Mažėjančio ribinio naudingumo dėsnis (angl. Law of diminishing marginal utility)

Dėsnis, kuris teigia, kad kiekvienas papildomas ekonominio ištekliaus vienetas bus panaudotas mažiau svarbiam asmens poreikiui tenkinti, t. y. kiekvienas papildomas ištekliaus vienetas suteiks jam mažiau pasitenkinimo.

Mažėjančio ribinio naudingumo dėsnis paremtas subjektyvia vertės samprata, t. y. prielaida, kad gaunama nauda nėra nei išmatuojama, nei skirtingų individų palyginama. Ribinio naudingumo mažėjimo dėsnis paaiškina kainų susidarymą rinkoje, kai produkto kainą lemia jo ribinio vieneto teikiama nauda.

Žr. naudingumas , ribinis naudingumas .[1]Šaltinis: Rūta Vainienė

Terminą “Mažėjančio ribinio naudingumo dėsnis” apibūdino Rūta Vainienė knygoje "Ekonomikos terminų žodynas"

Plačiau

Rūta Vainienė

Terminą “Mažėjančio ribinio naudingumo dėsnis” apibūdino Rūta Vainienė knygoje "Ekonomikos terminų žodynas"