Fiziokratai (angl. Physiocrats)

XVIII a. ekonomikos minties srovė, teigianti, kad žemė yra vienintelis visuomenės pajamų ir gerovės šaltinis, svarbiausias ir pagrindinis ekonomikos augimo veiksnys, vienintelis galintis sukurti „grynąjį produktą“.
Pasak fiziokratų, pramonė yra išvestinė ekonominės veiklos šaka, tik perdirbanti žemės ūkio produkciją. Fiziokratai tikėjo „prigimtinės tvarkos“ visuomenėje idėja, kurią vėliau Adamas Smithas, vartodamas „nematomosios rankos“ terminą, pritaikė rinkos mechanizmui paaiškinti.
Pagrindiniai atstovai Francois Quesney (1694–1774) ir Jacques’as Tourgot (1727–1781).[1]Šaltinis: Rūta Vainienė

Terminą “Fiziokratai” apibūdino Rūta Vainienė knygoje "Ekonomikos terminų žodynas"

Plačiau


Rūta Vainienė

Terminą “Fiziokratai” apibūdino Rūta Vainienė knygoje "Ekonomikos terminų žodynas"

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Jums gali būti naudinga: