Vertės paradoksas (angl. Paradox of value)

Padėtis, kai būtiniausius poreikius tenkinantys produktai (geležis arba vanduo) kainuoja mažiau nei mažą pritaikymą turinčios (pvz., titanas) ar prabangos prekės (pvz., deimantai). Šio kazuso nesugebėjo paaiškinti objektyviosios vertės teorijos šalininkai, kurie manė, kad vertę lemia daikto fizinis naudingumas ar darbas, reikalingas daiktui pagaminti. Vertės paradoksą išsprendė Williamas Stanley Jevonsas, Karlas Mengeris ir Leonas Walrasas, įrodydami, kad prekės kainą lemia ne jos naudingumas, o ribotumas. Jie rėmėsi ribinio naudingumo teorija; pasak jos, prekės, kurios gausu, ribinis naudingumas yra mažas, tad ir kainą nulemia ribinio vieneto teikiama nauda.[1]Šaltinis: Rūta Vainienė

Terminą “Vertės paradoksas” apibūdino Rūta Vainienė knygoje "Ekonomikos terminų žodynas"

Plačiau


Rūta Vainienė

Terminą “Vertės paradoksas” apibūdino Rūta Vainienė knygoje "Ekonomikos terminų žodynas"

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Jums gali būti naudinga: