M
Mainai | Prekių, paslaugų keitimas į kitas prekes ar paslaugas, įskaitant pinigus. Mainai gali būti nepiniginiai, t. y. natūriniai mainai. Žr. natūriniai mainai. |
Mainų lygtis | Žr. kiekio lygtis. |
Mainų priemonė | Prekė, kurią individai įsigyja ne asmeniniam vartojimui ir ne gamybai, o tam, kad vėliau iškeistų į prekes ir paslaugas, kurias pageidauja vartoti arba naudoti gamyboje. Mainų priemonė istoriškai buvo (ir gali būti) tiek prekiniai pinigai (auksas, pipirai, cigaretės), tiek popieriniai pinigai – bank... |
Mainų sutarimas | Televizijos programų įsigyjimo būdas, kai programa vietiniam televizijos kanalui suteikiama nemokamai arba itin žema kaina su sąlyga, kad bus transliuojama iš anksto televizijos programos rengėjų parduota reklama. Likusį reklamos laiką vietinės televizijos stotys gali parduoti vietiniams reklamos už... |
Maisto produktai | Pagaminti, apdoroti ar perdirbti augalininkystės, gyvulininkystės, paukštininkystės, žvėrininkystės, bitininkystės ir žuvininkystės produktai bei natūraliai užaugę arba užauginti miško uogos, vaistažolės, grybai, skirti žmonių mitybai ir paruošti žmonėms vartoti. |
Maisto ūkis | Maisto produktų gamyboje ir jų pateikime vartotojams dalyvaujančių šakų visuma, sudaranti integruotą sistemą. Į ją įeina maistinės paskirties žemės ūkio produktų gamyba, jų perdirbimas ir prekyba bei šias šakas aptarnaujanti sfera. Maisto ūkiui taip pat priskiriamas ir namų maisto ūkis.... |
Maitvabaliai | Tai runkelių kenkėjai, nejautrūs oro sąlygoms. Maitvabaliai apgraužia lapų pakraščius, išgraužia skylutes lapo viduryje arba sugraužia lapus, palikdami tik pagrindines lapų gyslas. Smarkiai pažeisti runkelių daigai gali visiškai sunykti. Žiemoja suaugę maitvabaliai nedirbamuose plotuose, po augalų l... |
Maketas | Spaudos reklamos sudėtinių dalių (pavadinimų, antraščių, paantraščių, iliustracijų, tekstų, prekės ženklų ir kitų grafinių elementų) išdėstymas. |
Makleris | Asmuo arba įmonė, prekiaujantys vertybiniais popieriais. Makleris – bendrinis pavadinimas, apibūdinantis tiek savo, tiek kliento sąskaita prekiaujantį asmenį. Lietuvoje dažnai vartojamas terminas „finansų makleris“. Žr. brokeris, |
Makroaplinka | Nekontroliuojami veiksniai, sudarantys išorinę rinkodaros aplinką, t. y. demografiniai, ekonominiai, technologiniai, gamtos, sociokultūriniai ir valstybės reguliavimo veiksniai. |
Makroekoniminiai veiksniai | Veiksniai, lemiantys visos šalies ekonomiką, t. y. bendrojo vidaus produkto pokyčiai, palūkanų dydis, infliacija, ekonomikos nuosmukis ir užimtumo lygis. |
Makroekonomika | Ekonomiką, kaip visumą, tirianti ekonomikos mokslo šaka. Makroekonomikos tyrimų objektas – ne individai, bet tam tikros jų grupės: vartotojai, investuotojai, valstybė. Makroekonomika nagrinėja nedarbo, infliacijos, ekonomikos augimo reiškinius. |
Makroprudencinė analizė | Analizė, kurią atliekant vertinama finansų sistemos kaip visumos būklė, jos stabilumas ir atsparumas. |
Maksima | Ekonomikos, logikos, etikos, filosofijos pagrindinė taisyklė, principas, norma. |
Maltas granuliuotasis aukštakrosnės šlakas | Lydant geležį susidaręs šlakas (šalutinis geležies ir plieno gamybos produktas), atvėsintas vandenyje ar garuose, iš kurio gaminamas stikliškas granuliuotas produktas, kuris vėliau išdžiovinamas ir sumalamas į smulkius miltelius. |
Malthusas, Thomasas Robertas | 1766–1834 m. Anglų ekonomistas, sukūręs gyventojų skaičiaus didėjimo padarinių teoriją. T. R. Malthusas iškėlė mintį, kad žemė yra itin ribotas išteklius; jos derlingumas geriausiu atveju gali didėti aritmetine progresija, o gyventojų skaičius gali didėti daug greičiau – geometrine progresija. T. R.... |
Manevringumo koeficientas | Manevringumo koeficientas parodo, kokią nuosavo kapitalo dalį sudaro trumpalaikis turtas. Rodiklio reikšmė žemiau 0,3 laikoma nepatenkinama, virš 0,5 - gera. |
Manipuliavimas | Prekyba vertybiniais popieriais, kai siekiama sukurti netikrą, klaidinantį aktyvios prekybos įspūdį norint padaryti įtaką vertybinių popierių rinkos kainai ir paskatinti kitus pirkti arba parduoti vertybinius popierius. |
Marketingas | Žr. rinkodara. |
Marshallas, Alfredas | 1842–1924 m. anglų ekonomistas, Kembridžo neoklasikinės ekonomikos mokyklos įkūrėjas, vienas ribinio naudingumo teorijos pradininkų. Svarbiausias jo veikalas – Principles of Economics (1890) („Ekonomikos principai“). |
Marxas, Karlas | 1818–1883 m. Vokiečių ekonomistas ir sociologas, išplėtojęs darbo vertės teoriją ir visuomenės raidą aiškinęs remdamasis konkuruojančių klasių konfliktu. |
Marža | Bendrąja prasme – pardavimo ir įsigijimo kainų skirtumas, dažnai išreiškiamas procentais. Ekonomine prasme – tarpininko pelno norma. |
Maržinė prekyba | Kliento vykdomos prekybos operacijos finansų rinkose, naudojant maržinę sąskaitą, atidarytą pas brokerį (margin account). Vertybinių popierių pirkimo operaciją su maržine sąskaita sudaro tai, kad klientas dalį sandorio apmoka savo piniginėmis lėšomis (įneša garantiją – margin), o likusiai sumai brok... |
Masinė gamyba | Standartizuotų prekių gamyba dideliais kiekiais. Masinė gamyba itin automatizuota, darbo imlumas ir gaminamo produkto savikaina paprastai būna palyginti maži. Masinę gamybą XX a. pradžioje itin išpopuliarino Henry Fordas, todėl ji dar žinoma fordizmo pavadinimu. |
Masto ekonomija | Gamybos sąnaudų mažinimas vienam vienetui didinant gamybos ar pardavimo pajėgumus. Reklamos versle masto ekonomijos siekiama perkant eterio laiką ar reklamos plotą: santykinės išlaidos reklamos matavimo vienetui mažėja didinant bendrą užsakomos žiniasklaidos kiekį. |
Mastrichto kriterijai | Šiais penkiais kriterijais nustatoma, ar ES šalis yra pasirengusi įsivesti eurą. Tai: |
Mastrichto sutartis | Europos Sąjungos sutartis, kurią 1992 m. vasario 7 d. pasirašė dvylika Europos valstybių. Ši sutartis, be įvairių ekonominių ir politinių naujovių, Europos Bendriją pavadino Europos Sąjunga ir padėjo pagrindus bendrajai Europos valiutai įvesti. Mastrichto sutartis nustatė konvergencijos (suartėjimo)... |
Materialinės investicijos | Tai investicijos ilgalaikiam materialiajam turtui sukurti, įsigyti arba jo vertei padidinti. |
Materialinės padėties tikrinimas | Žmogaus materialinės padėties (gaunamų pajamų ir turimo turto) patikrinimas siekiant įsitikinti, kad šis asmuo turi teisę gauti valstybės nustatytą pašalpą. Tuo siekiama, kad valstybės parama būtų kryptinga ir atitektų tik tiems asmenims, kurių pajamos ir turimas turtas mažesni už tam tikrą valstybė... |
Materialinio nepritekliaus intensyvumas | Rodiklis, išreiškiamas vidutiniu materialinio nepritekliaus elementų skaičiumi, tenkančiu vienam asmeniui, kuris dėl lėšų stokos susiduria su minimaliu ar didesniu materialinio nepritekliaus elementų skaičiumi. |
Materialinio nepritekliaus lygis | Rodiklis, rodantis, kokią visų gyventojų dalį sudaro asmenys, dėl lėšų stokos susiduriantys su tam tikrais materialinio nepritekliaus elementais. |
Materialusis turtas | Fizinis turtas, pvz., pastatai, įrenginiai. |
Mažaanglė arba nulinio išskyrimo technologija | Technologija, išskirianti nedidelį anglies dioksido kiekį arba visai jo neišskirianti. |
Mažaanglis energijos šaltinis | Energijos šaltinis, kuris išskiria mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų nei tradicinės energijos gamybos priemonės. |
Mažasis žiemsprindis | Tai vaismedžių ir daugelio lapuočių medžių kenkėjas. Vikšrai graužia besiskleidžiančius pumpurus, vėliau lapus, žiedpumpurius ir žiedus. Žiemsprindžių vikšrai 25 mm ilgio, žali, ropodami vikšrai sprindžiuoja. |
Mažėjančio ribinio naudingumo dėsnis | Dėsnis, kuris teigia, kad kiekvienas papildomas ekonominio ištekliaus vienetas bus panaudotas mažiau svarbiam asmens poreikiui tenkinti, t. y. kiekvienas papildomas ištekliaus vienetas suteiks jam mažiau pasitenkinimo. |
Mažėjančios grąžos dėsnis | Žr. grąžos dėsnis. |
Mažiau palankios ūkininkauti vietovės | Kaimo vietovės, kuriose dėl demografinių, aplinkosaugos, dirvožemio kokybės ir kitų gamtinių kliūčių iš žemės ūkio veiklos gaunamos mažesnės pajamos, tačiau žemės ūkio veikla turi būti tęsiama, kad būtų išsaugota aplinka ir pati kaimo vietovė. Mažiau palankios ūkininkauti vietovės nustatomos Žemės ū... |
Mažmeninė kaina | Kaina, už kurią prekė parduodama galutiniam vartotojui. |
Mažmeninė prekyba | Prekių pardavimas galutiniams vartotojams (dažniausiai fiziniams asmenims). Žr. didmeninė prekyba. |
Mažmeninės prekybos apyvarta | Mažmeninės prekybos apyvarta rodo, kaip pasikeitė šalies mažmeninių įmonių parduotų prekių vertė. Mažmeninė prekybos apyvarta rodo vartojimo tendencijas. |
