Kiekybinė pinigų teorija (angl. Quantity Theory of Money)
Teorija, siejanti pinigų kiekį su kainų lygiu. Šios teorijos pagrindą sudaro kiekio (mainų arba Fišerio) lygtis, teigianti, kad visos piniginės išlaidos prekėms ir paslaugoms turi būti lygios pagamintų prekių ir paslaugų vertei.
Lygtis išreiškiama formule: MV=PT, kur M – pinigų kiekis, V – pinigų apyvartos greitis, P – vidutinė produkto kaina, T – parduotų produktų skaičius.
Atsiradus nacionalinėms sąskaitoms, pradėta taikyti ir kita kiekio lygties išraiška: MV = PY, kur P – kainų indeksas, Y – realiosios pajamos (BVP palyginamosiomis kainomis).
Kiekybinė pinigų teorija siekia įrodyti pinigų neutralumą: padidėjus pinigų kiekiui proporcingai didėja bendrasis kainų lygis. Tačiau pinigų kiekio didinimas daro nevienodą įtaką skirtingų prekių kainoms ir ne vienu metu. Žr. pinigų ne neutralumas.[1]Šaltinis: Rūta Vainienė
Terminą “Kiekybinė pinigų teorija” apibūdino Rūta Vainienė knygoje "Ekonomikos terminų žodynas"
Plačiau
