis tripsas | Tai ypač žalingas javų kenkėjas, 1,3-1,5 mm ilgio, tamsiai rudos ar juodos spalvos. Lervos blyškiai gelsvos. Lervų ir suaugusių tripsų pažeistos lapamakštės pabąla ir viršutinis lapas pirma laiko nudžiūsta. Varpos išauga švarplėtos, grūdai smulkūs. Tripsų plitimui palankūs saulėti, nevėjuoti, šilti ... |
Rugių javaklupė | Tai rugių liga, kai pažeistų šaknų ir stiebo audiniai patamsėja, beveik pajuoduoja. Infekcijos šaltinis yra anksčiau užkrėstų augalų liekanos. Jei pažeisti augalai nežūva daigų tarpsniu, vėliau jie blogai krūmijasi, juodos dėmės atsiranda ant šaknų ir stiebo pagrindo. Javaklupės pažeisti augalai sku... |
Rugių juodosios rūdys | Tai liga, kuria rugiai užsikrečia pavasarį nuo augalų tarpininkų per orą. Rūdžių infekcija pasėlyje smarkėja nuo pakartotinio apsikrėtimo. Kuo palankesnės sąlygos rūdžių vystymuisi, tuo trumpesnis jų inkubacinis periodas ir didesnė rizika smarkios rūdžių infekcijos. Juodųjų rūdžių ant stiebų, lapala... |
Rugių miltligė | Tai rugių liga, kuri pažeidžia augalų stiebus, lapus, lapamakštes ir varpas, padengdama juos baltu grybienos valkčiu, kuri sendama tamsėja, paruduoja. Lapo antroje pusėje pažeidimo vieta pagelsta. Vėliau ligos apimtas plotas palaipsniui apmiršta. Oru plintanti infekcija yra gausi ir nekontroliuojama... |
Rugių pašaknio ir šaknų puviniai | Tai rugių liga, dažniausiai plintanti su užkrėsta sėkla, todėl užsikrėtę daigai gali žūti dygimo metu. Jei išsilaiko, auga skurdūs, su rudomis dėmėmis ant šaknų ar augalo pamato. Jeigu užkrato šaltinis yra augalų liekanos arba dirva, tai pirminiai ligos požymiai – smulkios rudos dėmelės pasirodo ant... |
Rugių pavasarinis pelėsis | Tai rugių liga, atsirandanti pavasarį, nutirpus sniegui, kuomet matomi išgedusių nubalusių žiemkenčių plotai. Jų želmenys būna sulipę, apraizgyti balta, pilkšva arba rausvo atspalvio voratinkline grybiena. Ant augalų lapų gali būti ir pavienės balkšvos, vandeningos dėmės. Fuzarioziniu puviniu pažeis... |
Rugių rinchosporiozė | Tai plačiai paplitusi rugių liga, kuri pažeidžia koleoptilę, lapus, lapamakštę, varpažvynius, akuotus. Ant lapų ar lapamakščių atsiranda aiškiai rudai apriboti, balkšvai ar žalsvai pilki pažeidimai, kurie vėliau įgauna vandeningą išvaizdą. Dėmės yra ovalios ar pailgos, išsidėsčiusios nepriklausomai ... |
Rugių rudosios rūdys | Tai rugių liga, kuri pažeidžia lapus ir lapamakštes. Ant viršutinės lapų pusės ir ant lapamakščių pradžioje susidaro rudi spuogeliai. Smarkiai rūdžių pažeisti lapai anksti nudžiūsta. Augalai užsikrečia pavasarį nuo augalų tarpininkų per orą. Kuo palankesnės sąlygos rūdžių vystymuisi, tuo trumpesnis ... |
Rugių skalsės | Tai rugių liga, kuri pažeidžia javų varpas. Varpoje keleto grūdų vietoje užauga juodi su purpuriniu atspalviu rageliai – grybo skleročiai, kurie kūlimo metu nubyra į dirvą arba patenka į grūdus. Rugiai skalsėms yra ypač jautrūs. Lietus, vėjas ir vabzdžiai yra pagrindiniai antrinės infekcijos platint... |
Rugių stiebalūžė | Tai rugių liga, kai ant augalų pamato, dar jiems krūmijantis ar bamblėjimo pradžioje, matosi lapamakštės parudavimas su būdingu įplyšimu dėmės centre. Vėliau infekcija pereina ant stiebų. Ant apatinių tarpubamblių atsiranda šviesių, pailgų, apjuostų tamsesniu apvadu, dėmių. Stiebo viduje, ligos paže... |
Rugių stiebinės kūlės | Tai žieminių rugių liga, kai ant užsikrėtusių lapų ir stiebų po epidermiu susidaro ilgi dryžiai. Jie išilgai plyšta, ir sporos padengia augalo paviršių kaip suodžiai. Kūlėti rugiai būna menkesni nei sveiki, dažnai neišplaukėja, o jei išplaukėja, tai jų varpos būna iškrypusios ir tuščios arba užauga ... |
Rugių varpų fuzariozė | Tai rugių liga, kuri išplinta ant varpų, vėliau nuo varpžvynių grybiena perauga į varpos stagarėlį ir virš vietos, kur pažeistas varpos stagarėlis, varpa pabąla. Varpų fuzariozė žalinga ne tik dėl to, kad dažniausiai virš pažeidimo vietos varpa būna tuščia arba grūdai būna smulkesni už sveikuosius, ... |
Runkeliai | Tai dvimečių augalų rūšis, sėjama balandžio mėn. Auginami trijų tipų runkeliai: |
Runkelinė musė | Tai pilkos ar rusvos spalvos rapsų runkelių kenkėjas. Pažeistos lapų vietos pradžioje būna balzganos, vėliau paruduoja. Runkelinių musių lervos kenkia balandinių šeimos augalams – runkeliams, burokėliams, špinatams. Kenkėjams palankūs šilti, sausi, nevėjuoti orai. Per metus Lietuvoje išsivysto dvi, ... |
Runkelinės spragės | Tai runkelių kenkėjai, smulkūs, iki 2 mm ilgio, juodi, blizgantys, šokinėjantys vabaliukai. Šie kenkėjai runkeliams labai daug žalos padaro sausą pavasarį, ypač jei ilgiau užsitęsia runkelių dygimas. Vabalai išgraužia lapuose nedideles duobutes, kurios, lapams augant, didėja. Pradžioje spragės užpuo... |
Runkeliniai nematodai | Tai labai smulkios, iki 1 mm ilgio, plika akimi nematomos kirmėlaitės. Runkeliniai nematodai kenkia cukriniams ir pašariniams runkeliams, burokėliams, kopūstams, ropėms ir kitiems balandinių ir kryžmažiedžių šeimos augalams. Pažeisti augalai skursta, jų lapai būna gelsvai žali, smulkūs, suglebę, vys... |
Runkeliniai slaptaėdžiai | Tai rudos spalvos vabalai, runkelių kenkėjai. Drėgnu oru kenkia runkelių daigams – dirvoje, netoli paviršiaus, graužia stiebą ir daigų šaknis, padarydami juose mažas apvalias skylutes, duobutes. Ypač žalingas augalams 1–2 lapų tarpsnyje. Kenkėjas žiemoja dirvoje ant po derliaus nuėmimo likusių lapų ... |
Runkeliniai spragšiai | Tai visaėdžiai kenkėjai, kenkia daugumai žemės ūkio augalų. Kenkia tik spragšių lervos, kurios yra iki 25 mm ilgio, geltonai rudos spalvos, blizgančios, kietu paviršiumi. Pagrindinis požymis, rodantis, kad lauke yra spragšių lervų, – ties dirvos paviršiumi nugraužti runkelių daigeliai ir išretintas ... |
Runkelių alternariozė | Tai liga, kai runkelių lapų galuose pasirodo dėmės. Jos plinta tarp gyslų link lapo vidurio. Ligos apimtas visas lapas nudžiūsta. Šiai ligai jautresni runkeliai su boro ar mangano trūkumu. |
Runkelių baltuliai | Tai liga, kuri pažeidžia runkelių lapus. Pažeidimo vietoje susidaro šviesiai rudai žalsvos, apvalios arba netaisyklingos formos dėmės su tamsiai rudu ar rausvai rudu apvadu. Vyraujant drėgnam orui, dėmėse iš grybo sporų masės susidaro maži balti taškeliai ar pilkšvai baltos apnašos. Intensyviai paže... |
Runkelių daigų juodšaknė | Tai runkelių liga, kuri pasireiškia tik sėkloms pradėjus dygti (supūva sėklos), vėliau ant jaunų daigų ir gali pažeisti runkelius iki 4 lapų tarpsnio. Pažeistos runkelių daigų ir jaunų augalų šaknelės suplonėja, pajuoduoja. Intensyviai ligos pažeisti daigai skursta, džiūsta ir sunyksta.... |
Runkelių diegavirtė | Tai runkelių liga, kai daigų ir jaunų augalų šaknelės suplonėja, pajuoduoja, daigai džiūsta ir sunyksta, pasėliai išretėja. Liga pasireiškia vos sėklai pradėjus dygti (supūva sėklos), ant labai jaunų daigų, taip pat gali pažeisti 2–4 lapų augalus. Kai kurie augalai, pažeisti vėlesniais tarpsniais, g... |
Runkelių fomozė | Tai liga, kai ant pažeistų runkelių lapų susidaro didelės, šviesiai rudos, apvalios rievėtos dėmės su tamsiai rudais pakraščiais. Dėmėse susidaro tamsūs taškeliai. Senstant dėmės suplyšta, išdžiūsta ir iškrinta. |
Runkelių gelta | Tai runkelių liga, kurią sukelia du virusai, juos į runkelių lauką perneša kelių rūšių žalieji amarai. Pačiame runkelių lauke virusus platina pupiniai amarai. Pažeistų augalų lapai pagelsta, susisuka, augalai skursta. Lauke liga gali pasireikšti atskirais lopais ar apimti visą lauką. Dėl runkelių ge... |
Runkelių lapų rudmargė | Tai liga, pažeidžianti runkelių lapus. Ant pažeistų lapų, abiejose pusėse susidaro nedidelės (iki 5 mm), nuo gelsvai rusvos iki pelenų pilkumo spalvos dėmės. Dėmių pakraščius juosia tamsiai rudos iki purpurinės raudonos spalvos apvadas. Drėgnu ir šiltu oru dėmių paviršiuje susidaro melsvai pilkas ap... |
Runkelių miltligė | Tai liga, kai ant runkelių lapų susidaro baltos miltuotos apnašos. Apnašuose susidaro iš pradžių geltoni, po to rudi ir vėliau juodi taškeliai. Ligos pažeisti lapai iš pradžių būna žali, esant stipriai infekcijai lapai pagelsta ir sudžiūsta. Liga iš pradžių pažeidžia pavienius augalus, vėliau išplin... |
Runkelių netikroji miltligė | Tai runkelių liga, kai viršutinėje lapų pusėje susidaro didelės žalsvos dėmės, apatinėje pusėje – ligai būdingas pilkšvai violetinis apnašas. Pažeisti daigai ar jauni augalai gali žūti, vėlesniuose tarpsniuose liga mažiau žalinga, tačiau pažeisti lapai raukšlėjasi, sustorėja, darosi trapūs, galiausi... |
Runkelių rūdys | Tai liga, kai ant runkelių lapų susidaro raudoni oranžiniai ar rudi spuogeliai. Jie gali susidaryti abiejose lapo pusėse. Pažeisti lapai nudžiūsta. Daugeliu atvejų rūdys nepadaro daug žalos, nors pasėliuose aptinkamos gana dažnai. Palankios sąlygos susidaro, kai oro temperatūra yra apie 18° C, todėl... |
Runkelių šakniavaisių fuzariozinis puvinys | Tai runkelių liga, kurios esminiai pažeidimai yra parudavę šakniavaisio vandens indai. |
Runkelių šakniavaisių rudasis puvinys | Tai runkelių liga, kuri šakniavaisius pažeidžia ankstyvais tarpsniais, visiškai supūdant šakniavaisius. |
Runkelių šakniavaisių sausasis puvinys | Tai runkelių liga, kai šakniavaisių viršutinė dalis pūva sausai. Pūvanti dalis pajuosta, pasidaro sausa, kieta, gali atsirasti tuštumų. |
Runkelių šakniavaisių sklerotinis puvinys | Tai runkelių liga, kai pažeistos šakniavaisių vietos būna padengtos balta grybiena. |
Runkelių šakniavaisių šlapiasis puvinys | Tai runkelių liga, kai šakniavaisiai pūva šlapiai nuo šaknies galo aukštyn. |
Rusvoji sodinė erkė | Tai obelų kenkėjas. Rusvoji sodinė erkė pirmą kartą Lietuvoje užregistruota 1996 m. Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute. Erkutės verpstiškos, žieduotos, gelsvos. Siurbia obelų lapų ir vaisių sultis, gali kenkti ir kriaušėms. Pažeista apatinė lapų pusė įgauna šviesiai gelsvą, vėliau ru... |
Salierų septoriozė | Tai viena pagrindinių salierų liga, perduodama su užkrėsta sėkla. Dažniausiai ligos požymiai pasireiškia ant apatinių lapų ir lapkočių kaip nedidelės, netaisyklingos formos įvairaus atspalvio dėmės. Jos gali būti blyškios ar tamsaus atspalvio nei sveikų lapų audiniai. Pažeisti audiniai tamsėja, pasi... |
Salotų grybiniai puviniai | Tai salotų, auginamų po priedangomis, liga. Įvairūs grybai, kurių skleročiai laikosi dirvoje, sukelia salotų šaknų kaklelio puvinį. Vėliau puvinys pereina ant pagrindinių lapų ir galutinai pažeidžia augalo šerdį. |
Salotų mozaikos potyvirusas | Tai salotų, auginamų po priedangomis, liga. Salotų mozaikos potyvirusas yra vienas svarbiausių salotų patogenų. Ligos simptomai labai priklauso nuo salotų tipo ir veislės, aplinkos sąlygų, kokiame augimo tarpsnyje pažeidžiami augalai. Sergančių augalų lapai būna mozaikiškai dėmėti arba ištisai pašvi... |
Salotų netikroji miltligė | Tai liga, kuri labiausiai pažeidžia salotas, auginamas šiltnamiuose. Plinta oru. Netikrąja miltlige salotos gali susirgti bet kuriuo augalų vystymosi tarpsniu. Iš pradžių lapų viršutinėje pusėje atsiranda neryškių, šviesiai žalių arba gelsvų, pailgų arba kampuotų dėmelių. Apatinėje lapo pusėje dėmės... |
Sėjomaina | Įvairių augalų auginimo tame pačiame sklype seka, siekiant išlaikyti ar padidinti dirvožemio derlingumą bei sumažinti augalų kenkėjus. |
Selekcija | Selekcija atrenka geriausiais savybių deriniais pasižyminčius organizmus, juos natūraliai kryžmina; organizmams dauginantis šios savybės persiduoda palikuonims. Selekcija įmanoma tik kryžminant pakankamai giminingus organizmus. |
Serbentinė erkutė | Tai uoginių sodo augalų liga. Kenkia juodiesiems, rečiau kitiems serbentams. Erkės gyvena pumpuruose ir siurbia jų sultis. Pažeidimo simptomai matomi pavasarį. Erkių pažeisti pumpurai išsipučia, tampa rutuliški ir neišsprogę nudžiūsta. Viename pumpure gali būti 2–3 tūkstančiai erkučių. Kai kenkėjų y... |
Serbentinė kandis | Tai uoginių sodo augalų kenkėjas. Plačiai paplitę kenkėjai tiek individualiuose, tiek didesniuose serbentynuose. Vikšrai išgraužia baltųjų, raudonųjų, juodųjų serbentų pumpurų vidų. Pumpurai nudžiūsta. Jų šonuose matyti maža skylutė – kandies vikšro išlindimo anga. Kenkėjai vikšrai žiemoja po žievės... |
Serbentinis lapinis gumbauodis | Tai uoginių sodo augalų kenkėjas. Kenkia serbentams, mažiau agrastams. Paplitęs visuose didesniuose, jaunuose, gerai tręšiamuose ir prižiūrimuose serbentynuose. Kenkėjai žiemoja kokonuose dirvoje po krūmais, suaugėliai pradeda skraidyti žydint serbentams. Suaugę uodeliai – apie 1,5 mm, gelsvai rudos... |
Serbentinis lapsukis | Tai uodinių sodo augalų kenkėjas. Lapsukių vikšrai apgraužia sprogstančius pumpurus, lapus bei vaisius, vėliau lapus susuka į voratinklį. |
Serbentinis stiklasparnis | Tai uoginių sodo augalų kenkėjas. Balti, turintys rusvą galvą stiklasparnio vikšrai iš vidaus graužia juodųjų, rečiau kitų serbentų ir agrastų ūglių šerdį. Pavasarį pažeistos šakutės nustoja augusios, lapai nuvysta ir nudžiūsta. Šis kenkėjas vystosi dvejus metus. Žiemoja įvairaus amžiaus vikšrai paž... |
Serbentinis ūglinis gumbauodis | Tai uoginių sodo augalų kenkėjas. Pažeidžia vienamečius ir dvimečius serbentų ūglius prie žemės paviršiaus. Daugiau žalos padaro dauginimo plotuose, tačiau gali pažeisti derančius serbentynus. Ypač daug žalos kenkėjai padaro, kai būna mechaniškai pažeisti serbentų ūgliai. Per metus gali išsivystyti ... |
Serbentų deguliai | Tai uoginių sodo augalų liga. Serga serbentai ir agrastai. Deguliai aptinkami ant lapų, vaiskočių, vaisių, jaunų ūglių. Ant lapų vasarą pasirodo smulkios, kampuotos arba apvalios dėmelės. Vėliau jos pasidaro juodos, blizgančiu paviršiumi. Smarkiai pažeisti lapai ruduoja, džiūsta, susisuka ir pirma l... |
Serbentų pilkasis puvinys | Tai uoginių sodo augalų liga. Labiau plinta ir daugiau žalos padaro lietingą vasarą. Pilkasis puvinys dažniausiai pažeidžia aviečių ir serbentų uogas. Augalai puviniu gali užsikrėsti žydėjimo metu, vėliau suserga pernokusios, mechaniškai sužalotos uogos. Ant jų atsiranda minkštų, rudų su puriu pilku... |
Serbentų šviesmargė | Tai uoginių sodo augalų liga. Serga serbentai ir agrastai. Šviesmargė aptinkama ant lapų, kartais ant uogų ir nesumedėjusių ūglių. Pažeistose vietose atsiranda iš pradžių rudos, vėliau nešvariai baltos ar pilkšvos dėmelės, nuo sveikų audinių atsiribojusios tamsiai ruda juostele. Smarkiau pažeisti la... |
Serbentų tamsioji miltligė | Tai uoginių sodo augalų liga. Serga serbentai ir agrastai. Serbentų jauni ūgliai, lapai, uogos apsitraukia pilkšvu, retu, miltuotu apnašu. Sendama grybiena sutankėja, paruduoja. Sergantys lapai susisuka ir nukrinta, ūgliai deformuojasi ir žiemą nušąla. Uogos lėtai noksta, netinka maistui, suplyšinėj... |
Serbentų veimutrūdė | Tai uoginių sodo augalų liga, kuri stipriausiai pažeidžia juoduosius serbentus, tačiau kartais aptinkama ant agrastų bei kitų rūšių serbentų. Pažeidžia tik lapus. Apie vidurvasarį viršutinėje lapo pusėje susiformuoja geltonos, nelygiai išsidėsčiusios dėmės. Apatinėje lapo pusėje formuojasi smulkios,... |
Serbentų viksvinės rūdys | Tai uoginių sodo augalų liga, kuri pažeidžia lapus, užuomazgas, žiedus, vaiskočius ir net jaunus žalius serbentų ūglius, vėliau – uogų užuomazgas. Masiškiausiai uogakrūmiai apsikrečia žydėdami. Ant užsikrėtusių augalo dalių atsiranda rausvai rudos ar geltonai oranžinės dėmės. Vėliau jos iškyla ir vi... |
Sertifikuotas ekologinės gamybos plotas | Sertifikavimo įstaigos patvirtintas žemės ūkio naudmenų plotas, kuriame laikomasi ekologinio žemės ūkio reikalavimų. |
Sijoti miltai | Tai mažiausią peleningumą turintys ruginiai miltai. |
Sitonai | Tai žirnių kenkėjai, kurių lervos minta šaknų gumbelių audiniais. Tai plačianosiai vabaliukai, dažniausiai su šviesiais - tamsiais išilginiais dryžiais. Pavojingiausi sitonai daigų pirmiesiems lapeliams ir augimo kūgeliui. Suaugėliai, intensyviai maitindamiesi, lapų pakraščiuose padaro U formos tais... |
Skydamariai | Tai smulkūs ir vidutiniai vabzdžiai, aptinkami dažniausiai ant sumedėjusių augalų gumbelių arba skydelių pavidalu. Pasaulyje yra apie 3000, Vidurio Europoje – apie 90 rūšių. Daugelis skydamarių yra pavojingi vaismedžių, uogakrūmių ir dekoratyvinių augalų kenkėjai. Lietuvoje skydamarių fauna neištirt... |
Slyvinė gumbadarė erkė | Tai kaulavaisinių sodo augalų kenkėjas. Mikroskopinės, kirmėliškos erkutės gyvena slyvų lapų audiniuose ir siurbia jų sultis. Pažeistų lapų apatinėje, rečiau viršutinėje pusėje susidaro smulkūs rausvi ar balsvi gumbeliai. Smarkiai apnikti lapai deformuojasi, išsigaubia. |
Slyviniai pjūkleliai | Tai vieni žalingiausių slyvų kenkėjų. Juodojo slyvinio pjūklelio lervos gelsvos ar žalsvos, su ruda galva, o geltonojo slyvinio pjūklelio – geltonos, rusva galva. Suaugę vabzdžiai, juodi blizgantys ar rudai geltoni, panašūs į muses. Baigiant žydėti slyvoms, ritasi lervos. Pjūklelių lervos įsigraužia... |
Slyvinis vaisėdis | Tai slyvų ir kitų kaulavaisinių sodo augalų kenkėjas, kuris pažeidžia vaisių minkštimą. Rausvi su tamsiai ruda galva vikšrai išėda vaisių minkštimą. Pažeisti vaisiai nebeauga, pasidaro violetinio atspalvio ir nukrinta. Slyviniai vaisėdžiai būna gausūs ir žalingi kasmet. Kenkėjai ypač daug žalos pada... |
Slyvų sidabraligė | Tai kaulavaisinių sodo augalų liga. Labai paplitusi ant slyvų, trešnių, abrikosų, persikų, bet labai sparčiai plinta ir ant vyšnių, sukeldama lapų sidabraligę ir medienos baltąjį puvinį. Sergančių augalų lapai darosi balzgani, lyg pienuoti arba pasidabruoti. Jie būna pasiraitę ir mažesni už sveikus ... |
Slyvų šratligė | Tai kaulavaisinių sodo augalų liga. Serga slyvos, vyšnios, trešnės, abrikosai, persikai. Labiausiai nukenčia slyvos, kiti kaulavaisiniai – mažiau. Pažeidžia lapus, ūglius, pumpurus, vaisius. Ant lapų atsiranda šviesiai rudos, iki 5 mm skersmens, tarpusavyje galinčios susilieti dėmės. Jas riboja raud... |
Specialioji išmoka | Papildoma nacionalinė tiesioginė išmoka, skiriama už paskerstą ar į trečiąsias šalis eksportuotą 9 ir daugiau mėnesių amžiaus bulių. |
Spragšiai | Tai bulvių kenkėjai, galintys kenkti įvairiais jų vystymosi tarpsniais – nuo bulvių pasodinimo iki derliaus nuėmimo, kuomet išryškėja kenkėjų pažeisti gumbai. Spragšių lervos įsigraužia į bulvių gumbus ir tuo mažina jų prekinę vertę. Kenkėjų pažeistuose bulvių gumbuose matosi 1-3 mm skersmens apvali... |
Stiebo vėžys | Tai viena pagrindinių pomidorų ligų šiltnamiuose. Visa antžeminė augalo dalis gali būti pažeidžiama. Būdingi ligos požymiai pastebimi žemutinėje stiebo dalyje prie žemės. Pradžioje atsiranda mažos rudos įdubusios dėmelės su charakteringais šiai ligai juodais taškeliais. Dėmės pamažu plečiasi ir gali... |
Sudėtinės makroelementinės trąšos | Tai dažniausiai augalams naudojamos trąšos, kai vienoje molekulėje yra mažiausiai dvi maisto medžiagos. Pvz.: kalio salietra. |
Svogūninė kandis | Tai kenkėjas, kurio vikšrai maitinasi ant porų, svogūnų ir laiškinių česnakų. Kiekvienais metais gali išsivystyti 2–3 generacijos. Savo vystymosi pabaigoje vikšrai minuoja lapus, bet vėliau migruoja prie augalo lapų skrotelės ir gali sunaikinti jaunus lapus ar jų užuomazgas. Pažeistas augalas praded... |
Svogūninė musė | Tai svogūnų kenkėjas, kurio pirmasis pažeidimo požymis – svogūnų vytimas. Jų lapai pagelsta ir suglemba. Lervos dažniausiai pažeidžia jaunus augalus, kuriuos gali ir visiškai sunaikinti. Svogūnų sėjinukai dažniausiai pažeidžiami per ropelės dugnelį ar šoną. Daug žalos lervos padaro ir besimaitindamo... |
Svogūninis stiebinis nematodas | Tai svogūnų kenkėjas, kai pažeidžiamos dygstančias sėklos. Jeigu nematodai į augalą įsiskverbia vėlesniuose augimo tarpsniuose, pažeistų augalų lapai būna deformuoti, o stiebai suskyla. |
Svogūninis vakarinis paslėptastraublis | Tai kenkėjas, kuris daugiausia žalos padaro žiemojantiems sėkliniams svogūnams ir anksti pasodintiems sėjinukams. Vabalai pasirodo balandžio pradžioje ir maitinasi ant lapų. Lerva maitinasi lapo audiniais. Per metus išsivysto tik viena kenkėjų generacija. |
Svogūnų juodligė | Tai liga, kurios pirmi simptomai yra pastebimi jau sėklaskilčių tarpsnyje kaip juodos, pastorėjusios vietos, kurios, toliau vystantis lapams, plyšta ir atsidaro, parodydamos tamsią sporų masę. Augalai gali žūti per 3–4 savaites. Išlikę augalai atrodo trumpi, deformuotais lapais. Deformaciją sukelia ... |
Šaknų gumbas | Tai labai žalinga, plačiai paplitusi liga. Juo sirgti gali įvairūs kultūriniai ir laukiniai bastutiniai augalai. Ant apsikrėtusių augalų šaknų atsiranda įvairaus dydžio išaugų, o šakniaplaukių būna mažai, todėl augalas nepajėgia apsirūpinti vandeniu bei maisto medžiagomis, kurių daug sunaudoja išaug... |
Šaknų puvinys | Tai dažna Briuselio ir žiedinių kopūstų liga. Sergantys augalai vysta, nyksta. Ligai plisti palankūs drėgni orai, šlapios dirvos. Puvinio dėmės plinta nuo stiebo pagrindo link gūžės. |
Šermukšninė kandis | Tai obelų kenkėjas, labiausiai išplitęs šiaurinėse šalyse. Lietuvoje šie kenkėjai nėra labai gausiai paplitę. Šermukšninė kandis labiau kenkia vaismedžiams tais metais, kai šermukšniai mažai dera. Vaisių minkštime kenkėjų vikšrai išgraužia vingiuotas landas. Sukirmiję obuoliai yra kartūs, mažesni, a... |
Šiltadaržinis baltasparnis | Tai kenkėjas, dažniausiai pažeidžiantis pomidorus, agurkus, salotas ir dekoratyvinius augalus. Ant pažeistų augalų lapų atsiranda gelsvų dėmių, kurios palaipsniui didėja, lapai gelsta. |
Šimtakojai | Tai kenkėjai, pažeidžiantys pasėtas daržovių sėklas bei kopūstų, agurkų, pupelių, morkų, salotų stiebus ir lapus. Apnikti daigai ir jauni augalai vysta. Tokių augalų stiebelyje būna išgraužtos duobutės. |
Šliužai | Tai augalų kenkėjai, pažeidžiantys miežių daigus ir išskaptuojantys miežių sėklas. Šliužų problema atsiranda ypač tais atvejais, kai sėjama tiesiai į ražienas ar kai laikomi dirvonai. Ankstyvuose miežių vystymosi tarpsniuose šliužų pažeidimai yra žalingi. Kai mintama suaugusių augalų lapais, pasėlia... |
Švedinės muselės | Tai kenkėjas, darantis žalą visiems varpiniams javams. Pažeidžia javų daigų centrinio lapelio pamatą. Pagraužtas lapelis pageltonuota ir nudžiūsta. Per metus išsivysto trys švedinių muselių generacijos, iš kurių pavasarinė ir rudeninė gali kenkti kviečių pasėliuose: pavasarinė – vasariniuose, o rude... |
Šveistinai rupiniai | Tai didžiausią peleningumą turintys ruginiai rupiniai, naudojami juodai rupiai ruginei duonai kepti. |
Šviesiakojis agrastinis pjūklelis | Tai agrastų ir serbentų kenkėjas. Kenkėjų šviesiai ar melsvai žalios spalvos lervos graužia lapus. Kenkėjams gausiai išplitus, lervos gali per 1–2 savaites nugraužti visus lapus, palikdamos tik lapų gyslas ir lapkočius. Serbentinio uoginio pjūklelio lervos iš vidaus graužia juodųjų serbentų uogų min... |
Šviesmargė | Tai rapsų liga, kuriai plisti palankios sąlygos susidaro drėgną rudenį ir švelnią žiemą. Baltos dėmės susidaro ant žieminių rapsų lapų, tačiau liga gali pažeisti ir kitas antžemines augalo dalis. Jei liga plinta intensyviai, pažeisti lapai nudžiūsta ir infekcija plinta ant žiedinių pumpurų, jie paru... |
Tabakinis tripsas | Tai vienas svarbiausių daržovių kenkėjų. Pažeistų augalų lapai atrodo tarsi nusėti mažomis dėmelėmis ar įgauna sidabrinį atspalvį. Jei tripsai užpuola labai anksti ir jų populiacija yra gana gausi, kenksmingas poveikis augalų augimui gali būti didžiulis. Per metus gali išsivystyti kelios tripsų gene... |
Tarpinis vartojimas | Visų prekių ir paslaugų, vartojamų kaip gamybos proceso sąnaudos, vertė, išskyrus pagrindinį turtą. Tarpinį vartojimą žemės ūkyje sudaro sėklos, pašarai, augalų apsaugos priemonės, trąšos, farmaciniai produktai ir veterinarinės paslaugos, energija (elektra, kuras, tepalai ir kt.), įrengimų, įrankių ... |
Tiesioginė išmoka | Parama pinigais, skirta pajamų lygiui palaikyti, Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka tiesiogiai teikiama žemės ūkio veiklos subjektams, atitinkantiems jos skyrimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. |
Tripsai | Tai kviečių kenkėjai, kurie pažeidžia stiebus bei besiformuojančius grūdus. Tai labai smulkūs, iki 2 mm ilgio, siauros verpstės formos vabzdeliai. Tripsų plitimui palankūs saulėti, nevėjuoti, šilti orai. Tripsų gausumą skatina ir geros jų žiemojimo sąlygos – neartos ražienos, ant lauko augalinės lie... |
Tuopinis – morkinis amaras | Tai kenkėjas, kuris vasarą migruoja į pasėlius, kur žemėje apninka augalų - šeimininkų (pvz., kmynų) šaknis. Šaknys deformuojasi, augalai vysta, gelsta ir nyksta. Jei užsikrėtimas didelis, augalai žūsta. |
Tuščiažiedis tripsas | Tai javų kenkėjas, 1,4-1,7 mm ilgio. Spalva – tamsiai ruda, antenos rusvai gelsvos, sparnai skaidrūs. Lervos oranžinės. Lervos maitinasi ant žiedų ir grūdų užuomazgų. Varpos išauga švarplėtos, pažeisti grūdai – raukšlėti, menkaverčiai. |
Ūkininko partneris | Fizinis asmuo (ūkininko sutuoktinis, pilnametis šeimos narys ar kitas fizinis asmuo), kuris kartu su ūkininku verčiasi žemės ir miškų ūkio veikla pagal sudarytą jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį. |
Ūkio bendrosios produkcijos vertė | Ūkio augalininkystės ir gyvulininkystės produkcijos vertė pridėjus pajamas už paslaugas, nuomą, gautas palūkanas, draudimo išmokas, pajamas iš miškininkystės, kaimo turizmo ir kt. |
Uogų odiškasis puvinys | Tai braškių liga. 7. Sukėlėjas gyvena dirvoje ir gali pažeisti daugelio sodo augalų šaknis, kamienus, vaisius. Mūsų klimato sąlygomis šis grybas daugiau išplinta karštą ir drėgną vasarą. Jeigu uogų nokimo metu būna aukšta temperatūra, bet trūksta drėgmės, ant uogų atsiradusios gelsvos, vėliau bronzi... |
Vaismedinis lapsukis | Tai obelų ir kitų vaismedžių bei vaiskrūmių kenkėjas. Vaismedinio lapsukio vikšrai graužiasi į pumpurus, vėliau minta voratinkliu sutrauktuose lapeliuose ir žiedpumpuriuose. Liepos mėn. išsiritę kitos kartos vikšrai vaisiuose išgraužia netaisyklingos formos duobutes. Kenkėjai plinta kasmet. Lapsukia... |
Vasarinė kopūstinė musė | Tai augalų kenkėjas, plačiai paplitęs šiaurinėje Europos dalyje ir išoriškai labai panašus į pavasarines kopūstines muses. Šitos musės labiausiai pažeidžia šakniavaisines daržoves. Lervos įsigraužia į augalų šaknis ir kotus, išėda jų vidų. Pažeisti augalai nustoja augti, skursta, kartais net žūva. P... |
Verticiliozė | Tai uoginių sodo augalų liga. Sukėlėjas gyvena viršutiniame 30 cm dirvos sluoksnyje ir 10–14 metų gali išlikti netgi be augalo šeimininko. Labiau plinta blogai drenuotose dirvose, šaltu, drėgnu oru. Sergančių augalų stiebų viršūnėlės pradeda gelsti ir vysti, lapai džiūsta. Stiebai lėčiau auga, įgyja... |
Violetinis šakniavaisių puvinys | Tai augalų liga, kurios simptomai pasireiškia židiniais – pradžioje gelstantys ir vystantys lapai, vėliau lapija nunyksta, šaknys supūna. Liga dažniausiai pasireiškia rugsėjo – lapkričio mėn. Patogenas yra plačiai paplitęs, kur auginamos morkos ir cukriniai runkeliai. Užkratas taip pat gali išplisti... |
Virucidai | Tai augalų apsaugos priemonės, skirtos kovai su virusais. |
Vyšninė musė | Tai kaulavaisinių sodo augalų kenkėjas, daugiausia žalos darantis trešnėms, rečiau vyšnioms. Gelsvai baltos musių lervos iš vidaus graužia vaisių minkštimą. Pažeistos uogos nustoja blizgėti, suminkštėja, jų paviršiuje atsiranda dėmių, įdubų. Dažnai tokie vaisai pradeda pūti, jie nebetinka maistui ir... |
Vyšninis gleivėtasis pjūklelis | Tai vyšnių ir kitų vaismedžių kenkėjas. Pjūklelių gelsvos, apsitraukusios juodomis gleivėmis lervos skeletuoja lapus iš viršutinės ir apatinės lapų pusės. Smarkiai pažeisti lapai ruduoja ir džiūsta. Vaismedžiai nusilpsta, mažiau susidaro žiedpumpurių kitiems metams, sutrumpėja metūgliai. Labai žalin... |
Vyšnių kokomikozė | Tai kaulavaisinių sodo augalų liga. Serga vyšnios, trešnės, abrikosai, slyvos. Kokomikozė pažeidžia lapus, vaiskočius, jaunus ūglius, vaisius. Jautriausios ligai vyšnios yra pavasarį žydėjimo metu ir lapams skleidžiantis, kai sukėlėjas subrandina pernykščiuose lapuose žiemojančias sporas ir jas pask... |
Vytulys | Tai liga, kuria serga Briuselio, žiediniai ir Pekino kopūstai. Patogeno grybiena žiemoja dirvoje ir gali infekuoti augalus. Pirmieji ligos požymiai pasirodo ant arčiau žemės esančių lapų, kurie gelsta, ruduoja, o vėliau nukrenta. Infekcija laukuose plinta lopiniais, ypač kai yra drėgna. |
Žemės našumas | Žemės ūkio naudmenų dirvožemio gebėjimas išauginti augalų derlių. |
Žemės ūkio ekonominės sąskaitos | Europos Komisijos Statistikos tarnybos sukurta žemės ūkio veiklos ekonominės apskaitos sistema. |
Žemės ūkio naudmenos | Dirbamoji žemė, sodai, pievos, ganyklos, naudojamos arba tinkamos naudoti žemės ūkio augalams auginti. |
Žemės ūkio produktai | Pagaminti, apdoroti ar perdirbti augalininkystės, gyvulininkystės, paukštininkystės, žvėrininkystės, bitininkystės ir žuvininkystės produktai bei natūraliai užaugę arba užauginti miško uogos, vaistažolės, grybai, skirti tiesioginiam vartojimui arba tolesniam apdorojimui ar perdirbimui gaminant maist... |
Žemės ūkio produktų apdorojimas | Žemės ūkio produktų paruošimas nekeičiant jų pirminės fizinės ar cheminės sudėties. |
Žemės ūkio produktų gamyba | Veikla, kurios metu yra sukuriami arba iš gamtos išgaunami žemės ūkio produktai. |
Žemės ūkio produktų perdirbimas | Žemės ūkio produktų paruošimas pakeičiant jų pirminę fizinę ar cheminę sudėtį. |
Žemės ūkio valda | Žemės ūkio veiklos ar alternatyviosios veiklos subjekto plėtojamos žemės ūkio veiklos ir (ar) alternatyviosios veiklos gamybos vienetų visuma, susijusi bendrais teisiniais, technologiniais ir ekonominiais santykiais. |
Žemės ūkio veikla | Veikla, apimanti žemės ūkio produktų gamybą ir apdorojimą, savo pagamintų ir apdorotų žemės ūkio produktų perdirbimą, maisto produktų gamybą ir šių produktų realizavimą, taip pat paslaugų žemės ūkiui teikimą. Žemės ūkio veikla nelaikoma maisto produktų gamyba iš ne savo pagamintų ir apdorotų žemės ū... |
Žemės ūkio veiklos subjektas | Asmuo, įregistruotas įstatymų ar kitų teisės aktų nustatyta tvarka ir užsiimantis žemės ūkio veikla. |
Žemės ūkis | Ūkio šaka, apimanti žemės ūkio veiklą. |
Žemuoginė erkė | Tai braškių liga. Baltai žalsvos, ovalios, 0,2–0,25 mm ilgio suaugusios erkės bei jų lervos minta jaunų braškių lapų ar kitų augalo dalių sultimis. Pažeisti braškių kerelių lapai ar visas kerelis pagelsta, raukšlėjasi, skursta ar visai nudžiūsta. Tokie pažeisti kereliai tampa neatsparūs šalčiams žie... |
Žiedinė dėmėtligė | Tai svarbi lapinių ir žiedinių kopūstų liga, paplitusi Šiaurės vakarų Europos dalyje. Pagrindinis infekcijos šaltinis yra infekuotų augalų liekanos, subrendę augalai, žieminiai rapsai. Infekcijai plisti reikalinga 16–20ºC temperatūra ir drėgmė ant lapų. |
Žiedinių kopūstų mozaikos virusas | Tai liga, kuria dažniausiai serga žiediniai kopūstai. Tačiau ja gali užsikrėsti ir kitos bastutinių šeimos daržovės, piktžolės. Sergančių augalų lapų gyslos pašviesėja, lėčiau auga, todėl lapalakštis išsigarbanoja, o kraštai užsiraito. Smarkiau ligos apnikti žiediniai kopūstai nesudaro žiedynų, o gū... |
Žiemkentinės (želmeninės) muselės | Tai augalų kenkėjai. Lervos įsigraužia į augalą. Jos gali pažeisti tiek žieminius miežius, tiek anksti sėtus vasarinius miežius. Vidurinis ūglio lapelis pagelsta ir nudžiūsta, tačiau atokesni lapeliai išlieka žali. Lerva juda nuo to paties augalo vieno ūglio prie kito per dirvą prie šalia augančių a... |
Žirniai | Augalų rūšis, auginama įvairioms paskirtims, kaip: valgomieji (žalieji) žirneliai, naudojami žmonių maistui, nuimami žali, konservuojami arba užšaldomi; grūdams – nukuliami subrendę, konservuojami arba naudojami sausi žmonių maistui ar gyvūnų pašarui; pašariniai – visas augalas naudojamas gyvūnų paš... |
Žirniniai amarai | Tai stambūs, blyškiai žalios, rečiau gelsvai rožinės spalvos žirnių kenkėjai. Žirniniai amarai pradžioje maitinasi žiemojimo vietoje ant daugiamečių ankštinių augalų. Amarai gyvena didelėmis kolonijomis ant lapų, ūglių viršūnėlių ir žiedų. Apnikti amarų žiedai sunyksta, prastai mezga arba ankščių už... |
Žirniniai grūdinukai | Tai žirnių kenkėjai. Išsiritusios lervos įsigraužia į ankštis ir grūdus, kuriuose ir vystosi. Viename grūde vystosi viena lerva. Žiemoja suaugėliai sėklos viduje, augalų liekanose lauke arba šiukšlėse. Pažeistų grūdų labai sumažėja daigumas. Tokie grūdai nei sėklai, nei maistui nebetinka.... |
