P
P1 | Pinigų atsarga: centrinio banko išleisti banknotai, monetos ir komercinių bankų lėšos centriniame banke. |
P2 | Pinigų kiekis, apimantis P1 ir indėlius iki pareikalavimo komerciniuose bankuose. |
P3 | Pinigų kiekis, apimantis P2 ir kvazipinigus , t. y. terminuotuosius ir taupomuosius indėlius bankuose ir rezidentų indėlius užsienio valiuta. Pinigams P3 priklauso rezidentų indėlia... |
Padedantis šeimos narys | Asmuo, dirbantis giminaičiui priklausančioje įmonėje (ūkyje), orientuotoje į rinką, ir gyvenantis tame namų ūkyje. |
Padengimas | Centrinio banko turimų užsienio valiutos ir aukso atsargų santykis su jo išleistų pinigų kiekiu. Esant valiutų valdybos sistemai, padengimo reikalavimas įtvirtinamas teisės aktų ir turi būti ne mažesnis kaip 100 procentų. |
Padengimo fondas | Įmonės lėšos, skiriamos skolos vertybinių popierių palūkanoms sumokėti ar periodiškai vertybiniams popieriams išpirkti. |
Padengtos obligacijos | Finansų bendrovės išleisti arba jos visiškai garantuoti skolos vertybiniai popieriai. |
Pagal SVKI apskaičiuota infliacija | Infliacija, apskaičiuota remiantis suderintu vartotojų kainų indeksu (SVKI), kuris skaičiuojamas vadovaujantis tarp Europos Sąjungos šalių suderinta metodika ir kuris leidžia palyginti bendrojo kainų lygio didėjimą Europos Sąjungos šalyse. |
Pagalbinė veikla | Įmonės ekonominė veikla, skirta sukurti tinkamas sąlygas vykdyti pagrindinę ir šalutinę veiklas ir atitinkanti šiuos požymius: pagaminti produktai ir paslaugos neparduodami rinkoje, jie nėra įmonės gaminamo produkto ar paslaugos dalis (t. y. neapima komplektuojamųjų detalių, pakuočių, energijos gamy... |
Pagalvės mokestis | 1) Absoliučia suma išreikštas vieno dydžio mokestis, kurį privalo sumokėti kiekvienas suaugęs gyventojas nepriklausomai nuo jo socialinės padėties. Šis mokestis buvo populiarus iki XIX a., šiuo metu nebetaikomas. JAV pagalvės mokestis buvo siejamas su balsavimo teise. Kiekvienas, norintis balsuoti, prieš rinkimus privalėdavo sumokėti pagalvės mokestį. Apmokestinimo teorijoje šis mokestis yra mokesčio efektyvumo ir neutralumo etalonas, nes jis neiškraipo žmogaus elgsenos: pagalvės mokesčiu apmokestinamas asmuo nieko negali pakeisti, kad išvengtų šio mokesčio. |
Pagautė | Neplanuotas pelnas, gautas ženkliai pasikeitus aplinkybėms rinkoje ir nepriklausantis nuo gaunančiojo valios. Netikėtą pelną dažnai sukuria laikinas staigus pasiūlos sumažėjimas, per aštuntojo dešimtmečio energijos krizę netikėtas pelnas nudžiugino JAV naftos įmones. |
Pagyvenusių išlaikomo amžiaus žmonių koeficientas | Pagyvenusių (60 metų ir vyresnio amžiaus) žmonių skaičius, tenkantis šimtui 15–59 metų amžiaus gyventojų. |
Pagrindinė idėja | Unikali kūrybiška reklamos mintis, kuri patraukia vartotojų dėmesį, iššaukia atsaką, keičia nusistatymą ir produktą ar paslaugą aiškiai išskiria iš konkurentų. |
Pagrindinė kaina | Produkto gamintojo kaina, įskaitant subsidijas produktams ir gamybos mokesčius, atėmus mokesčius produktams, gamybos subsidijas, tiekėjo prekybinę maržą ir atskirai apmokamas transporto ir draudimo išlaidas. |
Pagrindinė specifikacija | Standartinės draudimo nuo gaisro rizikų sutarties patikslinimas, kuriame aprašomi pastatai, technika, agregatų sudėtis, atsargos bei prekybinės medžiagos ir kita. |
Pagrindinė srovė | Vyraujanti ekonomikos pažiūrų visuma, daranti įtaką ekonominės politikos sprendimams. XX a. pagrindine srove tapo Johno M. Keyneso pažiūrų visuma ir jo teorijos siūlomi ekonominės gerovės užtikrinimo receptai – makroekonomikos reguliavimas keičiant valdžios išlaidas. Pagrindinės srovės pozicijos susilpnėjo XX a. pab., kai JAV ir Didžiojoje Britanijoje buvo pradėtos vykdyti rinkos liberalizavimo reformos. |
Pagrindinė tiesioginė išmoka | Išmoka, mokama pareiškėjui iš Europos Sąjungos biudžeto lėšų pagal vienkartinės išmokos už plotus schemą už paramos teikimo reikalavimus atitinkančius einamaisiais metais deklaruotus žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus. |
Pagrindinė veikla | Institucinio vieneto ekonominė veikla, sukurianti didžiausią pridėtinės vertės dalį. |
Pagrindinis brokeris | Draudimo brokeris, kuriam yra pavesta apskaičiuoti premijas ar pretenzijas dėl nuostolių pagal perdraudimą, kurį pateikė daugiau nei vienas brokeris, atstovaujantis persidraudžiantį asmenį. |
Pagrindinis darbas | Darbas, kurį asmuo dirba per darbo valandas tiriamosios savaitės metu. |
Pagrindinis įtikinimo metodas | Vienas iš dviejų įtikinimo būdų pagal įsigilinimo tikimybės modelį. Pagrindinis įtikinimo metodas taikomas tada, kai pranešimo gavėjas gilinasi į reikalą - yra aktyvus, dalyvauja bendravimo procese ir geba bei turi motyvacijos jį išklausyti ir suprasti. |
Pagrindinis tarifas | Draudimo tarifas, kuris apskaičiuojamas remiantis rizikos vertinimo teorija. Jis gali būti perskaičiuojamas, atsižvelgiant į rizikos laipsnio bei draudimo sąlygų pasikeitimą ir priklauso nuo apsidraudimo laikotarpio. |
Pajamingos akcijos | Paprastosios akcijos, už kurias ilgą laiką mokami dideli dividendai. |
Pajamingumas | Metinė pinigų suma, kurią investuotojas gauna iš savo investicijų į obligacijas palūkanų forma. Pajamingumas kartu su kapitalo prieaugiu sudaro bendrą investicijos grąžą. |
Pajamos | Įmonės ar asmens gaunamos lėšos kaip atlygis už darbą, pastangas ar kaip investicijų grąža. Pajamos gali būti gaunamos pinigais arba natūra. |
Pajamos iš finansinio turto | Pajamos, gaunamos iš turimo finansinio turto. |
Pajamos iš paskirstytojo pelno | Pajamos iš paskirstytojo pelno – pajamos, kurios gaunamos skirstant pelną vieneto dalyviams, įskaitant dividendus. Po neribotos civilinės atsakomybės vieneto pelno apmokestinimo šio vieneto dalyvio gautos pajamos ar jam priklausančio turto paėmimas iš vieneto nelaikomas pelno paskirstymu. |
Pajamos natūra | Pajamos natūra – neatlygintinai, mainais arba lengvatine kaina (konkrečiam gyventojui dėl tam tikrų interesų ar sandorių įtakos nustatyta mažesne negu tikroji rinkos kaina) gautas nuosavybėn arba naudoti (neįgyjant nuosavybės teisės) turtas arba gautos paslaugos, taip pat kita gauta nauda (jei naudo... |
Pajamų decilinė arba kvintilinė grupė | Asmenų grupė, gauta į 10 arba 5 lygias dalis padalijus eilutę, kurią sudaro visi asmenys, išdėstyti didėjimo tvarka pagal namų ūkio ekvivalentines disponuojamąsias pajamas. |
Pajamų efektas | Prekės paklausos pokytis, nulemtas realių vartotojo pajamų pokyčių, įvykusių dėl pasikeitusios prekės kainos. |
Pajamų kvintilinis santykis | Rodiklis, išreiškiamas penktadalio asmenų, kuriems tenka didžiausios namų ūkio ekvivalentinės disponuojamosios pajamos (penktosios kvintilinės grupės), ir penktadalio asmenų, kuriems tenka mažiausios ekvivalentinės disponuojamosios pajamos (pirmosios kvintilinės grupės), disponuojamųjų pajamų santyk... |
Pajamų mokesčio mokėtojai | Pajamų mokestį moka pajamų gavęs gyventojas. |
Pajamų mokestis | Mokestis, kurio bazė yra gyventojų gaunamos pajamos ar įmonės gaunamas pelnas. |
Pajamų padengimo koeficientas | Pajamų padengimo koeficientas apskaičiuojamas, kaip EBITDA ir palūkanų sąnaudų santykis, ir parodo įmonės galimybę išsimokėti savo skolas. Kuo šis rodiklis aukštesnis, tuo įmonei lengviau susidoroti su savo finansiniu svertu. |
Pajamų perskirstymas | Valstybės vykdoma gerovės padalijimo visuomenės nariams funkcija, kai valstybė iš vienų mokesčių mokėtojų surinktus mokesčius skiria kitiems visuomenės nariams. Pajamų perskirstymu valstybė siekia kuo tolygiau paskirstyti pajamas visuomenės nariams ir visiems garantuoti tam tikrą pragyvenimo lygį. D... |
Pajaus vardinis dokumentas | Pajaus vardinis dokumentas – vertybinis popierius, patvirtinantis asmens dalyvavimą kredito unijos kapitale, suteikiantis kredito unijos nariui turtines ir neturtines teises, išskyrus asocijuoto nario neturtines teises. |
Pajėgumas | Maksimalus draudiko prisiimtų rizikų ir draudimo įmokų dydis, kuris gali būti priimtas, nepažeidžiant draudimo kompanijos mokumo ribos ir finansinio stabilumo. |
Pajėgumas įsisavinti | Paprastai tai reiškia šalies ar organizacijos gebėjimą gauti paramą ir ją veiksmingai panaudoti. Tokių gebėjimų dažnai stinga besivystančioms šalims. |
Pajėgumo mokėti principas | Idėja, kad mokestis turi būti taikomas priklausomai nuo mokesčio mokėtojo finansinės padėties, gaunamų pajamų dydžio. Šiuo principu grindžiami progresiniai mokesčiai. Nors šis principas taikomas dažnai, argumentų, kodėl būtent jis turi būti pasirenkamas valstybės išlaidoms finansuoti, yra mažai. |
Pajinis įnašas | Pajinis įnašas – į kredito uniją asmens įmokėta pinigų suma, kuri naudojama kredito unijos pajiniam kapitalui sudaryti. |
Pakaitai | Tarpusavyje susijusios prekės, kai vienos prekės kainos pakilimas skatina kitos prekės paklausos didėjimą, o kainos sumažėjimas – kitos prekės paklausos sumažėjimą. |
Pakankama premija | Įmoka, kuri lygi neto premijos ir priedo (krūvio) sumai. Į pakankamą premiją žiūrima kaip į bruto premiją arba tarifo normą. |
Pakeitimo efektas | Vienos prekės pakeitimas kita preke pasikeitus šių prekių kainų santykiui. Mažesnė prekės kaina, kitų prekių kainoms nepakitus, didina jos santykinį patrauklumą, skatindama atpigusia preke pakeisti kitas prekes. |
Pakeitimo koeficientas | Pensininko gaunamos senatvės pensijos ar bedarbio gaunamos pašalpos dydis, palyginti su jo gautu darbo užmokesčio dydžiu tam tikru nustatytu laikotarpiu (per paskutinius vienerius arba dvejus metus prieš einant į pensiją ar prarandant darbą). Kai pakeitimo koeficientas didelis (pvz., artimas vienetu... |
Pakilimas | Bendrojo vidaus produkto didėjimo ir mažo nedarbo laikotarpis. Pakilimas gali būti verslo ciklo dalis. Pakilimas paprastai baigiasi nuosmukiu, nes ekonomikos augimą verslo ciklo metu dažnai sukelia ne natūrali rinkos raida, o centrinio banko vykdoma kreditų emisija. |
Paklausa | 1) kiekis prekių ir paslaugų, įsigytų už tam tikrą kainą. Paklausa gali būti individuali, rinkos ir visuminė. Individuali paklausa yra tam tikru metu asmens už tam tikrą kainą pageidaujamų įsigyti prekių ir paslaugų kiekis. Rinkos paklausa yra individualių paklausų suma. Visuminė paklausa yra išlaidų prekėms ir paslaugoms suma esant tam tikram kainų lygiui; |
Paklausos dėsnis | Dėsnis apie kainos įtaką prekės paklausai, teigiantis, kad didesnė kaina mažina prekių kiekį, kurį vartotojai ketina pirkti, ir atvirkščiai. |
Paklausos elastingumas | Paklausos reakcija į tam tikrų rinkos sąlygų pokyčius. Vertinamas paklausos elastingumas kainai, pajamoms ir kryžminis elastingumas. Žr. elastingumas. |