Mažo darbo užmokesčio spąstai | Santykinis rodiklis, rodantis, kokią bruto darbo užmokesčio dalį sudaro darbuotojo mokamas gyventojų pajamų mokestis ir valstybinio socialinio draudimo įmokos, darbuotojui uždirbant 33 ir 67 procentus šalies ūkio verslo įmonių vidutinio bruto darbo užmokesčio ir nebegaunant socialinių išmokų.... |
Mediana | Skaičių eilės vidurinis elementas. |
Mediana | Centrinė reikšmė, dalijanti visą reikšmių aibę pusiau taip, kad pusė reikšmių yra didesnės už medianą, kita pusė – mažesnės. |
Medicininių išlaidų draudimas | Draudimas, dengiantis ligoninių sąskaitas už gydymą ar kitas medicinos išlaidas. Skirtas asmenims, nenorintiems visiškai pasikliauti valstybės siūlomomis sveikatos priežiūros paslaugomis. |
Melžiamos karvės | Lėtai besirutuliojantys verslai, užimantys didelę rinkos dalį, paprastai didelę pelno dalį išmokantys dividendais arba pelną skiriantys kitiems verslams plėtoti. |
Merkantilizmas | Ekonomikos teorija, įsigalėjusi XVII a. Anglijoje. Merkantilistai teigė, kad svarbiausia valstybės klestėjimo sąlyga – aktyvus prekių pardavimas mainais į auksą. Aukso atsargų kaupimas (buljonizmas) ir šių atsargų kiekis rodo valstybės ekonomikos būklę. Pasak jų, aukso atsargas sekinantis importas t... |
Metinė ataskaita | Oficiali metinė atvirosios akcinės bendrovės ataskaita, kurioje akcinės bendrovės vadovai atsiskaito akcininkams, pateikdami finansinę atskaitomybę, valdybos ir auditorių ataskaitas, taip pat kitą būtiną pateikti informaciją. |
Metinė infliacija | Vidutinio kainų lygio santykinis pokytis lyginant ataskaitinį mėnesį ir praėjusių metų atitinkamą mėnesį. Metinė infliacija apskaičiuojama lyginant prekių ir paslaugų krepšelio kainą ataskaitiniu momentu su atitinkamu praėjusio laikotarpio momentu. Metinė infliacija gali būti skaičiuojama kiekvieną mėnesį. |
Metinis energijos vartojimo efektyvumas | Vidutinis metinis pastato pirminės energijos suvartojimas. |
Metų skaičiaus metodas | Ilgalaikio turto nusidėvėjimo skaičiavimo metodas, kai kiekvienais turto naudojimo metais į produkcijos savikainą ar veiklos sąnaudas įskaitoma nuolat mažėjanti turto nusidėvėjimo suma. Metų skaičiaus metodas taikomas tokiam ilgalaikiam turtui, kuris eksploatavimo pradžioje nusidėvi labiau. |
Miesto zona | Rodiklis, naudojamas laikraščio tiražo dydžiui nusakyti ir rodantis laikraščio paplitimą mieste, kuriame jis leidžiamas, įskaitant priemiesčius, kuriuos pagal bendras su miestu charakteristikas, galima laikyti tos pačios teritorijos dalimi. |
Miežių dulkančiosios kūlės | Tai liga, kuri pažeidžia miežių varpas. Ligos požymiai išryškėja miežiams plaukėjant. Išplaukėjusios kūlėtos varpos būna užpildytos tamsiai rudos kūlėsporių masės, kuri būna padengta sidabriškai pilkos trapios membranos. Kūlėti augalai yra žemesni. |
Miežių geltonosios rūdys | Tai liga, kuri pažeidžia miežių lapamakštes, lapus. Dažniausiai po vasarinių miežių išplaukėjimo ant lapų pasirodo oranžiniai smulkūs spuogeliai, kurie, plyšus epidermiui, išsiveržia į išorę ir apkrečia kitus lapus. Pavasarį javai užsikrečia nuo augalų tarpininkų oru. Geltonosiomis rūdimis augalai g... |
Miežių javaklūpė | Tai miežių liga, pažeidžianti miežių šaknis, ant kurių išaugina charakteringą juodą paviršinę grybieną. Šaknys iš dalies arba visiškai sunaikinamos, o pažeistų augalų išplaukėjusios varpos būna išbalusios, tuščios, ypač vyraujant sausiems orams. Oru javaklūpės sukėlėjas nepernešamas. Liga pasėlyje d... |
Miežių juodosios rūdys | Tai liga, kuri pažeidžia miežių lapamakštes, lapus. Dažniausiai po vasarinių miežių išplaukėjimo ant lapų pasirodo oranžiniai smulkūs spuogeliai, kurie, plyšus epidermiui, išsiveržia į išorę ir apkrečia kitus lapus. Pavasarį javai užsikrečia nuo augalų tarpininkų oru. Juodosios rūdys sudaro tamsiai ... |
Miežių juostuotoji dryžligė | Tai miežių liga, kuri pažeidžia miežių daigų ir suaugusių augalų lapus, grūdus. Tai su sėkla plintanti liga. Pirmi ligos požymiai gali būti matomi jau ant pirmo, antro ar trečio daigo lapelio ir vėliau išplisti ant kitų lapų. Ant naujai pasirodžiusių lapų pasimato geltonas dryžis, dažniausiai ant la... |
Miežių miltligė | Tai miežių liga, kuri pažeidžia augalų stiebus, lapus, lapamakštes ir varpas, padengdama juos baltu grybienos valkčiu, kuri sendama, tamsėja, paruduoja. Liga pradeda plisti daigų tarpsniu ir plinta iki brendimo. Liga vystosi drėgnu ir šiltu oru, ją platina vėjas. Kurį laiką užkrėsti lapai išlieka ža... |
