Nešo pusiausvyra (angl. Nash equilibrium)

Lošimų teorijoje Johno Nasho (1928) vardu pavadinta padėtis, kai du ar daugiau žaidėjų (dalyvių) priima optimalius (geriausius įmanomus) sprendimus, žinodami antrojo žaidėjo (dalyvio) sprendimą.

Dažnai pateikiamas pavyzdys apie teritoriją, kurioje yra tik du gyventojai, turintys nuspręsti, kuria kelio puse vairuoti automobilį. Jų pasirinkimai tokie: nesusidurti, jei abu važiuotų laikydamiesi kairės arba dešinės, ir susidurti, jei vienas laikytųsi kairės, o kitas – dešinės. Šioje situacijoje yra dvi Nešo pusiausvyros padėtys – kai abu važiuoja kaire arba abu dešine puse.

Tačiau Nešo pusiausvyra nėra universali, lošime gali būti ne viena arba jos apskritai gali nebūti, be to, dalyviai dažnai nežino apie kito dalyvio sprendimus.

Žr. kalinio dilema .[1]Šaltinis: Rūta Vainienė

Terminą “Nešo pusiausvyra” apibūdino Rūta Vainienė knygoje "Ekonomikos terminų žodynas"

Plačiau


Rūta Vainienė

Terminą “Nešo pusiausvyra” apibūdino Rūta Vainienė knygoje "Ekonomikos terminų žodynas"

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Jums gali būti naudinga: