Didžiųjų skaičių dėsnis (angl. Law of Large Numbers)
Tikimybių teorijos dėsnis, teigiantis, kad, jei bandymas bus pakartotas pakankamai daug kartų, tai kiekvieno atsitiktinio dydžio pasirodymo tikimybė artės prie statistinės tikimybės. Dėsnis plačiai taikomas draudimo srityje, kur, remiantis ilgalaikiu visos grupės stebėjimu, daromos išvados apie kiekvieno konkretaus įvykio ar reiškinio tikimybę – asmens gyvenimo trukmę, vagystes ir kt.[1]Šaltinis: Rūta Vainienė
Terminą “Didžiųjų skaičių dėsnis” apibūdino Rūta Vainienė knygoje "Ekonomikos terminų žodynas"
Plačiau
UAB „Verslo žinios“, visos teisės saugomos.