Kalinio dilema (angl. Prisoner’s dilemma)

Lošimų teorijos nagrinėjama individų elgesio situacija, kai kiekvienas jų siekia geriausio rezultato. Daroma prielaida, kad individas siekia maksimizuoti savo naudą, neatsižvelgdamas į kitus individus. Tačiau yra situacijų, kai individams būtų palankiau veikti koordinuojant veiksmus. Įdomiausia, kad, net ir esant tokiai galimybei, individas ja nepasinaudoja.

Dilemos pavadinimo kilmė susijusi su šia situacija: šerifas du žmones, įtariamus padarius nusikaltimą, įkalina atskirose kamerose. Kiekvienam įtariamajam jis suteikia galimybę prisipažinti ir nurodo, kokios bausmės laukia 4 įmanomais atvejais: jei prisipažįsta vienas, tas, kuris prisipažino, gauna 2 metus, o tas, kuris neprisipažino, – 12; jei prisipažįsta abu, jie gauna po 4 metus, jei abu neprisipažįsta – kiekvienas gauna po 3 metus. Akivaizdu, kad įtariamiesiems optimalus variantas būtų abiem neprisipažinti, tačiau pasirinkimų analizė rodo, kad būtent šis sprendimas ir nebus pasirinktas. Nes, jei vienas įtariamasis mano, kad kitas įtariamasis neprisipažins, jis prisipažins, kad gautų 2 metus, o jei tikisi, kad kitas įtariamasis prisipažins, jis irgi prisipažins, kad išvengtų 12 metų bausmės. Šią dilemą plačiai nagrinėjo Johnas Nashas.

Žr. Nešo pusiausvyra .[1]Šaltinis: Rūta Vainienė

Terminą “Kalinio dilema” apibūdino Rūta Vainienė knygoje "Ekonomikos terminų žodynas"

Plačiau


Rūta Vainienė

Terminą “Kalinio dilema” apibūdino Rūta Vainienė knygoje "Ekonomikos terminų žodynas"

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Jums gali būti naudinga: