Kredito reitingas (angl. Credit rating)
Gebėjimo įvykdyti skolinius įsipareigojimus įvertinimas.
Kredito reitingai gali būti nustatomi įmonei, šaliai. Reitingams nustatyti naudojama kuo įvairiausia informacija apie vertinamojo subjekto turtą, įsipareigojimus, rizikos laipsnį ir t. t. Žinomiausios kredito reitingų agentūros: Moody’s, Standard and Poor’s, Fitch Ratings. Kredito reitingams išreikšti jos vartoja tam tikrą klasifikaciją ir simbolius, kurių reikšmės pateiktos lentelėje. [1]
Kam reikalingas reitingas?
Reitingas ne tik rodo emitento kredito riziką, bet ir pasufleruoja investuotojui, kokio pelningumo šis gali tikėtis. Paprastai galioja tokia taisyklė: juo aukštesnis reitingas, tuo žemesnė palūkanų norma. Tas, kuris perka komercinį vekselį, prisiima daug didesnę riziką nei tas, kuris investuoja į Vyriausybės vertybinius popierius. Tačiau kartu jis gauna ir didesnes palūkanas.
Emitentas, turintis žemą kredito reitingą, siūlys investuotojui didesnes palūkanas, negu emitentas, kurio kredito reitingas aukštas.
Kas moka už reitingo suteikimą?
Reitingo suteikimą visada inicijuoja vertybinius popierius išleidžianti bendrovė. Pati bendrovė moka ir tam tikrą mokestį reitingą suteikiančiai agentūrai, pvz., „Standard & Poor’s“. Emitento kredito rizikos vertinimas trunka kelis mėnesius.
Bendrovės, kurios prašo įvertinti kredito riziką, tikisi savo veiklos kokybės užtikrinimo. Bendrovėms, turinčioms kredito reitingą, atsiveria platesnės galimybės pigiau skolintis rinkoje. [2]