Valiutų valdyba (angl. Currency board)

Fiksuotojo valiutos kurso sistema, kai nacionalinė valiuta yra fiksuotu kursu susieta su tvirta užsienio valiuta ir šiuo kursu keičiama į atsargų valiutą pirmu reikalavimu. Šiam įsipareigojimui užtikrinti nacionalinė valiuta (pinigai apyvartoje) yra šimtu procentų padengta užsienio valiutos atsargomis ar auksu, kurio atsargas laiko centrinis bankas. Reikalavimai centriniam bankui įtvirtinti įstatymu. Įprastoje valiutų valdybos sistemoje centrinis bankas nedaro įtakos palūkanų normai ir neveikia kaip paskutinis skolintojas. Šiuolaikinėse valiutų valdybos sistemose centriniam bankui leidžiama vykdyti šias klasikines centrinio banko funkcijas, kiek tai nepažeidžia šimtaprocentinių rezervų reikalavimo. Valiutų valdyba nuo 1994 m. veikia Lietuvoje, taip pat taikoma Estijoje, Bulgarijoje ir kt.[1]Šaltinis: Rūta Vainienė

Terminą “Valiutų valdyba” apibūdino Rūta Vainienė knygoje "Ekonomikos terminų žodynas"

Plačiau


Rūta Vainienė

Terminą “Valiutų valdyba” apibūdino Rūta Vainienė knygoje "Ekonomikos terminų žodynas"

Gauk nemokamą RINKŲ savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Jums gali būti naudinga: