Čekis (angl. 1 cheque, check; 2 voucher)
1) skolos vertybinis popierius, kurį nustatyta tvarka ir forma išrašo banko einamosios sąskaitos savininkas, pavesdamas bankui iš šios sąskaitos besąlygiškai išmokėti čekyje nurodytą sumą čekio pateikėjui;
2) valstybinis tam tikrų funkcijų ar paslaugų finansavimo metodas.
Žr. investicinis čekis.[1]Šaltinis: Rūta Vainienė
Terminą “Čekis” apibūdino Rūta Vainienė knygoje "Ekonomikos terminų žodynas"
Plačiau
Pavyzdys
Čekiai gali būti naudojami švietimo sistemoje, kai valstybė tėvams išduoda čekius, skirtus atsiskaityti už švietimo paslaugas. Priežastis, dėl kurios šiems tikslams yra naudojami čekiai, o ne įprasti pinigai, yra siekis griežtai apriboti jų panaudojimo sritį. Jei tėvai gautų ne čekius, o pinigus iš biudžeto, jie šias lėšas galėtų panaudoti ne vaikams šviesti, o kitiems tikslams.