Miežių pašaknio ir šaknų puviniai | Tai miežių liga, kuri dažnai plinta su užkrėsta sėkla, todėl užsikrėtę daigai gali žūti dygimo metu. Jei išsilaiko, auga skurdūs, su rudomis dėmėmis ant šaknų ar augalo pamato. Jeigu užkrato šaltinis yra augalų liekanos arba dirva, tai pirminiai ligos požymiai – smulkios rudos dėmelės pasirodo ant š... |
Miežių pavasarinis pelėsis | Tai miežių liga, kuri atsiranda pavasarį, nutirpus sniegui. Matomi išgedusių nubalusių žiemkenčių plotai. Jų želmenys būna sulipę, apraizgyti balta, pilkšva arba rausvo atspalvio voratinkline grybiena. Ant augalų lapų gali būti ir pavienės balkšvos, vandeningos dėmės. |
Miežių ramularija | Tai miežių liga, kai ant apatinių lapų matomos apvalios ar ovalios dėmės. Jos nėra apribotos lapų gyslų, yra didesnės (apie 1 mm skersmens) nei vėlesniais tarpsniais išryškėjančios dėmės. Šie ramularijos pažeidimai lieka ant apatinių lapų. Aktyvaus augalo augimo metu ramularijos požymiai beveik neiš... |
Miežių rinchosporiozė | Tai miežių liga, kuri pažeidžia koleoptilę, lapus, lapamakštę, varpažvynius, akuotus. Ant lapų ar lapamakščių atsiranda aiškiai rudai apriboti, balkšvai ar žalsvai pilki pažeidimai, kurie vėliau įgauna vandeningą išvaizdą. Dėmės yra ovalios ar pailgos, išsidėsčiusios nepriklausomai nuo lapų gyslų. V... |
Miežių rudadėmė dryžligė | Tai miežių liga, kuri pažeidžia miežių pašaknį, daigų ir suaugusių augalų lapus ir lapamakštes, varpas, grūdus. Ant miežių lapų ir lapamakščių susiformuoja rudos, pailgos dėmės su aiškiu apvadu. Dėmės gali išplisti, susilieti ir apimti didelį lapo plotą. Senesnės dėmės įgauna gelsvai žalią spalvą. S... |
Miežių smulkiosios rūdys | Tai liga, kuri pažeidžia miežių lapamakštes, lapus. Dažniausiai po vasarinių miežių išplaukėjimo ant lapų pasirodo oranžiniai smulkūs spuogeliai, kurie, plyšus epidermiui, išsiveržia į išorę ir apkrečia kitus lapus. Pavasarį javai užsikrečia nuo augalų tarpininkų oru. Smulkiosiomis rūdimis augalai g... |
Miežių stiebalūžė | Tai miežių liga, kurios sukėlėjai žiemoja augalų liekanose. Augalas užkrečiamas per dengiamąją lapamakštę, ir pažeidimas palaipsniui prasiskverbia į stiebą. |
Miežių tifuliozė | Tai miežių liga, kuria augalai dažniausiai pažeidžiami tada, kai ilgiau laikosi sniego danga. Nutirpus sniegui, žuvusių augalų plotai būna aptraukti pilkšva grybiena, kuri pradeda vystytis. |
Miežių tinkliškoji dryžligė | Tai miežių liga, kuri pažeidžia lapus, lapamakštes, stiebus, grūdus. Pirmi ligos požymiai pasireiškia kaip labai mažos pailgos dėmelės arba dryželiai, kurie greitai didėja ir sudaro siaurų, tamsiai rudų skersinių ir išilginių dryželių tinklo formos raštą. Pažeista lapo dalis paruduoja, su dėme besir... |
Miežių varpų fuzariozė | Tai miežių liga, plintanti ant varpų. Sergančios varpos vietomis arba ištisai būna padengtos rausva grybiena. Dažniausiai viršutinė varpos dalis būna tuščia. Grūdai būna smulkesni už sveikuosius, raukšlėti, mažo daigumo. |
Mikroekonomika | Ekonomikos mokslo šaka, nagrinėjanti įmonių ir žmonių elgesį rinkoje, sprendžianti, kaip geriausiai panaudoti ribotus išteklius. |
Mikroekonomikos tendencijos | Ekonominių veiksnių, pvz., vartotojų pajamų, santaupų, skolų ir išlaidų, kitimo dėsningumai ar raida. |
Mikroprudencinė politika | Šalies centrinio banko ar kitos institucijos vykdoma politika, kuria siekiama atskirų finansų sistemos dalyvių – kredito, mokėjimo, draudimo, finansų ar kitų institucijų – veiklos stabilumo ir patvarumo. |
Milijono egzempliorių ploto kaina | Reklamos ploto laikraštyje kainos milijonui kopijų apskaičiavimas, gaunamas ploto įkainį padalijus iš tiražo. Naudojama palyginti skirtingo tiražo leidinių reklamos kainą. |
Millis, Johnas Stuartas | 1806–1873 m. Anglų ekonomistas ir filosofas, išplėtojęs klasikinę ekonomikos teoriją. Teigiama, kad J. S. Millio darbai yra „patobulintas Adamas Smithas“ ir „populiaresnis Davidas Ricardo“. Nors ir pritardamas laisvosios rinkos maksimai, J. S. Millis manė, kad tam tikros valstybės intervencijos į ri... |
Miltligė | Tai liga, kuria dažniausiai užsikrečia Briuselio kopūstai, griežčiai ir ropės, rečiau gūžiniai kopūstai, ridikėliai, ridikai. Ligos pažeisti lapai, lapkočiai vietomis arba ištisai apsitraukia balta grybienos valktimi, kuri vėliau pasidaro šviesiai rusvos spalvos. Ji būna ant abiejų lapo pusių. Tačia... |
Minamusė | Tai augalų kenkėjai, išsiritantys pavasarį. Minkštieji vieno trečdalio lapo audiniai visiškai sunaikinami. Minamusės yra aptinkamos kai kuriose vietovėse šiaurinėje Europos dalyje, taip pat ir Lietuvoje. Kai minamusių pažeidimas nėra gausus, derlius nesumažėja. |
Mineralinės trąšos | Trąšos, kurias sudaro pramoniniu būdu gaminami neorganiniai junginiai, turintys augalų mitybai reikalingų elementų. |
Minimalusis darbo užmokestis | Valstybės nustatomas mėnesinio ar valandinio darbo užmokesčio dydis, kurį privalo mokėti darbdavys darbuotojui nepriklausomai nuo darbuotojo atlikto darbo kiekio ir kokybės. Nors teigiama, kad minimalusis darbo užmokestis skirtas apsaugoti mažas pajamas gaunančius darbuotojus, jis sukuria sąlygas ne... |
Minimalusis gyvenimo lygis, MGL | Valstybės nustatomas statistinis rodiklis, apskaičiuojamas kaip vieno asmens piniginių pajamų suma, kuri turėtų garantuoti minimalų socialiai priimtiną poreikių patenkinimo lygį, atitinkantį organizmo maisto poreikius pagal fiziologines normas, taip pat minimalius drabužių, avalynės, baldų, ūkinių, ... |
Minios finansavimas | Minios, arba sutelktinis, finansavimas yra alternatyvus verslo ar bet kokio kito projekto finansavimo būdas, kai kiti finansavimo šaltiniai, kaip asmeninis kapitalas, bankų paskolos ar privataus ir rizikos kapitalo fondai, netinka. |
Misesas, Ludwigas von | 1881–1973 m. Vienas žymiausių austrų mokyklos teoretikų. Gimė Austrijos-Vengrijos Lembergo miestelyje pasiturinčio inžinieriaus šeimoje. Būdamas devyniolikos, įstojo į Vienos universitetą. Itin didelę įtaką L. Misesui turėjo austrų mokyklos korifėjus Eugenas Boehmas-Bawerkas, tuometinis Austrijos fi... |
Miško įveisimas | Naujų miškų sodinimas žemės plotuose, kuriuose, remiantis oficialiais šaltiniais, anksčiau miškų nebuvo. |
Miškų naikinimas | Nuolatinis miškų ir miškingų vietovių naikinimas; nuolatinis miško plotų paskirties keitimas ne miškininkystės reikmėms: ariama žemė, miesto reikmėms naudojama žemė, nenaudojama žemė ar dykvietė. |
Mišrioji ekonomika | Kapitalistinės ir socialistinės ekonomikos mišinys. Mišriojoje ekonomikoje paprastai pripažįstama privati nuosavybė, tačiau išlieka valstybinis planavimas, gausus ekonomikos reguliavimas, dauguma įmonių priklauso valstybei. |
Mišrios paskirties pastatų statyba | Statyba pagal projektą, kuriame numatyta daug naudojimo formų. |
Mnemonika | Esminės užuominos, pvz., simboliai, rimai ir asociacijos, padedančios mokytis ir įsiminti. |
Moda | Dažniausia skaičių eilės reikšmė. |
Modeliavimas | Tiriamojo objekto savybių pakartojimas kitame objekte (modelyje) norint geriau pažinti tiriamąjį objektą. Modeliuojama tada, kai neįmanoma objekto ištirti tiesiogiai arba jį tirti dėl kokių nors priežasčių sudėtinga. Modelis turi būti panašus į tiriamąjį objektą fizinėmis arba funkcinėmis savybėmis.... |
Mokėjimo pajėgumo principas | Principas, teigiantis, kad mokesčiai turi būti didesni tiems, kurie finansiškai pajėgūs juos sumokėti. Šiuo principu grindžiami progresiniai mokesčiai, teigiant, kad turtingieji gali mokėti daugiau, nes jie daugiau turi, ir darant klaidingą prielaidą, kad jiems kiekvienas papildomas euras yra mažiau vertingas nei neturtingiesiems. Principas primena socializmo šūkį: "Iš kiekvieno – pagal sugebėjimus, kiekvienam – pagal poreikius". |
Mokėjimų balansas | Tai statistinė ataskaita, parodanti atitinkamo laikotarpio šalies ekonominių operacijų su kitomis šalimis vertę. |
Mokesčio bazė | Suma, nuo kurios apskaičiuojami mokesčiai. Mokesčio bazę apibrėžia taisyklių visuma. |
Mokesčio deklaracija | Mokesčių mokėtojo mokesčių administratoriui pateikiamas dokumentas, kuriame nurodoma informacija apie mokesčių mokėtojo apskaičiuotą mokesčio įstatyme nustatyto laikotarpio mokesčio sumą, taip pat kiti duomenys, susiję su mokesčio apskaičiavimu ar sumokėjimu. |
Mokesčio grąžinimas | Permokėtos mokesčio sumos sugrąžinimas deklaraciją pateikusiam asmeniui arba asmeniui, kuris atitinka kitus nustatytus kriterijus. PVM už šalyje įsigytas vartojimo prekes yra grąžinamas nerezidentams, jiems išvykstant iš šalies, arba eksportuotojams. |