Žirniniai vaisėdžiai | Tai žirnių kenkėjai. Žiemoja ariamajame dirvos sluoksnyje. Išsiritę vikšrai įsigraužia į ankščių vidų ir graužia augančius grūdus. Vienas vikšras per vystymosi laiką sunaikina 2–3 grūdus. Žirninių vaisėdžių pažeidimams jautresni vėluojantys pražysti augalai. Kenkėjas gausiau gali išplisti atsėliuotu... |
Žirnių askochitozė | Tai žirnių liga, kurios sukėlėjai plinta per užkrėstą sėklą bei augalines liekanas dirvoje ir yra išplitę beveik visuose žemynuose, kur auginami žirniai. Ligai būdingi požymiai yra rusvos, ovalios, įdubusios dėmės, kurių kraštas yra aiškiai atribotas nuo sveikųjų audinių. Dėmės formuojasi ant augalų... |
Žirnių bakterinė dėmėtligė | Tai žirnių liga, kai ant lapų, stiebų ir ankščių susiformuoja įvairaus dydžio, apvalios, kiek šviesesniais lyg riebaliniais pakraščiais, rudos dėmės. Smarkiai pažeistų augalų sėklos smulkios, susiraukšlėjusios su gelsvomis dėmėmis. Liga plinta su sėkla ir su augalų liekanomis dirvoje. Žirnių bakteri... |
Žirnių diegavirtė | Tai žirnių liga, sukelianti vandeningą, minkštą puvinį, kurio pažeistos šaknys silpnai išsivysto arba visai nesusidaro dar bedygstant žirniams. Daigai sukniumba. Ypač liga išplinta sėjant prastos dygimo energijos sėklą labai anksti pavasarį, kada dar dirva sėjos gylyje yra šalta ir drėgna.... |
Žirnių fuzariozinis vytulys | Tai žirnių liga, kurios būdingi požymiai yra apvytę garbanoti lapai ir papilkėję prielapiai. Vytimas plinta nuo apatinių lapų į augalo viršūnę. Šaknys atrodo sveikos ir tik išilginiame pjūvyje pastebimi pakitimai nuo oranžinio iki raudono atspalvių, kurie pereina iš šaknų į stiebą. Vytulys smarkiau ... |
Žirnių juodasis šaknų puvinys | Tai žirnių liga, apimanti visas augalo šaknis. Šaknys paruduoja, raukšlėjasi ir pradeda pūti. Liga sulėtina augalų vystymąsi. Sergantys augalai būna plonais stiebais, pageltusiais lapais, ne visai išsivystę. |
Žirnių kekerinis puvinys | Tai žirnių liga, kai ant lapų atsiranda šviesiai rusvų įvairaus dydžio gyslomis apribotų dėmių, ant ankščių užkrėstose vietose – pavandenijusių dėmių, kurios susilieja ir gali apimti visą ankštį ar bent didelę jos dalį. Baigdamos pūti ankštys susitraukia ir deformuojasi. Kekerinis puvinys smarkiai i... |
Žirnių miltligė | Tai žirnių liga, kuri pažeidžia lapus, rečiau stiebus, ankštis. Sergančios augalo dalies paviršiuje susidaro balta voratinkliška grybiena. Dažniausiai miltligė pažeidžia vėlyvos sėjos žirnius. Retkarčiais ši liga gali būti labai žalinga, ypač vyraujant permainingiems orams, kai dieną būna karšta, o ... |
Žirnių netikroji miltligė | Tai žirnių liga, kai ant sergančių žirnių lapų iš pradžių atsiranda gelsvų neryškiai atsiskiriančių nuo sveikų augalo audinių dėmių, kurios gali susilieti ir apimti visą lapą, taip pat prielapius. Neilgai trukus dėmių vietose lapalakštis paruduoja ir nudžiūsta. Žirniai gali sirgti bet kuriame tarpsn... |
Žirnių rūdys | Tai žirnių liga, gausiau išplintanti šiltu su rasotomis naktimis oru. Žirnių rūdys greitai ir smarkiai išplinta, kur yra karpažolių. Atskirais metais rūdys gali būti labai žalingos. |
Žirnių sklerotinis puvinys | Tai žirnių liga, kai ant žirnių ankščių ar stiebų susidaro balta, į vatą panaši grybiena. Sklerotinis puvinys dažnai pradeda vystytis ant prilipusių prie stiebo ar ankščių apmirusių žiedų, vėliau persimeta į aplinkinius audinius, kuriuos suardo. Grybas greitai plinta nuo vieno augalo ant kito, supūd... |
Žirnių šaknų puvinys | Tai žirnių liga, kai pažeistos šaknys, šaknies kaklelis ir stiebo pamatas paruduoja arba pajuoduoja. Ligoti daigai išlinksta, gali žūti. Pažeistų augalų šaknys pūva, jie atsilieka ūgiu, smarkiai pažeisti gali ir žūti. |
Žolblakės | Tai po priedangomis auginamų bulvinių šeimos daržovių kenkėjai. Pavasarį blakės gali migruoti į šiltnamius nuo šalia šiltnamių augančių augalų ir apkrėsti pomidorus ir baklažanus. Stipriai pažeistų augalų krenta pumpurai ir užuomazgos, vaisiai deformuojasi. |
Žolinė pievablakė | Tai braškių kenkėjas. Suaugėliai ir lervos siurbia augalų sultis, pažeisti lapai, žiedpumpuriai ir vaisiai susiraukšlėja, deformuojasi. Pažeistos uogos dažnai įgauna nemalonų kvapą. |
Žolinės blakės | Tai daržovių kenkėjai, dažniausiai darantys žalą morkoms, pupelėms, agurkams, kopūstams ir kt. Pažeistų augalų lapai susiraukšlėja. Labiau pažeistas audinys išdžiūsta, lapuose atsiranda skylių. |
Žuvininkystės statiniai | Žuvininkystės statiniai – tvenkiniai bei jiems aptarnauti skirti statiniai ir įrenginiai, skirti žuvims veisti ir auginti. |