Bendro sprendimo procedūra (angl. Codecision procedure)
Mastrichto sutartimi (1993) įtvirtinta sprendimų priėmimo tvarka, suteikianti Europos Parlamentui įgaliojimą priimti aktus kartu su Taryba. Procedūra susideda iš vieno, dviejų ar trijų skaitymų. Ji sustiprino Parlamento įstatymų leidžiamąją galią darbo jėgos laisvo judėjimo, sveikatos, švietimo, aplinkos apsaugos, kultūros, mokslo tyrimų ir kitose srityse.[1]Šaltinis: Rūta Vainienė
Terminą “Bendro sprendimo procedūra” apibūdino Rūta Vainienė knygoje "Ekonomikos terminų žodynas"
Plačiau