Mokesčio lengvata | Teisės aktų numatyta privilegija tam tikram mokesčių mokėtojui ar mokesčių mokėtojų grupei. Mokesčio lengvata dažnai painiojama su mokesčių mokėtojams palankia mokesčių taisykle – mokesčio paskata. Svarbiausias skirtumas tas, kad mokesčio lengvata yra diskriminacinio pobūdžio, ji taikoma tik tam tikrai, išrinktajai, mokesčių mokėtojų kategorijai, o palanki mokesčių taisyklė yra visuotinė ir universali. Mokesčio lengvata laikytinas mažesnis PVM tarifas tam tikroms prekėms ar paslaugoms. |
Mokesčio mokėtojas | 1) fizinis ar juridinis asmuo, kuriam teisės aktai nustato prievolę sumokėti tam tikrą mokestį; |
Mokesčio nepriemoka | Mokesčių mokėtojo mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto teisės akto nustatyta tvarka laiku nesumokėta mokesčio suma. |
Mokesčio nuolaida | Skaičiuojant apmokestinamąsias pajamas atimamos tam tikros įstatymo nustatytos išlaidos. Lietuvoje mokesčio nuolaida taikoma būsto palūkanoms, draudimo įmokoms, studijų išlaidoms, kompiuterių įsigijimo išlaidoms. |
Mokesčio paskata | Visuotinė ir universali mokesčių mokėtojams palanki mokesčių taisyklė, leidžianti sumažinti mokesčių mokėtojo mokamus mokesčius. Reinvestuoto pelno neapmokestinimas. |
Mokesčio perkėlimas | Procesas, dėl kurio tikroji mokesčio našta tenka ne teisės akto numatytam mokesčio mokėtojui, o kitam subjektui. Gyventojų pajamų mokesčio našta ar jos dalis gali tekti darbdaviui, jei asmuo su juo susitaria dėl atlyginimo „į rankas“ dydžio. Darbdaviui nustatyta prievolė mokėti už darbuotoją sociali... |
Mokesčio permoka | Mokesčio mokėtojo sumokėta per didelė mokesčio suma. Mokesčio permoka yra grąžinama mokesčio mokėtojui, pateikusiam mokesčio deklaraciją. |
Mokesčio skirtumas | Mokesčių mokėtojui iš biudžeto grąžintina (įskaitytina) suma, kuri gali susidaryti mokesčio įstatymo nustatyta tvarka pildant mokesčio deklaraciją. |
Mokesčio tarifas | Teisės aktų nustatytas mokesčio dydis. Mokesčio tarifas gali būti išreikštas ad valorem arba ad quantitum suma. Kitaip dar vadinama mokesčio norma. |
Mokesčių administratorius | Valstybės įgaliota institucija, vykdanti mokesčių surinkimą, tikrinanti mokesčių sumokėjimo teisingumą ir taikanti sankcijas už tai, kad mokesčiai nemokėti. |
Mokesčių administravimas | Mokesčių administravimas – mokesčių administratoriaus funkcijų įgyvendinimas, taip pat mokesčių ir kituose įstatymuose nustatytų mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo pareigų vykdymas ir teisių įgyvendinimas. |
Mokesčių derinimas | Europos Sąjungoje taikoma mokesčio bazės, tarifo ir mokesčio mokėjimo tvarkos suvienodinimo procedūra. ES valstybės narės privalo taikyti ne mažesnius tarifus, nei nustatyti minimalūs pridėtinės vertės ir akcizų mokesčių tarifai, ir suvienodinti mokesčių bazes. Mokesčių derinimu siekiama panaikinti ... |
Mokesčių mokėtojo pareigos | Mokesčių mokėtojas privalo: |
Mokesčių mokėtojų lygybės principas | Taikant mokesčių įstatymus, visi mokesčių mokėtojai dėl šių įstatymų nustatytų sąlygų yra lygūs. |
Mokesčių našta | Rodiklis, skirtas įvertinti mokamų mokesčių dydį ir kitas su mokesčių mokėjimu susijusias išlaidas. Mokesčių našta gali būti matuojama absoliučia sumokėtų mokesčių suma, absoliučia mokesčių suma, tenkančia vienam gyventojui, sumokėtus mokesčius lyginant su pajamomis ar bendruoju vidaus produktu, jei... |
Mokesčių planavimas | Veiksmai, kuriais siekiama teisėtai sumažinti mokėtiną mokesčių sumą. Mokesčių planavimas – legali veikla, tačiau pastaruoju metu siekiama įteisinti nuostatas, ribojančias galimybę sumažinti mokesčius. Teisės aktų įteisinama „turinio pirmenybės prieš formą“ maksima, kuri mokesčių administratoriui le... |
Mokesčių rojus | Jurisdikcija, kurioje nerezidentams taikomi palyginti maži pelno mokesčiai arba jie apskritai netaikomi ir kuri neatskleidžia informacijos apie šioje jurisdikcijoje įsteigtų įmonių savininkus ir įmonių finansines operacijas. Paprastai didžiąją dalį mokesčių rojaus pajamų sudaro registracijos mokesči... |
Mokesčių vengimas | Veiksmai, kuriais mokėtinų mokesčių vengiama neteisėtais būdais. Mokesčių vengimas visuomet susijęs su mokesčius reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų taisyklių pažeidimu. |
Mokestinės prievolės pasibaigimas | Mokestinė prievolė pasibaigia, kai: |
Mokestiniai ginčai | Ginčai, kylantys tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus. Mokestinis ginčas kyla, kai mokesčių administratorius, atlikęs mokestinį patikrinimą, pateikia patikrinimo aktą ar kitą sprendimą, pagal kurį mokesčių mokėtojui iš naujo apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis, o mokesčių ... |
Mokestinio patikrinimo rūšys | Mokestinio patikrinimo rūšys yra šios: |
Mokestinis patikrinimas | Mokestinis patikrinimas – mokesčių administratoriaus atliekamas mokesčių mokėtojo patikrinimas siekiant kontroliuoti, kaip mokesčių mokėtojas vykdo mokesčių įstatymų reikalavimus mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo, sumokėjimo, o įstatymų numatytais atvejais – ir kitose srityse.... |
Mokestinis tyrimas | Mokestinis tyrimas – mokesčių administratoriaus atliekama mokesčių mokėtojo veiklos stebėsena, apimanti pateiktų mokesčių deklaracijų, muitinės deklaracijų, dokumentų bei kitos apie mokesčių mokėtoją turimos informacijos analizę, mokesčių mokėtojų vizitavimą, jų veiklos kontrolę, siekiant nustatyti ... |
Mokestinių ginčų komisija | Mokestinių ginčų komisija yra viešasis juridinis asmuo, išlaikomas iš valstybės biudžeto. |
Mokestis | Teisės aktų nustatyta piniginė prievolė valstybei, periodiškai mokama į valstybės (savivaldybių) biudžetus ir fondus. Mokesčių lėšos skiriamos valstybės funkcijoms finansuoti. Mokesčiais siekiama ir kitų tikslų, reguliuoti ekonominę veiklą, apsaugoti rinką, suvienodinti privačias ir socialines išlai... |
Mokestis prie šaltinio | Mokestis, išskaičiuojamas iš pajamų, išmokamų jų gavėjui. Šį mokestį sumoka ne pats pajamų gavėjas, kuris yra numatytasis mokesčio mokėtojas, o pajamas išmokantis subjektas. Gyventojų pajamų mokestis, kai jį išskaičiuoja ir į biudžetą perveda darbdavys, yra laikomas mokesčiu prie pajamų šaltinio. Mo... |
Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai | Tai dabartiniai įmonės įpareigojimai, atsirandantys iš praeities laikotarpių įvykių, už kuriuos ūkio subjektas privalės ateityje atsiskaityti turtu ir kurių vertę galima patikimai įvertinti. |
Mokymosi bruto aprėpties lygis | Rodiklis, išreiškiamas tam tikro švietimo lygmens besimokančių asmenų ir šį švietimo lygmenį atitinkančio tipinio amžiaus gyventojų santykiu. |
Mokymosi neto aprėpties lygis | Rodiklis, rodantis, kokia tam tikrą švietimo lygmenį atitinkančio tipinio amžiaus gyventojų dalis mokosi ar studijuoja tame lygmenyje. |
Mokinio krepšelis | Lėšų suma, skiriama mokyklai už kiekvienam mokiniui teikiamas paslaugas. |
Mokumas | Gebėjimas laiku ir visiškai įvykdyti skolinius įsipareigojimus. |
Mokumo atsarga | Draudiko turtas, viršijantis įsipareigojimus, atsirandančius iš draudimo ir (ar) perdraudimo sutarčių. |
Mokumo atsarga būtinoji | Teisės aktų nustatyta tvarka apskaičiuojamas mokumo atsargos dydis, kuris privalo atitikti draudiko veiklos apimtį ir specifiką. |
Mokumo atsarga turima | Draudiko turimo turto, viršijančio įsipareigojimus, atsirandančius iš draudimo ir (ar) perdraudimo sutarčių, dydis, apskaičiuojamas teisės aktų nustatyta tvarka. |
Mokumo rizika | Rizika patirti nuostolių dėl finansinio turto emitento žlugimo (bankroto) arba kitos sandorio šalies nemokumo. |
Moliuskicidai | Tai augalų apsaugos priemonės, skirtos kovai su moliuskais. |
Monetarizmas | Teorija, analizuojanti pinigų pasiūlos ir paklausos įtaką ekonomikos procesams ir aiškinanti infliacijos priežastis. Ši teorija teigia, kad perteklinė, ekonomikos augimo tempus viršijanti, pinigų emisija sukuria infliaciją. Šios teorijos autorius – Miltonas Friedmanas. Tai atsakas į Johno Maynardo K... |
Monopolinė kaina | Idealiomis konkurencijos sąlygomis esančią rinkos kainą viršijanti kaina, atsirandanti dėl įmonės monopolijos rinkoje. Taikydamas monopolinę kainą, monopolininkas gali gauti monopolinį pelną, tačiau ne bet kokia monopolininko taikoma kaina yra monopolinė kaina ir ne bet koks pelnas – monopolinis pel... |
Monopolinė konkurencija | Tokia rinkos padėtis, kai daugelis įmonių gamina labai panašią produkciją. |
Monopolizuota rinka | Rinka, kurioje veikia vienas tam tikros prekės gamintojas ar paslaugos teikėjas, o šios prekės ar paslaugos neįmanoma pakeisti kitu gaminiu arba tinkamu pakaitu ir kur įėjimas į rinką yra ribojamas įstatymo. Apibrėžiant monopoliją dažnai nepagrįstai apsiribojama tik pirmuoju kriterijumi – tam tikroje teritorijoje esantis vienas prekės gamintojas ar paslaugos teikėjas laikomas monopolininku. |
Monopsonija | Rinka, kurioje yra tik vienas pirkėjas. Kitaip dar vadinama pirkėjo monopolija. |
Moody’s | Viena iš trijų svarbiausių pasaulyje kredito reitingų agentūrų. |
Moralinė rizika | Rizika, kylanti dėl galimo draudėjo ar jo šeimos narių arba jo darbuotojų elgesio, kuris gali padidinti nuostolių dėl aplaidumo ar nesąžiningumo tikimybę. |
Moralinis neatsakingumas | Padėtis, kai dėl tam tikrų aplinkybių (dažnai – valstybės intervencijos) rinkos dalyvis linkęs prisiimti didesnę riziką nei tada, jei šių aplinkybių nebūtų. Rinkos dalyvis veikia rizikingiau, nes, jeigu jis veikia nesėkmingai, veiklos nuostolius dažnai atlygina tretieji asmenys. |
Morkinė blakutė | Tai kenkėjas, kuris labiausiai kenkia jaunoms morkoms. Pažeisti lapai susigarbanoja, deformuojasi, pasidaro panašūs į petražolių lapus. Labiau pažeisti sėjinukai gali žūti. Suaugusios blakutės žiemoja morkų lapijoje ir ant įvairių kitų augalų. Morkinė blakutė gali pernešti virusus.... |
Morkinė musė | Tai liga, kuri gali kenkti apie šimtui įvairių auginamų ir laukinių augalų. Labiausiai kenkia morkoms, rečiau pažeidžia salierus, petražoles, krapus, gelsvę, kalendrą. Pažeisti augalai skursta, silpnai auga, jauni augalai dažnai žūsta. Šakniavaisiai išgraužiami musės lervų landomis, prapjovus – mato... |
Morkų puvinys | Tai morkų liga, kurios pirmi pažeidimo simptomai yra šiek tiek įdubusios elipsės formos dėmelės šakniavaisio paviršiuje, žemiau kurių galima rasti negilią ertmę. Vėliau šakniavaisio audinių paviršius suskylinėja, ertmės audiniai įgauna pilkšvą spalvą. Visos morkų veislės potencialiai yra jautrios. P... |
Morkų rizoktoniozė | Tai liga, kuria gali sirgti morkos, salierai, griežčiai, kopūstai ir burokėliai. Ligos simptomai – įtrūkimai, įskilimai, aptraukti plonu baltos grybienos apnašu ant šakniavaisio paviršiaus. Žaizdos gilėja, šakniavaisiai deformuojasi, pūna. Užsikrėtimas prasideda lauke, bet požymiai pasimato tik sand... |
Moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis | Skirtumo tarp vyrų ir moterų vidutinio valandinio bruto darbo užmokesčio, palyginti su vyrų vidutiniu valandiniu bruto darbo užmokesčiu, procentinė dalis. |
Motyvacija | Vidinė varomoji jėga, veiklos, veiksmų ar elgesio paskata. |
Motyvacijos tyrimas | Kokybinis tyrimas, stengiantis pasiekti vartotojo pasąmonę ir išsiaiškinti giluminę produkto pirkimo motyvaciją. |
Motyvas | Vartotojo aktyvumą skatinantis ir jo veiklos kryptį lemiantis veiksnys. |
Muitas | Valstybės taikomas mokestis už prekių įvežimą arba išvežimą. Pagal paskirtį muitai yra bendrieji, specialieji, antidempingo, kompensaciniai ir protekciniai. Muitas dažniausiai apskaičiuojamas procentais nuo deklaruotos prekės kainos (ad valorem), tačiau gali būti ir specifinis, t. y. nustatomas absoliučia suma kiekio vienetui (ad quantitum), arba mišrus, derinant ad valorem skaičiavimo būdą su specifiniu. |
Muitinė | Valstybinė institucija, atsakinga už muitinės įstatymo įgyvendinimą ir muitų bei mokesčių surinkimą. |
Muitinės formalumai | Muitinės tarpininkų veiksmai, reikalingi tam, kad būtų leista įvežti, išvežti arba pervežti prekes, kurioms taikomos muitinės procedūros. |
Muitinės sandėlis | Patalpos ar teritorija, kuriose leidžiama laikyti (maišyti, saugoti, pakuoti, komplektuoti) į šalies teritoriją įvežtas prekes, kol sutvarkomi muitinės formalumai arba kol prekės išvežamos į kitas teritorijas. |
Muitinės tarpininkas | Įmonė, kuri teisės aktų nustatyta tvarka įgyja teisę teikti muitinės tarpininko paslaugas, atstovauti kitam asmeniui atliekant muitinės formalumus, veikti atstovaujamojo vardu, atstovaujamojo sąskaita ir dėl jo interesų arba tarpininkauti kitam asmeniui atliekant muitinės formalumus. |
Muitų sąjunga | Šalių susitarimas netaikyti muitų tarpusavio prekybai, bet taikyti bendrą išorės muitą prekybai su sąjungai nepriklausančiomis šalimis; |
Multiplikatorius | Koeficientas, parodantis kintamojo dydžio priklausomybę nuo jį lemiančio kintamojo pokyčio vieneto. |
Mutatis mutandis (lot.) | Mutatis mutandis (lot.) – teisinė sąvoka, reiškianti „su tam tikrais pakeitimais“. |