Paklausos elastingumas kainai | Paklausos reakcija į kainų pokytį. Paklausos elastingumas skaičiuojamas kaip paklausos pokyčio (procentais) ir kainos pokyčio (procentais) santykis. |
Paklausos elastingumas pajamoms | Paklausos reakcija į pajamų pokytį. Jei, pasikeitus pajamoms, paklausa kinta dalimi, didesne nei proporcinga, sakoma, kad paklausa yra elastinga pajamoms. Jei, pasikeitus pajamoms, paklausa pakinta mažiau nei proporcingai, paklausa neelastinga. |
Paklausos kreivė | Grafinis paklausos dėsnio pavaizdavimas, rodantis paklausos ir kainos ryšį. Žr. grafiką: |
Paklausos kryžminis elastingumas | Vienos prekės paklausos reakcija į kitos prekės kainos pokytį. Rodiklis apskaičiuojamas kaip vienos prekės paklausos pokyčio (procentais) ir kitos prekės kainos pokyčio (procentais) santykis. Paklausos kryžminis elastingumas padeda nustatyti, ar analizuojamos prekės yra viena kitos pakaitai.... |
Paklausos sukelta infliacija | Bendrojo kainų lygio kilimas dėl to, kad padidėja paklausa. Paklausos didėjimą dažnai sukelia kreditų emisija. |
Pakopa | Pensinio aprūpinimo organizavimo būdas. |
Pakuočių gamintojas | Pakuočių gamintojas – teisės aktų nustatyta tvarka įregistravęs savo veiklą asmuo, kuris Lietuvos Respublikos teritorijoje gamina ir (ar) įveža (importuoja) į Lietuvos Respublikos teritoriją tuščias pakuotes. |
Pakuočių rūšys | Pakuočių rūšys yra šios: |
Pakuotė | Pakuotė – gaminys, pagamintas iš bet kokių medžiagų ir skirtas gaminiams pakuoti, apsaugoti, gabenti ir pateikti vartotojams ar gaminių naudotojams. |
Pakuotė su nemokamu priedu | Speciali pakuotė, kurią pirkdamas vartotojas gauna didesnį produkto kiekį arba daugiau prekių už įprastą kainą. |
Palūkanos | Pinigų suma, mokama už suteiktą paskolą, padėtą indėlį, įsigytus skolos vertybinius popierius, perduotą naudoti turtą ar kitą skolinį reikalavimą, t. y. sutartyje nustatytas procentas, skaičiuojamas nuo padėto indėlio, suteiktos paskolos dydžio, skolos vertybinių popierių nominaliosios vertės arba perduoto naudotis turto ar kito skolinio reikalavimo vertės. |
Palūkanų aptarnavimo rodiklis | Palūkanų koeficientas apskaičiuojamas, kaip įmonės EBIT pelno ir palūkanų sąnaudų santykis. Jis parodo įmonės galimybę išsipirkti savo skolas. Kuo šis rodiklis mažesnis, tuo prastesnė įmonės padėtis. |
Palūkanų marža | Skirtumas tarp galutinės klientui siūlomos palūkanų normos ir VILIBOR (EURIBOR), kurį bankas gauna kaip atlygį už darbą ir prisiimamą riziką, kad paskola nebus grąžinta. |
Palūkanų normos rizika | Tikimybė, kad bankas patirs nuostolių dėl palūkanų normos svyravimo. |
Palūkanų perfiksavimas | Periodinis paskolos palūkanų dydžio perskaičiavimas, kai klientas yra pasirinkęs kintamąsias palūkanas. Nauja palūkanų norma nustatoma prie pasikeitusios palūkanų bazės (VILIBOR, EURIBOR) pridedant sutartyje numatytą palūkanų maržą. Priklausomai nuo kliento pasirinkimo palūkanų dydis perskaičiuojama... |
Pamaininė sistema | Darbo organizavimo forma, kai įmonė dirba ilgiau už įprastą darbo dieną. Taikydama pamaininį darbą įmonė gali vykdyti nepertraukiamą 24 valandas trunkančią gamybą. |
Papildančiosios prekės | Susijusios prekės ir paslaugos, kai vienos prekės kainos padidėjimas lemia kitos prekės paklausos sumažėjimą, o kainos sumažėjimas – paklausos augimą. |
Papildomas pajus | Papildomas pajus – kredito unijos nario, turinčio pagrindinį pajų, įsigytas pajus, kuriuo suteikiama teisė gauti dividendus, taip pat kitos nustatytos teisės, tačiau nesuteikiama balso teisė kredito unijos visuotiniame narių susirinkime. |
Papildomasis skatinimas | Darbuotojo gaunamos materialios gėrybės, papildančios jo gaunamą darbo užmokestį, nuolaidos savos gamybos prekėms ir paslaugoms, lengvatiniai kreditai, galimybė naudotis poilsiavietėmis, pensijų ar sveikatos draudimas, tarnybinis automobilis ir t. t. Papildomasis skatinimas gali būti siejamas su dar... |
Papildomos palūkanos | Draudiko nustatyta pelno dalis, kuri draudiko nuožiūra kartą per metus gali būti paskirstyta galiojančioms draudimo sutartims proporcingai atitinkamos draudimo sutarties sukauptai sumai. |
Papildomos paslaugos | Bendrovės, teikiančios kitoms bendrovėms specializuotas rinkodaros paslaugas: pakuočių dizainas, pardavimo rėmimas, žiniasklaidos priemonių užsakymas, rinkos tyrimai, reklaminės medžiagos gamyba. |
Paprastasis kurklys | Tai įvairių augalų kenkėjas, iki 60 mm ilgio, tamsiai rudos aksominės spalvos. Mėgsta žemesnes vietas prie vandens. Gyvena žemėje, rausdamas urvus ir žalodamas požemines augalų dalis. Kenkia daržovėms, šakniavaisiams, daigynams. |
Paprastasis lemas | Tai javų kenkėjas, juodas ar mėlynai juodas, 3-4 mm ilgio. Lemų vabalai maitinasi kviečių lapais, palikdami pailgas kiaurymes. Augalų vystymasis ypač nukenčia, kai smarkiai pažeidžiamas viršutinis lapas. Lemai gausiau gali išplisti sausą ir šiltą pavasarį. |
Paprastasis vėdarėlis | Tai daržovių kenkėjas, dažniausiai kenkiantis agurkams. Lapuose ir stiebuose matomos išgraužtos įvairaus dydžio skylutės, kartais apgraužti ir lapų pakraščiai. |
Paprastieji avietinukai | Tai aviečių kenkėjai. Vabalai lapuose bei žiedlapiuose išgraužia skyles, o jų lervos gadina besiskleidžiančius žiedpumpurius, žiedus, o vėliau užuomazgas ir uogas. |
Paprastoji akcija | Vertybinis popierius, suteikiantis bendrovės valdymo teises ir teisę gauti nefiksuotus dividendus. |
Paprastoji auslinda | Tai daržovių kenkėjas, pažeidžiantis ypač jaunus agurkus, salotas, pomidorus. Ėda viską, kas pakliūva: graužia daržovių lapus ir žiedus, kartais įsitaiso žiedinių kopūstų žiedynuose ar vynuogių kekėse. |
Paprastoji voratinklinė erkė | Tai daržovių kenkėjas, puolantis apatinius augalų lapus. Pažeidžia daugybę dekoratyvinių augalų, agurkus, pupeles. Erkutės išlenda iš žiemojimo vietų oro temperatūrai pakilus iki 10-12° C šilumos. Pradžioje erkutės būna oranžinės - raudonos spalvos, o pradėjusios maitintis įgauna pilkai žalią spalvą... |
Paprastosios akcijos | Akcijos, kurios suteikia investuotojui balso teisę ir galimybę gauti dividendus. Tai populiariausia akcijų rūšis. |
Paprastosios makroelementinės trąšos | Tai dažniausiai augalams naudojamos trąšos, kuriose yra tik vienas elementas. Pvz.: amonio salietra. |
Paprastosios rauplės | Tai bulvių liga, kai gumbų paviršiuje susiformuoja iškilios, supleišėjusios, netaisyklingos formos žaizdelės ar karputės. Esant stipresniam gumbo pažeidimui, žaizdelės susilieja, apima didelę gumbo dalį, o kartais ir visą gumbą. Pažeisti gumbai praranda prekinę išvaizdą ir vertę, nors nulupus gumbo ... |
Parama | Savanoriškas ir neatlyginamas pinigų, turto ar paslaugų teikimas paramos gavėjams. Paramą gali teikti fiziniai, juridiniai asmenys ir įmonės, neturinčios juridinio asmens teisių, užsienio valstybės, užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys, tarptautinės organizacijos. Lietuvoje paramos nega... |
Pardavimai, tenkantys vienam darbuotojui | Pardavimai, tenkantys vienam darbuotojui - tai rodiklis, dažnai naudojamas pateikiant informaciją apie įmonės veiklos efektyvumą, todėl neretai yra priskiriamas veiklos efektyvumo rodiklių grupei. |
Pardavimo akcija - žaidimas | Loterijos ir konkursai, organizuojami vykstant pardavimo skatinimo akcijas, kai vartotojams siūloma ką nors atspėti ir laimėti daiktinius arba piniginius prizus. |
Pardavimo dalies metodas | Rinkodaros biudžeto nustatymo metodas, kai reklamos ir (ar) pardavimo skatinimo investicijos nustatomos kaip dalis nuo esamo tam tikro produkto pardavimo. |
Pardavimo mokestis | Žr. apyvartos mokestis. |
Pardavimo pajamos | Tai ekonominės naudos padidėjimas dėl prekių pardavimo ir paslaugų teikimo per ataskaitinį laikotarpį. Pajamos apskaitoje registruojamos tada, kai jos uždirbamos, neatsižvelgiant į pinigų gavimą. |
Pardavimo PVM | Pardavimo PVM – PVM suma, kuri įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuota arba turi būti apskaičiuota už tiekiamas prekes ir (arba) teikiamas paslaugas. |
Pardavimo rėmimas | Pardavimo didinimas, rengiant konkursus, produkto demonstravimus, kainos mažinimo akcijas, žaidimus, dalijant pavyzdžius, dedant produktus prie kasų, išskiriant produktus lentynose, pateikiant specialius pasiūlymus ir pan. |
Pardavimo savikaina | Per ataskaitinį ir ankstesnius laikotarpius patirtos išlaidos, tenkančios per ataskaitinį laikotarpį suteiktoms paslaugoms ir parduotoms prekėms, pasireiškiančios ekonominės naudos sumažėjimu per ataskaitinį laikotarpį, kai dėl to sumažėja nuosavas kapitalas, išskyrus tiesioginį jo mažinimą.... |
Pardavimo skatinimo akcija | Pardavimo skatinimo veiksmai skirti tik pardavimui didinti. Šiuo atveju reklamos kampanija nesiekiama apie produktą pateikti jokios papildomos informacijos. |
Parengiamieji planavimo darbai | Informacijos rinkimas ir (ar) rinkos pokyčių, tendencijų analizė, kuri yra naudojama kaip pagalbinė medžiaga pradedant kurti reklamą. |
Pareto optimumas | Italų inžinieriaus Vilfredo Pareto (1848–1923) sukurta galimybių didinti ekonominę gerovę teorija. Pareto įvardijo sąlygas, kuriomis vienų gerovė gali būti didinama nemažinant kitų gerovės. Kai pasiekiamas toks išteklių paskirstymo efektyvumas, t. y. Pareto optimumas, bet koks kitoks išteklių paskir... |
Pareto taisyklė | Josepho M. Jurano (1904) XX a. ketvirtajame dešimtmetyje sukurtas vadybos principas, dar vadinamas 80/20 taisykle. Pasak autoriaus, net 80 procentų padarinių sukelia tik 20 procentų pastangų (priežasčių). Vadovaujantis šia taisykle būtina koncentruotis prie 20 procentų svarbiausių užduočių, nes jos ... |
Partnerystės gyvybės draudimas | Skirta partneriams gyvybės draudimo rūšis, kurios svarbiausias uždavinys yra sureguliuoti situaciją, galinčią kilti dėl vieno iš partnerių mirties, kai reikia išmokėti jo turėtą dalį. |
Pasaulio prekybos organizacija, PPO | Tarptautinė organizacija, siekianti liberalizuoti pasaulio užsienio prekybą. |
Pasiekta auditorija | Reklama ar žiniasklaidos kanalu pasiektos auditorijos kiekis, padalintas iš visos esamos auditorijos, reiškiamas procentais. |
Pasijoti rupiniai | Tai didesnio peleningumo ruginiai rupiniai. Tokie gaminiai dažniausiai naudojami kepant juodą ruginę duoną bei duonelę. |
Pasinaudojimas viešai neatskleista informacija | Tiesioginis ar netiesioginis pasinaudojimas turima tikslia informacija apie bendrovės planuojamus ar įvykusius esminius įvykius, susijusius su emitentais ar vertybiniais popieriais, galinčiais padaryti įtaką bendrovės vertybinių popierių kainai. |
Pasirašymo agentas | Emitentas ar pagal vertybinių popierių platinimo sutartį su emitentu ir jo vardu veikiantis viešosios apyvartos tarpininkas, platinantis išleidžiamus vertybinius popierius ir realizuojantis pasirašymo teises. |
Pasirašymo teisės | Dokumentas, liudijantis bendrovės akcininkams suteikiamą teisę pirmiau už kitus įsigyti naujosios emisijos akcijų proporcingai jų turimam akcijų skaičiui. Šiomis teisėmis akcininkai gali pasinaudoti per nustatytą laiką. Kadangi papildomos akcijos akcininkams paprastai siūlomos už mažesnę nei rinkos ... |
Pasirašytasis kapitalas | Akcinis kapitalas, dėl kurio emitentas yra gavęs akcijas įsigyjančių asmenų pasižadėjimą apmokėti. |
Pasirinkimo parduoti sandoris | Už nustatytą užmokestį (premiją) įsigyjama teisė (galimybė, bet ne įsipareigojimas) parduoti ateityje tam tikrą prekių kiekį už tam tikrą kainą. |
Pasirinkimo pirkti sandoris | Už nustatytą užmokestį (premiją) įsigyjama teisė (galimybė, bet ne įsipareigojimas) pirkti ateityje tam tikrą prekės kiekį už tam tikrą kainą. |
Pasirinkimo sandoris (opcionas) | Už nustatytą užmokestį (premiją) įsigyjama teisė (galimybė, bet ne įsipareigojimas) pirkti ar parduoti nustatytą prekės (ar vertybinių popierių) kiekį už nurodytą kainą per tam tikrą laiką. Jei per nustatytą laiką šia teise nepasinaudojama, sumokėta premija negrąžinama. |
Pasirinktos vietos antkainis | Nustatytas mokestis, mokamas už laikraštyje pasirinktą reklamos vietą ir (ar) norimą laikraščio puslapį. |
Pasitikėtinė paskola | Žr. subordinuotoji paskola. |
Pasiūla | Už tam tikrą kainą parduoti skirtų prekių ir paslaugų apimtis. |
Pasiūlymas perimti | Pasiūlymas pirkti įmonės akcijų ar kontrolinį akcijų paketą iš esamų savininkų. Pasiūlymu perimti siekiama įgyti įmonės kontrolės teises. |
Pasiūlos dėsnis | Dėsnis apie kainos įtaką prekės pasiūlai, teigiantis, kad prekės pasiūla didėja, kai kyla prekės kaina, ir atvirkščiai. |
Pasiūlos ekonomika | Ekonomikos mokslo šaka, tirianti ekonomikos politikos įtaką pasiūlai (gamybai). Pasiūlos ekonomika išsamiai pagrindžia būtinybę mažinti mokesčius siekiant efektyviau panaudoti ribotus išteklius. |
Pasiūlos elastingumas | Pasiūlos reakcija į kainų pokytį. Reakcijos stiprumas matuojamas kaip pasiūlos pokyčio (procentais) ir kainos pokyčio (procentais) santykis. |
Pasiūlos kreivė | Grafinis pasiūlos dėsnio vaizdavimas. Pasiūlos kreivė kyla aukštyn iš kairės į dešinę ir rodo, kad kylant kainoms pasiūla taip pat didėja, nes mažiau efektyviems gamintojams apsimoka gaminti prekes. Paklausos ir pasiūlos kreivės dažnai vaizduojamos kartu, jos susikerta vadinamajame pusiausvyros kain... |
Pasiūlos šokas | Įvykiai, reiškiniai, sukeliantys staigų ir žymų gamybos išteklių apimčių ir kainų pokytį (t. y. ūkio gamybos funkcijos pokyčius). Gamybos funkcijos pokyčiai gali būti trejopi: bendrojo veiksnių našumo, darbo ir kapitalo. |
Pasyvaus vėsinimo sistema | Fizikos principais paremta sistema, integruota į pastato išorinį apvalkalą, sulėtinanti šilumos patekimą į pastatą ir pašalinanti iš jo nepageidaujamą šilumą. |
Pasyvi saulės energijos sistema | Pastatuose įdiegta sistema, kuri naudoja saulės energiją gyvenamosioms pastato patalpoms šildyti ir vėsinti. |
Pasyviojo namo standartas | Griežtas, savanoriškai taikomas pastatų energijos vartojimo efektyvumo standartas. |
Pasyvių namų projektavimas | Pastatų projektavimas siekiant, kad pastatai patenkintų visas komfortabiliam naudojimui reikalingos energijos reikmes nesinaudodami išorinėmis sistemomis vidaus funkcijų palaikymui. |
Pasyvus investavimas | Pasyvus investavimas – tai strategija, kai investuojama į visą rinką, turto klasę atspindintį indeksą, investicijų rezultatą pasyviai patikint visos rinkos pokyčiams, o ne aktyviai valdant investicijas – atrenkant atskiras akcijas, obligacijas ar žaliavas. Dažniausiai tam naudojami biržoje prekiauja... |
Pasyvus sutikimas | Prielaida dėl atsakymo ar sutikimo, daroma remiantis vienpuse komunikacija. |
Pasyvusis namas | Pastatas, kuriame siekiant sukurti patogią ir sveiką vidinę aplinką nėra įrengiamos aktyvios šildymo, vėsinimo ar ventiliacijos sistemos. |
Paskirties vieta | Krovinio siuntimo sutartyje arba važtaraštyje numatyta galutinė krovinio pristatymo vieta. |
Paskola | Lėšos ar daiktas, kurį kreditorius (asmuo, įmonė, įstaiga) suteikia paskolos gavėjui, o pastarasis įsipareigoja grąžinti pasiskolintas lėšas ar daiktus ir sutarto dydžio palūkanas sutartyje numatytais terminais ir tvarka. Žr. kreditas.... |
Paskolų ir indėlių santykis | Rodiklis parodo, kokiu mastu banko paskolos yra finansuojamos indėliais. Paskolos apskaičiuojamos, kaip visų banko suteiktų paskolų suma. |
Paskutinis skolintojas | Centrinio banko funkcija, kai centrinis bankas suteikia paskolą sunkumų ištiktam komerciniam bankui, kuriam kiti komerciniai bankai skolinti nebesutinka. Dar vadinamas paskutinės vilties skolintoju. |
Paslauga | Ekonominė gėrybė, tenkinanti vartotojo poreikius, tačiau neturinti materialios formos, negalima išsaugoti, todėl dažniausiai suvartojama jos gavimo metu. Konsultavimas, gydymas, aptarnavimas ir kt. |
Paslaugų teikimas | Paslaugų teikimu laikomas bet koks sandoris dėl bet kokio civilinių teisių objekto, jeigu šis sandoris nelaikomas prekių tiekimu. Paslaugų teikimu, be kita ko, laikoma: |
Paslaugų/darbo jėgos pirkimas iš išorės | Įvairių įmonės vidiniams ar išoriniams procesams reikalingų paslaugų pirkimas iš kito verslo subjekto, nekuriant atskiro skyriaus ar darbo pozicijos įmonės viduje. |
Paslėptasis nedarbas | Reiškinys, kai dalis oficialiai dirbančių darbuotojų netrukus gali netekti darbo. Šis reiškinys būdingas šalims, kuriose ribojamas asmenų atleidimas iš darbo arba išeitinės kompensacijos tokios didelės, kad skatina verčiau laikyti darbuotoją, o ne atleisti jį. |
Pastato (statinio) esminis pagerinimas | Pastato (statinio) esminis pagerinimas – statybos darbai, kurių vertė viršija 50% pastato ar statinio vertės iki šių darbų atlikimo. |
Pastato apvalkalas | Sudedamųjų dalių, skiriančių vidinę gyvenamąją erdvę nuo išorinės aplinkos ir sukuriančių patogią ir gyventi tinkamą aplinką, visuma. |
Pastato ekologija | Pastato projektavimo principas daugiausia dėmesio skiriant pastatų ir gyventojų bei aplinkos tarpusavio santykiams ir pabrėžiant gyvenamosios aplinkos kokybę ir tvarumą. |
Pastato energinis naudingumas | Energijos kiekis, reikalingas, kad pastatas galėtų atlikti numatytą funkciją. |
Pastato sukelta liga | Galima lėtinė liga, kurios požymiai gali būti nustatyti ir kurios tiesioginė priežastis gali būti oru pernešamas pastato teršalas arba pastate esantis konkretus taršos židinys. |
Pastatų darnumo vertinimas | Priemonė, skirta pastato projektinių sprendinių darnumui įvertinti. |
Pastatų energinio naudingumo direktyva | 2010 m. įsigaliojusi Europos direktyva naujų ir esamų pastatų (kuriuos reikia kapitališkai atnaujinti) energiniam naudingumui gerinti atsižvelgiant į klimato ir vietos sąlygas, patalpų mikroklimato reikalavimus ir išlaidų efektyvumą. |
Pastoviosios sąnaudos | Sąnaudos, nepriklausančios nuo gaminamos produkcijos apimties. Draudimo išlaidos, paskolų palūkanos. Kuo didesnės įmonės pastoviosios sąnaudos, tuo didesnę verslo riziką patiria įmonė, nes net ir nedidelis pardavimo sumažėjimas gali lemti nuostolingą įmonės veiklą. Dar vadinamos fiksuotosiomis sąnau... |
Pastoviųjų anuitetų paskolos grąžinimo metoda | Paskolos grąžinimo būdas, kai paskolos gavėjas periodiškai (kas mėnesį) moka paskolos teikėjui vienodo dydžio įmokas, susidedančias iš grąžinamos paskolos dalies ir palūkanų. |
Pastoviųjų sąnaudų svertas | Įmonės veiklos rizikos vertinimo rodiklis, apskaičiuojamas kaip: |
Pastovus kapitalo pelningumas | Pastovaus kapitalo pelningumo rodiklis - tai pastovaus kapitalo panaudojimo efektyvumo matas. |
Pašalinimas iš biržos sąrašų | Bendrovių akcijų išbraukimas iš biržos sąrašų. Akcijos pašalinamos bendrovei nutraukus veiklą, bankrutavus, pažeidus biržos įtraukimo į sąrašus taisykles arba tapus kvazibendrove ar nekorporuota įmone (dažnai dėl susijungimo ar įsigijimo). |
Pašaras | Natūralus, šviežias arba konservuotas augalinis ar gyvūninis produktas, iš jo pramoniniu būdu gautas produktas, taip pat šalutinis maisto produktas, skirtas gyvūnams šerti tiesiogiai arba juos sumaišius, į juos pridėjus ar nepridėjus pašarų priedų. |
Pašto ženklo principas | Vienodos kainos taikymas už skirtingą savikainą turinčių paslaugų suteikimą. Pristatyti laišką į tolimą šalį kainuoja brangiau nei į artimą, tačiau laiškų pristatymui taikoma unifikuota (suvienodinta) kaina. Pašto ženklo principas taip pat taikomas energetikos sektoriuje. |
Patalpų oro kokybė | Pastate ar konstrukcijoje ir aplink juos esančio oro kokybė, susijusi su pastato naudotojų sveikata ir komfortu. |
Patentas | Dokumentas, patvirtinantis išradimo autorystę ir patento savininko išimtinę teisę tuo išradimu disponuoti. Išradimai patentuojami, jeigu jie yra nauji, neprimityvūs ir gali būti pritaikyti gamyboje. Patentas įstatymo tvarka yra saugomas tam tikrą terminą (dažniausiai iki 20 metų), nes manoma, kad pe... |
Paternalizmas | Perdėta ir visa apimanti valstybės globa, kai daugėja valstybinio reguliavimo, valstybės kišimosi į daugumą žmogaus gyvenimo sričių ir kai vyksta didelis perskirstymas. Tokios globos pavyzdys gali būti reikalavimas prisisegti saugos diržus, privalomasis civilinis draudimas ir kt. Paternalizmas sukuria moralinį neatsakingumą. |
Patikėjimo teisė | Teisė valdyti, naudoti turtą, disponuoti juo pagal patikėtojo (savininko) nustatytą tvarką ir sąlygas. Patikėjimo teise valstybė dažnai patiki skirtingoms institucijoms valdyti valstybės turtą. |
Patikimumas | Tam tikros srities išmanymas, įgūdžių, patirties turėjimas, gebėjimas objektyviai vertinti bei pateikti informaciją ar konsultuoti tam tikru klausimu. Svarbu, apibūdinant komunikacijos partnerį, konsultantą. |
Patikos fondas | Juridinis vienetas, jam priklauso įvardytų asmenų naudai (naudos gavėjams) perduotas tam tikras asmens, įmonės ar jų grupės (donorų) turtas. Patikos fondą valdo patikėtinis – įmonė arba fizinis asmuo. |
Patyrimo laukas | Pranešimo siuntėjų ir gavėjų potyriai, suvokimas, požiūris ir vertybės, perduodant tam tikrą informaciją. |
Patronuojanti įmonė | Kitą įmonę kontroliuojanti įmonė. |
Patvirtinto aplinkosauginio profilio nustatymas | Statybinės medžiagos poveikio aplinkai per visą gyvavimo ciklą (išgavimas, apdorojimas, naudojimas, priežiūra ir galimas pašalinimas) nustatymo ir įvertinimo metodas. |
Pavasarinė kopūstinė musė | Tai augalų kenkėjas, plačiai paplitęs visose Europos šalyse. Ji kenkia gūžiniams kopūstams, ridikėliams, ropėms, griežčiams ir kitoms bastutinėms daržovėms. Lervos graužia augalo šaknis ar požeminę stiebo dalį: smulkesnes šakneles visai nuėda, storesnių šaknų apgraužia žievę arba išgraužia joje grio... |
Paveldimo turto mokestis | Mokestis, kurio objektas yra pagal paveldėjimo sutartį gautas turtas, įskaitant pinigus. |
Paviršinių nuotekų tvarkymo sistema | Sistema, kuria siekiama atkartoti gamtines sistemas naudojant ekonomiškai naudingus bei nedidelį poveikį aplinkai darančius sprendimus tam, kad būtų surinktas nešvaraus ir paviršinio vandens nuotėkis taikant surinkimo, saugojimo ir valymo procesus, o po to visas tas vanduo būtų lėtai išleistas atgal į aplinką, pavyzdžiui, į upę. |
Pažyma įkeitimo sandoriui | VĮ Registrų centro išduodamas dokumentas, informuojantis, kad tam tikras turtas priklauso dokumente nurodytam asmeniui ir jo vardu gali būti įkeičiamas hipotekos įstaigoje. |
Pažintinė reakcija | Mintis, kuri kyla pranešimo gavėjui skaitant, matant ar girdint informaciją. |
Pažintinis apdorojimas | Procesas, kai individas paverčia išorinę informaciją reikšmėmis ar mąstymo modeliais ir naudoja šias reikšmes vertindamas elgesį ar pasirinkdamas, kaip elgtis. |
Pažintinis disonansas | Psichologinės įtampos ar popirkiminės abejonės būsena, kurią vartotojas gali išgyventi įsigijęs prekę ar paslaugą. Bandydamas sumažinti įtampą, vartotojas dažnai ieško jo sprendimą paremiančios informacijos. |
Pelėdgalviai | Tai kenkėjai, kurių lervos gali apgraužti šakniavaisių viršūnėles. Kenkia dažniausiai birželio, liepos, rugpjūčio mėn., esant šiltiems ir sausiems orams. Šiaurės vakarų klimato šalyse kenkti gali tik kai kuriais metais. Labai karštomis vasaromis antros generacijos pelėdgalvių drugiai gali pasirodyti... |
Pelėjūninis puvinys | Tai svogūnų ir česnakų liga. „Penicillium“ rūšies grybai vyrauja, kai laikymo temperatūra ir drėgmė palyginti aukšta. Ant laikomų svogūnų lukštų atsiranda dėmių, rečiau audiniai plyšta. Laikant svogūnus pavojingiausia temperatūra yra apie 9ºC. Drėgmė yra pagrindinis veiksnys, reikalingas šios rūšies... |
Pelnas | Įmonės gaunamų pajamų ir patiriamų sąnaudų skirtumas. |
Pelnas prieš apmokestinimą | Rodiklis apskaičiuojamas, prie įmonės grynojo pelno pridėjus pelno mokestį. |
Pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją | Pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją apskaičiuojamas prie grynojo pelno pridedant pajamų mokesčio ir palūkanų sąnaudas, bei nusidėvėjimo ir amortizacijos sumą. Šis dydis yra svarbus, siekiant atsiriboti nuo įmonės veiklos finansavimo kaštų, bei amortizacijos ir nusidėvėji... |
Pelnas, tenkantis ilgalaikei skolai | Pelnas, tenkantis ilgalaikei skolai - tai rodiklis, kuris parodo, kiek grynojo pelno tenka vienam ilgalaikės skolos eurui. |
Pelningumas | Įmonės veiklos efektyvumo, vertybinių popierių ar jų portfelio pajamingumo vertinimas lyginant uždirbtą pelną ar pajamas (dividendus, palūkanas) su tam tikru pasirinktu dydžiu – apyvarta, kapitalu, akcijos nominaliąja verte ir pan. Pelningumas gali būti vertinamas skaičiuojant grynąjį pelningumą, turto grąžą ar pajamingumą. |
Pelningumo prieš apmokestinimą rodiklis | Pelningumo prieš apmokestinimą rodiklis parodo įmonės gauto pelno dar nesumokėjus mokesčių santykį su pardavimais. |
Pelno (nuostolio) ataskaita | Finansinė ataskaita, kurioje parodomos įmonės uždirbtos pajamos ir toms pajamoms uždirbti patirtos sąnaudos, taip pat jų skirtumas – pelnas arba nuostolis. |
Pelno (nuostolių) ataskaita | Ataskaita, kurioje pateikiama, klasifikuojama ir detalizuojama informacija apie įmonės uždirbtas pajamas, patirtas sąnaudas ir gautus veiklos rezultatus per ataskaitinį laikotarpį. |
Pelno mokesčio deklaracijos | Pelno mokesčio deklaracijų rūšys yra šios: |
Pelno mokesčio įskaitymas | Pelno mokestis įskaitomas į valstybės biudžetą. |
Pelno mokesčio mažinimo kainodara | Tarptautinių bendrovių taikomas mokesčių planavimo metodas, kai susijusios, bet skirtingose šalyse esančios įmonės sudaro tokius tarpusavio sandorius, kad didelių mokesčių šalyse būtų uždirbama mažiau pelno, o mažesnių mokesčių šalyse būtų gaunama didžioji įmonių grupės pelno dalis. |
Pelno mokesčio sumokėjimas | Pelno mokestis mokamas pagal metinę pelno mokesčio deklaraciją. |
Pelno mokestis | Mokestis,mokesčio laikotarpiu taikomas įmonių uždirbtam pelnui. Teisės aktai nustato pelno apskaičiavimo tvarką, pelno mokesčio tarifą, mokesčio sumokėjimo tvarką. Pelno mokesčio laikotarpis dažniausiai yra metai. |
Pelno nesiekiantys juridiniai asmenys | Pelno nesiekiantys juridiniai asmenys – juridiniai asmenys, kurių veiklos tikslas nėra pelno siekimas ir kurie gauto pelno pagal jų veiklą reglamentuojančius teisės aktus neturi teisės skirstyti savo steigėjams ir (arba) dalyviams. |
Pelno nesiekiantis vienetas | Pelno nesiekiantis vienetas – vienetas, kurio veiklos tikslas nėra pelno siekimas ir kuris pagal jo veiklą reglamentuojančius teisės aktus gauto pelno neturi teisės skirstyti savo steigėjams ir (arba) dalyviams. |
Pelno prieš mokesčius marža | Pelno prieš mokesčius marža parodo įprastinės įmonės veiklos pelningumą. Rodiklis apskaičiuojamas, kaip pelno prieš mokesčius ir pardavimo pajamų santykis. Kuo didesnė šio rodiklio reikšmė, tuo efektyvesnė įmonės veikla. |
Pensijų anuitetas | Pensijų fondų dalyviui iki gyvos galvos mokama periodinė pensijos išmoka, kurios išmokėjimo rizika tenka išmokų mokėtojui – draudimo įmonei, vykdančiai gyvybės draudimą. |
Pensijų fondas | Įmonė, kuri pensijų sutarčių pagrindu kaupia pinigines lėšas į pensijų fonde pensijų programų dalyviams atidarytas pensijų sąskaitas, investuoja šias lėšas į investicijų portfelį ir nustatytomis sąlygomis dalyviams moka pensijų išmokas. Pensijų fondą paprastai valdo licencijuota pensijų fondo valdym... |
Pensijų fondas (II pakopos) | Valstybinio socialinio draudimo įmokos dalies kaupimo fondas, kurio turtas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso dalyviams, kaupiantiems pensiją fonde. Fondą valdo valdymo įmonė. |
Pensijų fondo dalyvis | Asmuo, privalomai draudžiamas valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagrindinei ir papildomai pensijos daliai gauti, pasirinkęs pensijų valdytoją ir vieną iš jo siūlomų fondų. Dalyvis turi būti sudaręs pensijų kaupimo sutartį ir jo vardu turi būti atidaryta asmeninė pensijų kaupimo sąskaita.... |
Pensijų fondo valdymo įmonė | Vertybinių popierių komisijos išduotą licenciją verstis pensijų kaupimo veikla turinti įmonė. |
Pensijų išmokos | Pensijų išmokos – išmokos, nustatytos Pensijų kaupimo įstatyme, mokamos iš pensijų fonde asmens sukaupto pensijų turto. |
Pensijų kaupimo bendrovės | Pensijų kaupimo bendrovės – pensijų fondų valdymo įmonė ar gyvybės draudimo įmonė, turinti priežiūros institucijos išduotą leidimą ar licenciją Lietuvos Respublikos teritorijoje verstis Pensijų kaupimo įstatyme nustatyta pensijų kaupimo veikla. |
Pensijų planas | Periodinis pensijų ir susijusių su pensijomis išmokų mokėjimas. Asmeninis pensijų planas – tai individualaus asmens sukurtas fondas, leidžiantis išėjus į pensiją nusipirkti pensinį aprūpinimą |
Pensijų sąskaita | Pagal pensijų kaupimo sutartį atidaryta asmeninė pensijų fondo dalyvio sąskaita, į kurią dalyvio vardu įrašomi jam tenkantys pensijų fondo turto apskaitos vienetai – pensijų fondo dalyviui priklausančios pensijų turto vertės sąlyginis matas. |
Pensininkų vartotojų kainų indeksas | Vartotojų kainų indeksas, kuriuo išreiškiamas vartojimo prekių ir paslaugų, kurias pensininkų namų ūkiai perka vartojimo reikmėms, bendrasis kainų pokytis per tam tikrą laikotarpį. |
Per vienerius metus gautinos sumos | Tai trečiųjų asmenų įsiskolinimai bendrovei, nepaisant įsiskolinimo pobūdžio ir šaltinio, kuriuos reikia padengti ne vėliau kaip einančiais po ataskaitinių metais. |
Perdirbimas | Procesas, kurio metu nebereikalingos medžiagos (atliekos) surenkamos, rūšiuojamos, apdorojamos ir paverčiamos žaliavomis, kurios po to naudojamos gaminant naujus gaminius. |
Perdirbta žaliava | Medžiaga, kuri naudojama pakartotinai arba buvo perdirbta į kitas medžiagas. |
Perdirbto betono užpildas | Užpildas, pagamintas apdorojant anksčiau statyboje naudotą neorganinę medžiagą, kurį iš esmės sudaro trupintas betonas, nuplautas ir paruoštas naudoti kaip užpildas gaminant kitą betoną. |
Perdraudėjas | Draudimo ar perdraudimo bendrovė, perdavusi savo prisiimtos rizikos dalį kitai draudimo ar perdraudimo bendrovei. |
Perdraudikas | Draudimo ar perdraudimo bendrovė, perėmusi tam tikrą rizikos dalį iš kitos draudimo ar perdraudimo bendrovės. |
Perdraudimas | Draudimas, kai specializuota draudimo įmonė (perdraudėjas) už draudimo įmoką prisiima draudiko nuostolių riziką, kylančią dėl jo draudimo veiklos. |
Perdraudimas finansinis | Perdraudimo rinkoje gana naujas produktas, finansinių rezultatų išlyginimo mechanizmas su draudiminės techninės rizikos ribotu perdavimu. Skirtingai nei tradicinio perdraudimo srityje, dėmesio centre yra ne cedento rizikų perdavimas cesionieriui ir patikimos perdraudimo apsaugos pirkimas, o finansin... |
Perdraudimas neproporcinis | Yra naudojamas skirtingose draudimo rūšyse, bet dažniausiai pasitaiko transporto priemonių |
Perdraudimas proporcinis | Toks sandoris, kai tiesioginis draudikas ir perdraudikas pasidalija premijas ir nuostolius sutartyje |
Perdraudimas uždaromasis | Metodas, kai „Lloyd‘o“ sindikato draudimo sąskaita yra uždaroma išmokant premijas, turinčias padengti neapmokėtus praėjusių metų draudimo sąskaitos įsipareigojimus arba sumokant draudimo premijas kitiems perdraudikams. |
Perdraudimo fakultatyvioji sutartis (neprivalomoji) | Individualus sandėris, susijęs su viena rizika. Tai reiškia, kad fakultatyvusis perdraudimas yra individualių rizikų perdraudimas. Draudikas turi galimybę laisvai rinktis, kokią individualią riziką atiduoti perdraudimui; o perdraudikas savo ruožtu gali priimti ar atsisakyti jam pasiūlytos rizikos.... |
Perdraudimo obligatorinė (privalomoji) sutartis | Perdraudimas, skirtas visam portfeliui: automatinis perdraudimas. Ši sutartis įpareigoja cedentą |
Perdraudimo padengimo limitas | Viršutinė maksimali perdraudiko atsakomybės už vienos stichinės nelaimės, sukėlusios nuostolius, pasekmės riba. |
Perdraudimo procentas | Perdraudiko dalies ir rizikos draudiminės sumos santykis. Šis procentas sudaro perdraudiko ir perdraudėjo tarpusavio atsiskaitymų pagrindą perdraudimo mokėjimams ir draudimo išmokoms. Perdraudimo procentas tuo didesnis, kuo didesnė rizikos draudimo suma. |
Perdraudimo rezervas | Rezervas, skirtas padengti teorines perdraustų veikiančių draudimų (kurių premijos dar nėra uždirbtos) išlaidas. |
Perkainojimo rezervas | Tai suma, kuria pasikeičia nuosavas kapitalas dėl ilgalaikio materialiojo turto ir finansinio turto perkainojimo. |
Perkamoji galia | Pinigų savybė nurodyti prekių ir paslaugų kiekį, kurį galima įsigyti už tam tikrą pinigų sumą. Kuo didesnė piniginio vieneto perkamoji galia, tuo daugiau gėrybių už jį galima įsigyti. Perkamoji galia taikoma skirtingiems piniginiams vienetams palyginti arba palyginti to paties piniginio vieneto stip... |
Perkamosios galios paritetas | Metodas, kuriuo naudojantis apskaičiuojamas skirtingų valiutų tarpusavio kursas ir, pašalinus kainų skirtumus, palyginamas šalių gyvenimo lygis. Perkamosios galios paritetai rodo, kiek konkrečios šalies valiutos vienetų reikia, kad būtų galima įsigyti tą patį prekių ir paslaugų rinkinį, kurį galima ... |
Perkamosios galios pariteto teorija | Teorija, nagrinėjanti valiutos kursų ir prekių kainų santykį. Teorija teigia, kad valiutos kursas šalyse įgyja pusiausvyrą, kai perkamoji valiutų galia tuo kursu yra vienoda. Teorija remiasi vienos kainos principu, pagal kurį homogeninių prekių kainos šalyse linkusios išsilyginti. Jei atsiranda kokių nors kainos nukrypimų nuo pusiausvyros, įvyksta kurso prisitaikymas, kad pusiausvyra būtų atkurta. |
Perkamosios galios standartas | Dirbtinis valiutos vienetas, pašalinantis šalyse esamus kainų skirtumus ir taikomas ES šalių ekonominiams rodikliams palyginti. Ekonominiai rodikliai, išreikšti perkamosios galios standartu, apskaičiuojami dalijant vertinamą rodiklį nacionaline valiuta iš atitinkamo perkamosios galios pariteto. Vien... |
Perleidžiamieji vertybiniai popieriai | Šie kapitalo rinkoje galintys cirkuliuoti vertybiniai popieriai: |
Perpirktų laidų kartojimas | Pakartotinės televizijos programų transliacijos, kurias vietinės televizijos stotys įsigyja iš nacionalinių televizijos stočių. |
Persidengimo metodas | Kainų perskaičiavimo metodas, kai pakeičiamo produkto ir jį pakeisiančio produkto kainos renkamos tuo pačiu, vadinamuoju persidengimo, laikotarpiu, kuriuo abu produktai yra prieinami. |
Persikinis amaras | Tai kenkėjas, kuris gali pažeisti daugiau kaip 50 dekoratyvinių augalų rūšių, dažniausiai pomidorus, salotas, petražoles. Gyvena ant augalų lapų, ūglių, stiebų, žiedų. Pažeisti lapai susiraito, pažeisti augalai skursta. |
Personalo atranka | Procesas, kurio metu nustatomi reikalavimai darbuotojo pozicijai, vykdoma potencialių kandidatų paieška, atrenkami tinkamiausi kandidatai pagal patirtį, išsilavinimą, asmenines savybes, įmonės kultūrą ir kt. vertinimo kriterijus. |
Pertekliaus mokestis cukraus sektoriuje | Pertekliaus mokestis taikomas cukraus ir izogliukozės pertekliui, pagamintam bet kuriais prekybos metais. |
Perteklius | 1) padėtis, kai siūlomų gaminių kiekis viršija jų paklausą (esant tam tikrai kainai); 2) padėtis, kai pajamos (įplaukos) viršija išlaidas. |
Pertvarkymas | Veiksmai ar priemonės, kurių imamasi siekiant išvalyti ar pašalinti pavojingas medžiagas arba sumažinti jų poveikį ar kiekį patalpose tokiu mastu, kad būtų laikomasi normų, specifikacijų ar reikalavimų, kurie gali būti nustatyti atitinkamomis nuostatomis, taisyklėmis ar reglamentais. |
Pervežimų apskaitos ir atsiskaitymų sistema (CASS) | Apskaitos ir sąskaitų tvarkymo sistema tarp CASS aviakompanijų ir paskirtųjų IATA krovinių vežėjų agentų. |
Perviršio draudimas | Draudimas, įsigaliojantis tik tuomet, kai nuostoliai viršija nustatytą sumą arba suma padengiama kito, prieš tai buvusio, draudimo (arba pirminio draudimo). |
Peržiūros („rendez-vous“) | Kartais svarstydami svarbų teisinį dokumentą ES vadovai negali susitarti dėl kokio nors konkretaus klausimo. Todėl jie gali nutarti tęsti diskusijas kitą kartą. Toks jų sprendimas, užrašytas ir atskiru punktu įtrauktas į jų aptariamą teisinį dokumentą, tampa oficialus. Šis punktas kartais vadinamas ... |
Pesticidai | Tai medžiagos, skirtos kovai su nepageidaujamais organizmais. Pesticidai gali būti tiek biologinės kilmės, tiek sintetinės cheminės medžiagos. Pesticidai vadinami pagal paskirtį: |
Petražolių septoriozė | Tai petražolių liga, kuri pasireiškia ant lapų, lapkočių netaisyklingų, rusvai rudų su tamsesniu apvadu dėmių, kurios vėliau šviesėja, pavidalu. Septoriozės dėmės apima vis naujus ir naujus petražolių lapus. Jos dažniausiai yra lapų pakraščiuose, todėl sergantys lapai gelsta nuo pakraščių.... |
PHARE | Nuo 1989 m. veikianti Europos Komisijos koordinuojama paramos Vidurio ir Rytų Europos valstybėms programa. Ji siekia padėti šioms šalims atkurti savo ekonomiką, didinti administracinius gebėjimus ir skatinti suartėti. |
Pieno kvota | Stojimo į ES sutartyje Lietuvai nustatytas kvotos metams bendrasis pieno pateikimo rinkai kiekis (pieno pardavimo perdirbti ir pardavimo tiesiogiai vartoti kvotų suma). |
Pigu mokestis | Arthuro Cecilio Pigou (1877– 1959) sugalvotas mokestis, skirtas pašalinti neigiamą išorinį poveikį. Pasak A. Pigou, aplinkos teršėjai turi mokėti mokestį, lygų privačių ir socialinių sąnaudų skirtumui gaminant prekę ar naudojant aplinką teršiančią technologiją. A. Pigou buvo gerovės valstybės šalininkas (jo svarbiausias veikalas The Economics of Welfare (1919) (Gerovės ekonomika) išplėtojo gerovės ekonomikos teoriją). A. Pigou manė, kad rinka turi ydų ir siūlė jas ištaisyti pasitelkus mokesčius. |
Piliečių iniciatyva | Tai būdas paprastiems žmonėms dalyvauti priimant sprendimus Europos lygmeniu. Piliečių iniciatyva yra konkreti procedūra, pagal kurią milijonas piliečių iš ne mažiau kaip septynių ES šalių pasirašo pasiūlymą priimti naują ES teisės aktą. Kai tai įvyksta, ES institucijos privalo svarstyti pasiūlymą i... |
Pilietinė visuomenė | Taip bendrai vadinamos visos vyriausybei nepriklausančios organizacijos ir asociacijos, atstovaujančios įvairių profesijų asmenims, interesų grupėms ar kitiems visuomenės nariams. Pavyzdžiui: tai profesinės sąjungos, darbdavių organizacijos, aplinkosaugos lobistinės organizacijos, moterims, ūkininka... |
Pilietinis dialogas | Europos Komisijos konsultavimasis su pilietine visuomene formuojant politiką ir rengiant teisės aktų pasiūlymus. Tai platesnė sąvoka negu socialinis dialogas. |
Pilkasis arba kekerinis puvinys | Tai obuolių ir kriaušių liga. Vaisiaus minkštimas pasidaro šviesiai rudas, kiek salsteli. Vėliau vaisiai suminkštėja, odelė susiraukšlėja, kartais pratrūksta ir pro plyšelius ima sunktis skysčio lašeliai. Puvinys gali persimesti ir į sveikus vaisius. Ant visai supuvusio vaisiaus paviršiaus gali atsi... |
Pilkasis karžygys | Įmonė ar asmuo, pateikiantis baltajam karžygiui konkurencinį pasiūlymą įsigyti kitą įmonę. |
Pinigai | Mainų priemonė. Kai kurių ekonomikos mokyklų atstovai pinigams priskiria vertės mato, kaupimo priemonės ir kitas funkcijas. Austrų ekonomikos mokykla pinigams priskiria vienintelę funkciją – mainų palengvinimo, o pinigų naudingumu laiko jų mainumą (galimybę laisvai iškeisti į bet kurią kitą prekę). ... |
Pinigai ir pinigų ekvivalentai | Pinigai kasoje, sąskaitose ir indėliai iki pareikalavimo bei trumpalaikės labai likvidžios investicijos, kurios gali būti lengvai iškeičiamos į aiškias pinigų sumas ir kurioms būdinga nereikšminga vertės pasikeitimo rizika. |
Piniginis auksas | Ne monetų pavidalo perdirbtas auksas ar kitas brangusis metalas. Toks metalas dažnai naudojamas kaip centrinio banko atsargos. Auksas dažniausiai laikomas standartinių aukso luitų forma. |
Pinigų apyvartos cirkuliacijos greitis | Dydis, išreiškiantis, kiek kartų per metus apsisuka pinigų kiekis finansuojant metinius pajamų srautus; jis lygus nominaliajam BVP, padalytam iš pinigų kiekio. |
Pinigų ciklas | Pinigų ciklas parodo, kiek laiko (dienomis) praeina nuo prekių (paslaugų, žaliavų) įsigijimo iki jų pardavimo. Rodiklis paskaičiuojamas prie atsargų apyvartumo dienomis pridedant pirkėjų apyvartumą dienomis ir iš gauto dydžio atimant skolų tiekėjams apyvartumą dienomis. |
Pinigų iliuzija | Nominalių pinigais išreiškiamų pokyčių klaidingas laikymas realiai vykstančiais pokyčiais. |
Pinigų kiekis | Pinigų suma šalyje tam tikru momentu. |
Pinigų multiplikatorius | Kreditų kūrimo mastą rodantis rodiklis, apskaičiuojamas kaip 1/r, kur r – privalomųjų atsargų normatyvas. |
Pinigų ne neutralumas | Teiginys, kad pinigų kiekio pokyčiai daro nevienodą, neproporcingą ir nemomentinę įtaką kainoms. |
Pinigų neutralumas | Idėja, kad pinigų kiekis neturi įtakos santykinėms prekių kainoms. Teigiama, kad egzistuoja tam tikra kainų struktūra, o pasikeitus pinigų kiekiui visos kainos keičiasi proporcingai ir vienu metu. Pinigų neutralumo šalininkai mano, kad manipuliacijos pinigų kiekiu neturi įtakos kainų struktūrai ir neperskirsto gerovės visuomenėje. |
Pinigų pakaitai | Pinigų (aukso) reikalavimo teisę patvirtinantis dokumentas (banknotas), pirmu pareikalavimu iškeičiamas į pinigus (auksą, sidabrą) nominaliąja verte. Terminas dažnai vartojamas austrų ekonomikos teorijoje. |
Pinigų paklausa | Rinkos dalyvių pageidaujamas turėti pinigų kiekis. |
Pinigų pasiūla | Žr. pinigų kiekis. |
Pinigų plovimas | Pinigų, gautų iš neteisėtos veiklos (prekybos ginklais, narkotikais, prostitucijos, kyšių ir kt.), legalizavimas. |
Pinigų rinkos fondas | Fondas ar investicinė bendrovė, didelėmis apimtimis investuojanti į nedidelio pajamingumo mažos rizikos pinigų rinkos priemones, tokias kaip vyriausybės vertybiniai popieriai, indėlių sertifikatai ir komerciniai vekseliai, ir siekianti iš to uždirbti pajamų akcininkams. Paprastai akcininkai pavieniui negalėtų įsigyti tokių vertybinių popierių tiesiogiai, nes jie dideliais kiekiais parduodami instituciniams investuotojams. |
Pinigų santykis | Pinigų paklausos ir pinigų pasiūlos santykis, lemiantis pinigų perkamąją galią, jų santykį su kitomis prekėmis. Kiekvienas pinigų paklausos ir pasiūlos pokytis keičia pinigų santykį ir daro įtaką jų perkamajai galiai, tad ir konkrečių prekių ir paslaugų kainoms. |
Pinigų sertifikatai | Visiškai atsargomis (aukso, sidabro) padengti pinigų pakaitai (dažniausiai banknotai). |
Pinigų srautai | Įmonės piniginių lėšų judėjimas. Grynasis pinigų srautas yra piniginių įplaukų ir piniginių išlaidų skirtumas. Dėl apskaitos metodų taikymo (kaupimo principo, atsargų apskaitos, amortizacijos normatyvų) pinigų srautai skiriasi nuo įmonės uždirbtų pajamų, patirtų sąnaudų ir uždirbto pelno. Pinigų sra... |
Pinigų srautų ataskaita | Įmonės finansinės atskaitomybės dalis, rodanti įmonės piniginių lėšų judėjimą. Pinigų srautų ataskaitoje parodoma ūkinių operacijų, kurioms buvo panaudoti pinigai, visuma. |
Pinigų srautų investicijų grąža | Pinigų srautų investicijų grąža yra grąžos norma, kuri parodo, kaip efektyviai atsiperka investicijos į įmonę. Pinigų srautų investicijų grąža skaičiuojama, kaip veiklos pinigų srauto ir įdarbinto kapitalo rinkos vertės santykis. |
Pinigų sukelta infliacija | Piniginio vieneto perkamosios galios sumažėjimas dėl papildomos pinigų emisijos. |
Pinigų ženklai | Monetos ir banknotai, kurių nominalioji (nurodytoji) vertė yra didesnė už medžiagos, iš kurios jie pagaminti (popieriaus ar metalo), vertę. Visi šiuolaikiniai pinigai yra pinigų ženklai. Terminas token money taip pat reiškia smulkius pinigus. |
Piramidė | Finansinė schema, pagal kurią investuotojas (indėlininkas) gauna itin didelę savo investicijų grąžą, mokamą iš naujų investuotojų sumokėtų įnašų. Finansinė piramidė gali būti atvira, kai investuotojas gauna grąžą tik tada, jei atveda naujų investuotojų, ir slapta, kai investuotojas nežino, kad grąža... |
Pirkėjų įsiskolinimas | Įsiskolinimai bendrovei už parduotas prekes ir suteiktas paslaugas, už kurias buvo išrašytos sąskaitos-faktūros. |
Pirkimo PVM | Pirkimo PVM – PVM suma, sumokėta arba priklausanti sumokėti už įsigytas prekes ir (arba) paslaugas, taip pat PVM suma, apskaičiuota už pasigamintą ilgalaikį materialųjį turtą. |
Pirkimų grupė | Komitetas ar grupė organizacijos asmenų, kurie yra atsakingi už produktų ir paslaugų vertinimą ir sprendimo pirkti priėmimą. |
Pirminė (prekinė) pakuotė | Pirminė (prekinė) pakuotė – tai pakuotė, kuri kartu su gaminiu sudaro prekinį vienetą ir pateikiama vartotojams ar gaminio naudotojams. |
Pirminė rinka | Emitento arba vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininko pasiūlymas įsigyti vertybinių popierių jų išleidimo metu. Išleistais vertybiniais popieriais vėliau prekiaujama ... |
Pirminė vertybinių popierių apyvarta | Siūlymas įsigyti vertybinių popierių ir jų perleidimas išleidimo metu. |
Pirminė žemės ūkio produkcija | Neperdirbti augalininkystės, gyvulininkystės, paukštininkystės, žvėrininkystės, bitininkystės ir žuvininkystės produktai. |
Pirminio poreikio skatinimas | Reklama, skiriama tam tikro produkto ar produktų kategorijos poreikiui sukelti. |
Pirminis tiražas | Žurnalo ar laikraščio tiražas platinamas tikriesiems prenumeratoriams, neskaitant antrinių skaitytojų, kurie tą patį leidinį gaus ir perskaitys vėliau. |
Pirmos rizikos draudimas | Draudimo išmokos apskaičiavimo būdas, kai apskaičiuojant draudimo išmoką nėra atsižvelgiama į galimus tikrosios draudimo vertės ir draudimo sutartyje nurodytos draudimo sumos skirtumus, o žala atlyginama visiškai iki tam tikros nustatytos ribos (pirmos rizikos draudimo sumos). Tokiu atveju visas nuostolis, neviršijantis pirmos rizikos draudimo sumos, kompensuojamas visiškai, o nuostolis, viršijantis pirmos rizikos draudimo sumą (antroji rizika), visai nekompensuojamas. |
Pirmumo efektas | Teorija, teigianti, kad pirmoji išgirsta informacija yra geriausiai įsimenama. |
Pirmumo kvota | Importuojant nustatytas prekes į ES taikoma kvotavimo sistema, kai prekes be muitų gali įvežti visi importuotojai, be išankstinio leidimo importavę prekes kvotos galiojimo laikotarpiu, jeigu kvota dar neišnaudota ir pageidaujamas kiekis neviršija likusios kvotos apimties. |
Planinė ekonomika | Ne rinkos ekonomika, kurioje prekės gaminamos ir paslaugos teikiamos pagal valstybinio centrinio organo sudarytą planą, o prekių mainai nėra laisvi ir savanoriški. Tipiškas planinės ekonomikos pavyzdys – socialistinė ekonomika. |
Plano įvykdymo indeksas | Statistinis projekto plano įvykdymo įvertinimas, siekiant nustatyti, ar projektas atsilieka nuo plano, ar vykdomas greičiau nei numatyta. Įvertinus plano vykdymą gaunamas skaičius, pavyzdžiui 1,3 arba 0,3. Šis indeksas interpretuojamas taip: bet kuris skaičius, mažesnis nei 1,0, rodo atsilikimą nuo ... |
Platinimo mokestis | Mokestis, kurį investuotojas sumoka pirkdamas fondą. |
Plyno lauko investicija | Naujo ūkinio komercinio vieneto sukūrimas, pastatymas ir paleidimas veikti tokioje teritorijoje, kurioje iki tol nebuvo vykdoma jokia veikla ir nebuvo sukurta jos infrastruktūra. |
Plyno lauko žemė | Žemė, kuri anksčiau nebuvo naudojama statyboms. |
Pomidorų maras | Tai liga, kuri pažeidžia lapus, stiebus, vaisius. Grybo sporangės išplinta drėgnu oru. Pažeidus šaknis ir stiebo pagrindą, augalai vysta, pažeidimo vietose audiniai ruduoja, praskysta. Lapai tampa pilkai žali ir džiūsta. Rudos dėmės pasirodo ant žalių ir nokstančių vaisių. Puvinio dėmės plinta ir va... |
Pomidorų miltligė | Tai santykinai nauja pomidorų liga. Pastaruoju metu plačiai paplito pasaulyje. Gali pažeisti visas augalo dalis, išskyrus vaisius. Stipriai pažeisti lapai ruduoja, sudžiūsta, augalai anksti netenka jų. Dėl ligos prarandamas prekinis derlius, nukenčia vaisių dydis ir kokybė. Miltligės plitimui palank... |
Pomidorų rudoji dėmėtligė (kladosporiozė) | Tai pomidorų liga, kuri daugiausia pažeidžia pomidorų lapus. Viršutinėje lapo pusėje atsiranda šviesiai žalsvų, vėliau gelstančių ir paruduojančių dėmių. Apatinėje jų pusėje susidaro pradžioje šviesiai pilkos, vėliau paruduojančios, lyg aksomas apnašos. Pažeisti lapai džiūsta ir nunyksta. Panašius p... |
Pomidorų sausligė | Tai liga, kuri pomidorus infekuoja bet kuriuo augimo tarpsniu. Pažeidžiami stiebas, lapai ir vaisiai. Požymiai pasireiškia kaip įvairios formos, rudos, koncentriškai rievėtos dėmės. Dėmėms susiliejus, lapai džiūsta, todėl užsimezga mažiau vaisių, jie būna smulkesni. Palankiomis ligai plisti sąlygomi... |
Pomidorų septoriozė | Tai liga, kurios požymiai gali pasireikšti jau ant daigų ir, esant stipriam pažeidimui, sukelti jų žūtį. Simptomai taip pat stebimi ant apatinių, senesnių lapų ir stiebų, kai vaisiai dar tik užuomazgų tarpsnio. Pirmiausiai matomos nedidelės, apvalios ar netaisyklingos formos rudos dėmelės. Jų centra... |
Poreikio atsiradimas | Vartotojo apsisprendimo pirma stadija, kai vartotojas suvokia, kad jam reikia tam tikros prekės ar paslaugos, ir motyvuotai siekia tą poreikį patenkinti. |
Poreikių piramidė | A. Maslow‘o poreikių teorija teigia, kad žmogaus poreikius pagal jų svarbumą galima sudėlioti į piramidę. Svarbiausia žmogui yra patenkinti fiziologinius poreikius (valgymas, miegojimas ir t. t.), po to jam reikia jaustis saugiam, mylimam, suvokti, kas jis yra, būti gerbiamam ir galiausiai turėti ga... |
Portfelio apyvartumo rodiklis | Rodiklis, kuriuo apibūdinamas prekybos investicinėmis priemonėmis, sudarančiomis pensijų fondo ar kolektyvinio investavimo subjekto portfelį, aktyvumas. |
Portfelis | Subjekto turimas vertybinių popierių rinkinys. |
Porų fitoftorozė | Tai liga, kuri dažniausiai puola, esant drėgnam orui nuo liepos iki rugsėjo – gruodžio vidurio. Stiprus lietus, kurio metu dirvožemio dalelės patenka ant lapijos, gali sukelti stiprią infekciją. Svogūnai rečiau apsikrečia šia liga, bet gali sirgti sėjinukai. Ant lapų atsiranda baltos, lyg išsiliejan... |
Porų purpurinė dėmėtligė | Tai liga, kuri daugiausia pažeidžia porus, bet gali pažeisti ir svogūnus, tuščialaiškius česnakus. Mažos baltos dėmelės ant lapų yra pirmieji ligos požymiai. Pažeisti lapai gali susigarbanoti ir nudžiūti. Ši liga mažiau paplitusi ir mažiau žalinga tose Europos dalyse, kur klimatas vėsesnis.... |
Poveikio aplinkai informacinis pranešimas | Priemonė sprendimui priimti, kurioje aprašomas teigiamas ir neigiamas siūlomos veiklos poveikis aplinkai ir nurodomi alternatyvūs veiksmai. |
Poveikio aplinkai vertinimas | Galimo teigiamo ar neigiamo planuojamo projekto poveikio aplinkai vertinimas atsižvelgiant į gamtinius, socialinius ir ekonominius aspektus. |
Poveikis aplinkai | Medžiagų gamybos, statybos, žemės ar statybvietės paruošos ir netinkamų eksploatuoti gaminių perdirbimo poveikis aplinkai. |
Pozicija | 1) turto ir įsipareigojimų turėjimas ir / ar galimybių įvykdyti įsipareigojimus suderinimas. Pozicija gali būti ilgoji arba trumpoji. Įsigijus vertybinių popierių arba kitokio turto, pvz. valiutos, esama ilgojoje pozicijoje. Pardavus turtą arba prisiėmus įsipareigojimų, esama trumpojoje pozicijoje. Pvz., sakoma, kad bankas turi ilgąją JAV dolerių poziciją, jei jo turtas šia valiuta yra didesnis už įsipareigojimus šia valiuta. |
Pozicionavimas | Produktų ar paslaugų suvokimo valdymas taip, kad vartotojai juos suvoktų kaip išskirtinius, turinčius tik jiems būdingų savybių. |
Pozicionavimo strategija | Strategija, naudojama produktams, paslaugoms ar prekių ženklams išskirti iš kitų (pozicionuoti). |
Pozityvios energijos namas | Pastatas, kuriame dėl labai aukšto pastato energijos suvartojimo efektyvumo bendras metinis pirminės suvartojamos energijos kiekis yra mažesnis už energijos, pagamintos iš atsinaujinančiųjų energijos šaltinių, esančių pastate arba ant jo, kiekį. |
Pradinė įmoka, pradinis įnašas | Prekės kainos dalis, kurią būtina sumokėti iš karto prekę įsigyjant finansinės nuomos būdu ar imant paskolą. |
Pradinis kapitalas | Lėšos, reikalingos pradėti vykdyti tam tikrą ekonominę veiklą. Pradinis kapitalas apima ir minimalaus įstatinio kapitalo reikalavimą, kurį pagal teisės aktus reikia vykdyti norint įsteigti akcinę ar uždarąją akcinę bendrovę.... |
Pradinis viešas akcijų platinimas | Bendrovės akcijų pradinio pardavimo arba platinimo visuomenei proceso pradžia. |
Prakseologija | Mokslas, bendroji teorija, nagrinėjanti žmogaus veikimą, t. y. priemones, kurių imasi žmogus, siekdamas tam tikrų pageidaujamų tikslų. Prakseologija yra apriorinis mokslas. Prakseologijos terminą 1890 m. pirmasis pavartojo Espinas savo straipsnyje ir to paties pavadinimo knygoje Les Origines de la t... |
Pramonės produkcija | Pramonės produkcijos rodiklis rodo šalies pramoninių bendrovių gamybos masto pokyčius per tam tikrą laiką. |
Pranešimas spaudai | Įmonių rengiamas ir pateikiamas pranešimas žiniasklaidai, ruošiamas ir platinamas tikintis sudominti žurnalistus įmonės naujienomis ir norint jas publikuoti. |
Prasta prekė | Prekė, kurios paklausa mažėja, kai didėja vartotojo pajamos. Pvz., bulvės, lūšnos. |
Prastova | Laikas, kai dėl tiekimo sutrikimų ar kitų priežasčių nedirba tam tikra gamybos grandis (cechas, linija) ar sustoja visa gamyba. |
Prekė | Prekė – bet koks daiktas (įskaitant numizmatinės paskirties pinigus), taip pat elektros energija, dujos, šilumos ir kitų rūšių energija. |
Prekės ženklas | Išskirtinis prekės ar paslaugos pavadinimas ir tapatybė, padedanti jį atskirti nuo kitų gaminių ir paslaugų. Prekės ženklas gali būti įvairių formų, jis gali būti užrašytas tik jam būdingu šriftu ir spalvomis, logotipu. Ženklas užregistruojamas nustatyta tvarka, saugomas valstybės.... |
Prekės ženklo išvystymo indeksas | Indeksas, rodantis prekės ženklo pardavimo konkrečioje teritorijoje santykį (procentais nuo viso pardavimo) su žmonių, gyvenančių toje teritorijoje skaičiumi (procentais nuo visų šalies gyventojų). |
Prekės ženklo plėtra | Žinomo produkto pavadinimo suteikimas naujam tos pačios kategorijos produktui. |
Prekės ženklo plėtros strategija | Egzistuojančio prekės ženklo vardo suteikimas naujam produktui. |
Prekės ženklo vadybininkas | Asmuo, atsakingas už tam tikro prekės ženklo rinkodaros kampanijų planavimą, vykdymą ir priežiūrą. Kartais dar vadinamas produkto vadybininku. |
Prekybos agentas | Asmuo, už atlygį nuolat tarpininkaujantis atstovaujamam asmeniui, sudarantis sutartis savo arba atstovaujamojo vardu, jo sąskaita ir dėl jo interesų. |
Prekybos kreditas | Prekių ar paslaugų teikėjo klientams tiesiogiai suteikiamas kreditas. Prekybos kreditas suteikiamas, kai už prekes ar paslaugas nesumokama tada, kai perleidžiamos prekės nuosavybės teisės ar suteikiama paslauga. |
Prekybos marža | Skirtumas tarp perparduoti įsigytos prekės faktinės ar sąlyginės pardavimo kainos ir kainos, kurią platintojas būtų mokėjęs, norėdamas pakeisti tą prekę tuo metu, kai ji parduodama ar kitaip perleidžiama. |
Prekybos sesija | Vertybinių popierių biržos nustatytas laikas, kai biržos nariai gali pateikti pavedimus pirkti ar parduoti ir kai nustatoma vertybinių popierių kaina ir sudaromi sandoriai. |
Prekybos taisyklės | Biržos vidaus dokumentas, reglamentuojantis: |
Prekiniai pinigai | Pinigai, turintys dvejopą panaudojimą – kaip mainų priemonės ir kaip įprastos prekės. Pirmieji rinkoje pradėti naudoti pinigai buvo prekiniai. Druska Pietų Afrikoje, cukrus Karibų salose, bebro kailiukai Kanadoje. Vėliau pasaulyje paplito prekiniai pinigai – auksas ir sidabras. Popieriniai pinigai i... |
Prekinis kreditas | 1) ekonomikos teorijoje – banko paskolos, teikiamos esant šimtaprocentinių rezervų sistemai, t. y. nekuriant nepadengtų pinigų; žr. cirkuliacinis kreditas; |
Prekinių kreditų draudimas | Ne gyvybės draudimo rūšis, kuria draudimo bendrovė įsipareigoja atlyginti nuostolius, patiriamus dėl pirkėjo prievolės atsiskaityti už pateiktas prekes ar suteiktas paslaugas neįvykdymo, kai pirkėjams suteikiamas atidėto mokėjimo už prekes ar paslaugas terminas. |
Prekių atsargos | Prekių atsargų rodiklis rodo gamintojų, mažmenininkų ir didmenininkų laikomų atsargų vertės pokytį. Verslo atsargų didėjimas gali reikšti, kad lėtėja vartojimas ir ekonomikos augimas. |
Prekių importas | Prekių importas: |
Prekių importuotojas | Prekių importuotojas – prekes šalies teritorijoje importuojantis asmuo, kuris turi sumokėti už importuojamas šalies teritorijoje prekes nustatytą importo skolą muitinei arba turėtų sumokėti importo skolą muitinei, jeigu importuojamoms prekėms būtų nustatyti importo muitai, žemės ūkio ar kitos rinkli... |
Prekių tiekimas | Prekių tiekimu laikomas prekių perdavimas kitam asmeniui, kai pagal sandorio sąlygas šis asmuo arba trečioji šalis įgyja teisę disponuoti tomis prekėmis kaip jų savininkas. |
Prekių vežimas | Prekių vežimas – prekių (įskaitant paštą) gabenimas visų rūšių transporto priemonėmis, taip pat prekių transportavimas vamzdynais, elektros energijos perdavimo linijomis ir kt. |
Prekių vežimas tarp valstybių narių | Prekių vežimas tarp valstybių narių – prekių vežimas Europos Sąjungos teritorijoje, kai maršruto pradžia ir pabaiga yra skirtingose valstybėse narėse. |
Premija | 1) suma, gaunama pardavus obligacijas ar privilegijuotąsias akcijas, viršijanti jų nominaliąją vertę; |
Premijinės obligacijos | Tai labai specifinės obligacijos. Kitaip negu kitos, jos yra orientuotos į smulkiuosius investuotojus. Premijinė obligacija yra obligacijos ir loterijos bilieto sintezė. |
Premijinių akcijų emisijos | Išleidžiamos akcininkams nemokant už naujas akcijas, atitinkamai pagal jų turimų akcijų dalį. Šios emisijos, dėl kurių nepasikeičia bendrovės įsipareigojimai akcininkams ir akcininkų turima bendrovės turto dalis, nėra finansinis sandoris. |
Prestižas | Suma, kuria pirkėjo už įmonės akcijas sumokėta kaina viršija įsigytos įmonės grynojo turto vertę. Iš investicijos į prestižą pirkėjas tikisi gauti ekonominės naudos ateityje. Prestižas yra neigiamas tada, kai kaina, kurią sumokėjo pirkėjas, mažesnė už įsigytos kitos įmonės grynojo turto vertę.... |
Pretenzija | Reikalavimas įvykdyti prievolę, atlyginti nuostolius. |
Pridėtinė ekonominė vertė | Įmonės veiklos efektyvumo ir investicijų grąžos vertinimo rodiklis, jis gali būti apskaičiuojamas, iš įmonės veiklos rezultato (sumokėjus mokesčius) atimant nuosavo ir skolinto kapitalo kainą (t. y. grąžos normą, kompensuojančią investicijų į veiklą riziką) arba kitais būdais. Pridėtinė ekonominė ve... |
Pridėtinė vertė | Prekių ir paslaugų vertės padidėjimas kiekvienoje gamybos stadijoje. Pridėtinė vertė apskaičiuojama kaip skirtumas tarp įmonės pajamų iš pardavimo ir įsigytų medžiagų bei paslaugų sąnaudų. Kitaip tariant, pridėtinę vertę sudaro įmonės sumokėtas darbo užmokestis, uždirbtas pelnas, nusidėvėjimas ir ga... |
Pridėtinės vertės mokestis, PVM | Netiesioginis mokestis, taikomas sukurtai pridėtinei vertei. Patogumo dėlei mokesčio bazė apskaičiuojama ne tiesiogiai, kaip pelno ir darbo užmokesčio suma, o netiesiogiai – kaip parduotų prekių, paslaugų ir pirktų prekių bei paslaugų skirtumas. Nors PVM apskaičiuoja ir į biudžetą perveda kaip PVM m... |
Priedas | Pasiūlymas gauti prekes nemokamai arba pirkti žemesne, nei įprasta kaina. Tai vykdoma tam, kad būtų skatinamas pirkimas. |
Prielaida | Ekonomikos teorijoje, analizės ir prognozavimo srityse nustatomos loginės, teisinės ar kitokios sąlygos. Teorijos, analizės išvados ir prognozės labai priklauso nuo padarytų prielaidų teisingumo. |
Priešiškas perėmimas | Mėginimas įsigyti reikšmingą dalį įmonės akcijų ir jų įsigijimas, kuriam prieštarauja ir priešinasi įsigyjamos įmonės socialiniai partneriai – smulkieji akcininkai, vadovybė, darbuotojai, priežiūros institucijos. |
Priešpriešinis garantas | Laiduotojui / garantui suteikiama apsauga, turinti kompensuoti bet kokią patirtą žalą, kylančią dėl laidavimo. |
Prievolių užtikrinimo priemonės | Priemonės, kurios padeda užtikrinti, kad asmuo įvykdys savo įsipareigojimus. Prievolių užtikrinimo priemonės numatytos Lietuvos Respublikos įstatymų arba sutariamos tarpusavyje. Dažniausiai pasitaikančios priemonės yra turto įkeitimas, laidavimas, baudos ir kt. |
Priežiūra | Visi objekto eksploatavimo laikotarpiu atlikti techninio pobūdžio ir tuo susiję administraciniai veiksmai, siekiant išsaugoti objekto būklę, reikalingą objekto funkcijoms atlikti. |
Priežiūros institucija | Institucija, prižiūrinti draudimo, perdraudimo, draudimo ar perdraudimo tarpininkavimo veiklą. Lietuvos Respublikos priežiūros institucija yra Lietuvos bankas, o priežiūros uždavinius ir funkcijas įgyvendina Lietuvos banko Priežiūros tarnyba. Priežiūros institucija vykdo šias funkcijas: |
Prijungimas | Vienas iš bendrovių jungimo būdų, kai viena ar daugiau bendrovių prijungiama prie kitos bendrovės, kuriai pereina visos reorganizuojamos bendrovės ar kelių bendrovių teisės ir pareigos. Žr. sujungimas. |
Priklausomas draudimo tarpininkas | Fizinis ar juridinis asmuo, vykdantis draudimo tarpininkavimo veiklą vienos ar kelių draudimo bendrovių vardu ir dėl jų interesų. |
Priklausomybės efektas | Didelių korporacijų gebėjimas rinkodaros ir reklamos priemonėmis sukurti dirbtinę jų gaminamų ir parduodamų produktų paklausą (t. y. kurios nebūtų be šių priemonių). Terminą pradėjo vartoti gerovės ekonomikos šalininkas Johnas Kennethas Galbraightas. |
Principas „Teršėjas moka“ | Koncepcija, kuria vadovaujantis tie, kas savo veikla daro žalą aplinkai, savo lėšomis stengiasi tos žalos išvengti arba moka kompensaciją. |
Prisitaikymas prie klimato kaitos | Bendros pastangos, reikalingos parengti naujas strategijas, politiką, sukurti technologijas, medžiagas ir metodus, kurie padėtų žmonijai prisitaikyti prie klimato kaitos. |
Prisitaikymo sąnaudos | Sąnaudos, kurias patiria įmonės ar kiti rinkos dalyviai, turintys įvykdyti teisės aktų keliamus reikalavimus. |
Pristatymo garantijos draudimas | Tam tikra kredito draudimo forma, garantuojanti kompensaciją, jei tiekėjas nesugebės atlikti savo pristatymo įsipareigojimų. |
Pritaikymas | Reklamos ar kito rinkodaros sumanymo pritaikymas naudoti esant kitoms aplinkybėms, pvz., kitose šalyse. |
Privačiai išplatinti vertybiniai popieriai | Skolos vertybiniai popieriai, kuriuos emitentas parduoda nedideliam investuotojų skaičiui. |
Privalomasis draudimas | Draudimo apsauga, Kurią fizinis arba juridinis asmuo turi įsigyti privalomai, pagal įstatymą, pvz., automobilio savininkas privalo apsidrausti vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu, kuris apima patirtus trečiųjų asmenų kūno sužalojimus arba turto apgadinimą, kilusius dėl motorinės transporto pri... |
Privalomosios atsargos | Centriniame banke laikomos komercinių bankų lėšos, apskaičiuojamos kaip nustatyto dydžio dalis nuo trumpalaikių įsipareigojimų. Kai privalomosios atsargos mažesnės kaip 100 procentų, tokių atsargų sistema vadinama dalinių atsargų sistema. Europos centrinio banko reikalavimu, euro zonos komerciniai b... |
Privalumų, silpnybių, galimybių ir grėsmių analizė, PSGG analizė | Reiškinio, proceso, sprendimo, padėties ir kt. strateginio analizavimo metodas, kai nagrinėjamas objektas įvertinamas jo santykinių ir absoliučių privalumų, trūkumų, galimybių ir grėsmių aspektais. |
Privati investicija | Privataus juridinio ar fizinio asmens investicija. |
Privati nuosavybė | Fiziniams asmenims ir šių asmenų sukurtiems dariniams (privačioms įmonėms) priklausanti nuosavybė. |
Privatizavimas | Valstybinio turto perleidimas (už pinigus, čekius arba nemokamas) privačiam savininkui. Diskutuojama, ar privatizavimu galima laikyti procesą, kurio metu parduodamą valstybinį turtą įsigyja kitos valstybės įmonė. Privatizavimo procesas taip pat nebūna baigtinis, jei lėšos už parduotą turtą investuoj... |
