Kopenhagos kriterijai (angl. Kopenhagen criteria)
Kriterijai, kuriuos turi atitikti šalys, norinčios tapti ES narėmis.
1. 1993 m. birželio mėn. Kopenhagoje susirinkę ES vadovai nustatė tris kriterijus, kuriuos turi atitikti šalis kandidatė (žr. šalis kandidatė), kad būtų priimta į Europos Sąjungą. Pirma, joje turi veikti stabilios demokratiją užtikrinančios institucijos, būti laikomasi teisinės valstybės principo, paisoma žmogaus ir mažumų teisių. Antra, šalyje turi veikti rinkos ekonomika. Trečia, ji turi į nacionalinę teisę perkelti acquis ir padėti siekti įvairių Europos Sąjungos tikslų. Be to, šalis privalo turėti administracinių pajėgumų praktiškai taikyti ir administruoti ES teisės aktus. ES pasilieka teisę spręsti, ar šalis kandidatė atitinka šiuos kriterijus, ir kada ES yra pasirengusi priimti naująją narę. [1]
2. 1993 m. birželio mėn. Europos Taryba Kopenhagoje nutarė, kad tos asocijuotosios Vidurio ir Rytų Europos valstybės, kurios to nori, galės tapti ES narėmis, jei valstybėje kandidatėje: yra stabilios institucijos, garantuojančios demokratiją, įstatymų viršenybę, žmogaus teises ir pagarbą mažumoms; veikia funkcionali rinkos ekonomika; taip pat turi būti akivaizdu, kad ji įstengia atlaikyti konkurencijos spaudimą ir rinkos jėgų veikimą ES; turi parodyti, kad geba prisiimti narystės įsipareigojimus, taip pat tvirtai įsipareigoti siekti politinės, ekonominės ir pinigų sąjungos.[2]Šaltinis: Rūta Vainienė
Terminą “Kopenhagos kriterijai” apibūdino Rūta Vainienė knygoje "Ekonomikos terminų žodynas"
Plačiau