Privatus intervencinis saugojimas | Intervencinė rinkos reguliavimo priemonė, skatinanti asmenis Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka laikinai neteikti į rinką žemės ūkio ar maisto produktų. |
Priverstinis taupymas | Atsargomis nepadengtos kreditų emisijos sukeliamas santaupų didėjimo reiškinys. Infliacijos šalininkai teigia, kad šis reiškinys – greitesnis kapitalo kaupimas – yra neišvengiamas infliacijos padarinys. Jie aiškina, kad verslo bendruomenė, kuri infliacines pajamas gauna pirmoji, gauna galimybę daugi... |
Privilegija | Pagal tam tikrą požymį išskirtam rinkos dalyviui ar grupei dalyvių suteikiamos geresnės sąlygos ar taikomos lengvatinės taisyklės, palyginti su likusiais rinkos dalyviais. Privilegija nuo palankios taisyklės skiriasi tuo, kad palanki taisyklė galioja visiems be išimties. Su privilegijomis susijęs pr... |
Privilegijuotoji akcija | Akcija, dažniausiai nesuteikianti balsavimo teisės, bet garantuojanti savininkui teisę gauti fiksuotą dividendą, o įmonę likviduojant - jam priklausančią turto dalį. |
Privilegijuotosios akcijos | Akcijos, kurių savininkas turi teisę gauti nustatyto dydžio įmonės pajamų dalį (dividendus) dar iki išmokant paprastųjų akcijų dividendus. Šios akcijos savininkas kreditorių eilėje turi pirmumo teisę prieš paprastųjų akcijų savininkus. Privilegijuotosios akcijos paprastai nesuteikia balsavimo teisių. |
Privilegijuotosios akcijos su kaupiamuoju dividendu | Akcijos, kurių neišmokėti dividendai kaupiami ir sukaupti turi būti išmokami savininkams prieš sumokant dividendus už paprastąsias akcijas. |
Problemos nustatymas | Kūrybinis tyrimo metodas, kai vartotojas supažindinamas su produktu ar paslauga ir prašomas išvardyti problemas, galinčias sukelti sunkumų, vartojant šį produktą. |
Produkcijos apimties indeksas | Rodiklis, kuriuo išreiškiamas santykinis produkcijos pokytis per tam tikrą laiką, pašalinant kainų įtaką. |
Produkcijos metodas | Ilgalaikio turto nusidėvėjimo skaičiavimo metodas, pagrįstas turto naudojimo intensyvumu, t. y. pagamintos produkcijos, suteiktų paslaugų kiekiu per laiko vienetą. Šiuo metodu skaičiuojant nusidėvėjimą numatomas turto naudojimo laikas įtakos neturi. |
Produkcijos vertė bazinėmis kainomis | Einamųjų metų produkcijos vertė to meto kainomis, įskaitant subsidijas ir tiesiogines išmokas. |
Produkcijos vertė gamintojų kainomis | Einamųjų metų produkcijos vertė to meto kainomis, be subsidijų ir tiesioginių išmokų žemdirbiams. |
Produkto specifikacija | Raštas, kuriame aprašomos reikalaujamos (arba esamos) produkto charakteristikos, paliudytos tokiu būdu, kad palengvina produkto viešąjį pirkimą ar gamybą ir pripažinimą. |
Produktų kategorijos išvystymo indeksas | Indeksas, apskaičiuojamas pagal tam tikros produktų kategorijos pardavimo konkrečioje teritorijoje santykį (procentais nuo viso pardavimo) su žmonių, gyvenančių toje teritorijoje skaičiumi (procentais nuo visų šalies gyventojų). |
Produktų kategorijos plėtra | Strategija, kai egzistuojantis prekės vardas suteikiamas naujai produktų kategorijai. |
Produktų kategorijos valdymas | Rinkodaros strategija, kai visa produktų kategorija valdoma kaip vienas strateginis verslo vienetas (tradiciškai produktai valdomi atskirai arba grupuojami pagal prekių ženklus). Taip organizuojant darbą manoma, kad rinkodaros vadybininkas, rūpindamasis visa produktų kategorija, gali geriau suprasti... |
Produktų priežiūra lentynose | Siekimas skatinti pardavimą tinkamai išdėstant produktus parduotuvių lentynose, taip pat naudojant įvairias pardavimo skatinimo priemones dėmesiui į produktus atkreipti, įvairių pabandymų, akcijų organizavimas, reklaminės medžiagos pateikimas ir priežiūra. |
Profesinė sąjunga | Tam tikros profesijos ar įmonės darbuotojus vienijanti savanoriška organizacija, atstovaujanti darbuotojų interesams bendraujant su darbdaviu. Profesinės sąjungos dažnai naudojasi įstatymų joms teikiamomis privilegijomis, joms suteikiama teisė sudaryti kolektyvines sutartis, darbdaviai įpareigoti derinti įvairius sprendimus su profesinėmis sąjungomis, profesinių sąjungų nariai turi tam tikrų papildomų darbo garantijų ir pan. |
Profesionalusis investuotojas | Profesionalusis klientas ar kolektyvinio investavimo subjekto, kurio steigimo dokumentuose numatyta mažiausia investuojama suma yra 50.000 arba daugiau eurų, dalyvis. |
Prognozavimas | Ateities reiškinių ir rodiklių dydžių numatymo būdas. Prognozuojant taikomi įvairūs metodai, modeliavimas, analogija, ekstrapoliacija ir interpoliacija, aiškinimas, interpretacija, ekspertų apklausa ir kt. |
Programinis biudžetas | Valstybės ir savivaldybių funkcijų finansavimas iš biudžeto pagal pateiktas programas. Programose nurodomi tikslai, priemonės, konkretūs uždaviniai ir joms įgyvendinti reikalingos lėšos. Programinis biudžetas skiriasi nuo institucijų finansavimo, kai asignavimų valdytojai gauna lėšas pagal pateiktą ... |
Progresinis mokestis | Mokestis, kurio sumokama suma didėja greičiau nei mokesčio bazė (pvz., vienodo tarifo pajamų mokestis su neapmokestinamuoju pajamų dydžiu arba didėjančio tarifo pajamų mokestis). |
Projektavimo kriterijai | Sąlygos ir reikalavimai, kurių architektai turi laikytis projektuodami bet kokį pastatą ar miesto erdvę. |
Projekto grafikas | Užduočių, reikalingų projektui atlikti, sąrašas, kuriame nurodomos pradžia ir pabaiga, ištekliai ir vykdytojai. |
Projekto kokybės vertinimas | Procesas, kurio metu stebimi visi pastato projekto etapai ir kuriuo siekiama klientui padėti nustatyti, ar baigtas pastatas bus aukštos kokybės. |
Projekto kokybės vertinimo priemonė | Priemonė, leidžianti įvertinti pastato projekto kokybės aspektus, pvz., konstrukcines, funkcines ar aplinkosaugines savybes, ir suteikianti informacijos apie pastato tinkamumą atlikti savo funkciją. |
Projekto planas | Tai daugiau nei vien tik grafikas. Projekto planą sudaro grafikas, išteklių planas, pirkimų planas, problemų ir rizikų planas, kokybės planas, išlaidų planas, darbų apimties valdymo planas, pokyčių valdymo planas ir visi kiti planai, reikalingi projektui valdyti. |
Proporcinis draudimas | Draudimo išmokos apskaičiavimo būdas, kai apskaičiuojant draudimo išmoką, yra atsižvelgiama į proporciją tarp tikrosios draudimo vertės (atkuriamosios ar likutinės) ir draudimo sutartyje nurodytos apdraustos vertės (draudimo sumos), pvz., jei draudimo sutartyje draudimo suma lygi 60% draudimo vertės, tai ir draudimo išmoka sudarys 60% nuostolio sumos, o likusi nuostolio dalis (šiuo atveju 40%) yra draudėjo rizika. |
Proporcinis mokestis | Mokestis, kurio tarifas yra vienodas nepriklausomai nuo mokesčio bazės dydžio. Proporciniu mokesčiu apmokestinant pajamas neturi būti taikomas neapmokestinamasis pajamų dydis. |
Prospektas | Dokumentas, kuriame pateikiama išsami informacija apie naujos vertybinių popierių emisijos išleidimą. Prospekte pateikiama išplėstinė emitento finansinė ataskaita, veiklos planai ir kitokia investuotojams svarbi informacija, padedanti priimti sprendimą investuoti. |
Protekcionizmas | Valstybės taikomos priemonės, skirtos vidaus rinkai, vietos gamintojams, skirtingoms ūkio šakoms ar pavienėms įmonėms apsaugoti nuo konkurencijos. Dažniausias protekcionizmo padarinys – padidėjusios kainos. Nors protekcinė politika vykdoma dažnoje šalyje, ji ekonomiškai nepateisinama, net jei vykdom... |
Psichografija | Vartotojų gyvenimo būdo analizė ir aprašymas, siekiant kuo geriau juos pažinti ir sugrupuoti. Siekdamos nustatyti įvairius tikslinės auditorijos vertybių, požiūrio, įsitikinimų skirtumus rinkos tyrimų bendrovės atlieka psichografinius tyrimus. Derinant šiuos duomenis su demografiniais (amžius, išsil... |
Pucolanai | Smulkūs, į smėlį panašūs ugnikalnio pelenai, pirmą kartą aptikti ir pradėti kasti Italijoje netoli Vezuvijaus apylinkėse esančio Pocuolio, tačiau vėliau aptikti ir kitose vietovėse. |
Pucolanas | Medžiaga, atskleidžianti rišamąsias savybes sumaišius ją su kalcio hidroksidu. |
Pumpurinis lapsukis | Tai obelų ir kitų vaismedžių bei vaiskrūmių kenkėjas. Pumpurinio lapsukio vikšrai įsigraužia į besiskleidžiančius pumpurus ir apraizgo juos voratinkliu. Liepos mėn. išsiritę kitos kartos vikšrai sutraukia lapus voratinkliu. Vaisiuose išgraužia netaisyklingos formos duobutes. Vaisiaus paviršiuje išgr... |
Pupinis amaras | Tai smulkus, apie 2 mm ilgio kenkėjas, gyvenantis apatinėje runkelių lapų pusėje. Maitinasi augalų sultimis. Mėgsta šilumą ir drėgmę. Kenkėjais apniktų runkelių lapai gelsta, susisuka, raukšlėjasi. |
Pusiausvyros kaina | Kaina, kuriai esant prekės pasiūla lygi jos paklausai. Jei pasiūlos ir paklausos kreivės įprastos formos, ši kaina vienintelė. |
Pusiausvyros teorija | Marie Esprito Leono Walraso (1834–1910) sukurta teorija, teigianti, kad, jei pusiausvyra yra n-1 rinkoje, n-tojoje rinkoje ji taip pat bus. L. Walrasas vienas pirmųjų ekonomiką ėmė aprašinėti matematinėmis lygtimis – sukūrė matematinį bendrosios pusiausvyros modelį. |
Puslapis be paraščių | Reklamos forma žurnaluose, kai spausdinama iki pat puslapio krašto, nepaliekant baltos paraštės. |
PVM atskaita | PVM atskaita – pirkimo ir (arba) importo PVM dalies atskaitymas, kai apskaičiuota atskaitoma pirkimo ir (arba) importo PVM dalimi sumažinama mokėtina į biudžetą ar padidinama grąžintina iš biudžeto PVM suma. |
PVM mokėtojas | PVM mokėtojas – apmokestinamasis asmuo, mokesčio administratoriaus įregistruotas PVM mokėtoju. |
PVM mokėtojo išregistravimas | PVM mokėtoju įregistruotas LR apmokestinamasis asmuo turi teisę būti išregistruotas iš PVM mokėtojų, jeigu: |
PVM mokėtojo kodas | PVM mokėtoju įregistruotam apmokestinamajam asmeniui suteikiamas PVM mokėtojo kodas, kurio sudarymo tvarką nustato LR Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. |
PVM mokėtojo prievolės | PVM mokėtojas privalo: |
PVM objektas | PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, kai prekės tiekiamos ir/ar paslaugos teikiamos už atlygį, šalies teritorijoje, o prekes tiekia ir/ar paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklą. |
PVM sąskaita-faktūra | PVM sąskaita-faktūra – nustatytus privalomus reikalavimus atitinkantis dokumentas, kuriuo įforminamas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas, taip pat avanso sumokėjimas. Kai toks dokumentas išrašytas atsiradus prievolei jį išrašyti kitoje valstybėje narėje, jis laikomas PVM sąskaita-faktūra, jeigu ... |
PVM sąskaitos faktūros rekvizitai | PVM sąskaita-faktūra privalo turėti visus buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų nustatytus privalomus apskaitos dokumento rekvizitus. |