Finansai ir apskaita
| Abipusė kryžminė kapitalo dalių nuosavybė | Įstaigos turimos nuosavų lėšų priemonės arba finansų sektoriaus subjektų išleistos kitos kapitalo priemonės, kai tie subjektai taip pat turi tos įstaigos išleistų nuosavų lėšų priemonių. |
| Absoliutaus likvidumo koeficientas | Absoliutaus likvidumo koeficientas apskaičiuojamas, kaip įmonės grynųjų pinigų ir jų ekvivalentų santykis su trumpalaikiais įsipareigojimais. Kuo šis rodiklis didesnis, tuo įmonė finansiškai atsparesnė trumpuoju laikotarpiu. |
| Absoliutus likvidumo koeficientas | Absoliutus likvidumo koeficientas parodo įmonės sugebėjimą piniginėmis ar joms prilyginamomis lėšomis padengti trumpalaikius įsipareigojimus, faktiškai - kaip įmonė šiuo metu galėtų padengti visus trumpalaikius įsipareigojimus. |
| Akceptavimas | 1) vekselio priėmimas apmokėti; |
| Akcijos balansinė vertė | Akcijos balansinė vertė atspindi teorinę paprastosios akcijos vertę, kuri būtų gaunama įmonei pardavus turtą balansine verte ir padengus savo įsipareigojimus. |
| Akcijos kainos ir buhalterinės vertės santykis | Akcijos kainos ir buhalterinės vertės santykis parodo, kiek įmonės akcijos kainuoja lyginant su buhalterine (balansine) verte. |
| Akcijos kainos ir pelno santykis | Akcijos kainos ir pelno santykis – tai santykinis rinkos rodiklis, kuris parodo, kiek įmonės akcijos kainuoja lyginant su jos grynuoju pelnu. Rodiklis suteikia informaciją, ar įmonė yra brangi lyginant su jos uždirbamu pelnu. Kuo rodiklis žemesnis, tuo investicijos į tokias akcijas yra patrauklesnės... |
| Akcijos rinkos kaina | Tai kaina, kurią rinkoje investuotojas moka už vieną akciją. |
| Akcinės bendrovės obligacija, obligacijos sertifikatas | Bendrovės išleistas skolos vertybinis popierius, garantuojamas bendru įmonės mokumu ir kreditingumu, t. y. gebėjimu laiku įvykdyti įsipareigojimus, paprastai neužtikrinamas specifiniu užstatu, tokiu kaip hipoteka. |
| Akcininkas | Įmonės akcijų įsigijęs fizinis ir juridinis asmuo, turintis visas akcijų suteikiamas teises. |
| Akcinis kapitalas | Akcininkų nuosavybės dalis, suformuota išleidžiant akcijas. Akcinis kapitalas įprastai skaičiuojamas kaip apmokėtų akcijų nominaliųjų verčių suma. Lietuvoje dažniau vartojamas įstatinio kapitalo terminas. |
| Akredityvas | Tarptautiniuose atsiskaitymuose taikoma įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo forma, kai pirkėjo bankas užtikrina (dokumentu) prekių pardavėjui, kad pirkėjas laiku atsiskaitys už pateiktas prekes. Paprastai bankas iš pirkėjo reikalauja sąskaitoje turėti tam tikrą lėšų kiekį, būtiną atsiskaitymui įvykdyti. |
| Amortizacija | 1) ekonomikoje – laipsniškas ilgalaikio turto vertės perkėlimas į gaminamos produkcijos vertę. Šalia termino „amortizacija“ taip pat vartojamas terminas „nusidėvėjimas“, jis Lietuvoje taikomas materialiojo turto vertės praradimui ir perkėlimui apibūdinti; |
| Anuitetas | Periodinė pastovaus dydžio išmoka gyventojui tam tikrą laikotarpį arba iki gyvos galvos. |
| Apdraustieji asmenys | Apdraustieji asmenys – fiziniai asmenys, kurie valstybinio socialinio draudimo įmokas moka patys ir (arba) už juos šias įmokas moka draudėjai. |
| Apyvartai proporcingos išmokos | Apyvartai proporcingos išmokos – tai išmokos kredito unijos nariams iš pelno, mokamos proporcingai kredito unijos narių palūkanų apyvartai kredito unijoje. |
| Apyvartinio kapitalo apyvartumas | Apyvartinio kapitalo apyvartumas – tai rodiklis, lyginantis įmonės pardavimus su jos apyvartiniu kapitalu. Kuo toks apyvartumas didesnis, tuo daugiau pavyksta pasiekti apyvartos (pajamų) su turimu apyvartiniu kapitalu. |
| Apyvartinio kapitalo ir turto santykis | Apyvartinio kapitalo ir turto santykis parodo, kiek įmonė turi apyvartinio kapitalo lyginant su visu įmonės turtu. |
| Apyvartinis kapitalas | Finansiniai ištekliai, reikalingi vienam gamybos ciklui įvykti, visiškai sunaudojami to ciklo metu, žaliavų įsigijimo, darbo užmokesčio ir kitos lėšos, reikalingos produkcijos partijai pagaminti. Dar vadinama apyvartinėmis lėšomis. |
| Apyvartos mokestis | Mokestis, skaičiuojamas nuo įmonės bendrųjų pajamų ar parduodamų prekių kainos, dažniausiai išreiškiamas procentais. Tipiški apyvartos mokesčio pavyzdžiai yra pardavimo mokestis JAV, Lietuvoje – vadinamasis kelių mokestis, skaičiuojamas nuo įmonės gautų pajamų. Didžiausia apyvartos mokesčių yda – da... |
| Apyvartumo rodikliai | Apyvartumo rodikliai padeda nustatyti, kaip efektyviai įmonė surenka pinigus ar kaip naudingai (efektyviai) panaudoja turimas atsargos. |
| Apmokestinamasis asmuo | Pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju laikomas LR apmokestinamasis asmuo – tai Lietuvos Respublikos juridinis arba fizinis asmuo, vykdantis bet kokio pobūdžio ekonominę veiklą, taip pat juridinio asmens statuso neturintis Lietuvos Respublikoje įsteigtas kolektyvinio investavimo subjektas, kurio veiklo... |
| Apmokestinamosios pajamos | Pajamos, nuo kurių skaičiuojamas pajamų mokestis, pajamų mokesčio bazė. Gyventojų apmokestinamosios pajamos apskaičiuojamos kaip skirtumas tarp bendrųjų (visų) pajamų ir neapmokestinamųjų pajamų (taip pat išimčių) ir leidžiamų atskaitymų (neapmokestinamojo minimumo, atimamų išlaidų ir pan.). |
| Apskaita | Žr. buhalterinė apskaita. |
| Apskaitos standartai | Ūkio subjekto turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų vertinimo, pajamų ir sąnaudų pripažinimo ir registravimo taisyklės. Apskaitos standartai gali būti vietos ir tarptautiniai, biudžetinių įstaigų apskaitos ir verslo apskaitos. |
| Ataskaitinis laikotarpis | Laikotarpis, kuriam sudaromas metinių arba tarpinių ataskaitų rinkinys. |
| Atidėjiniai, atidėjimai | Piniginės lėšos, sukauptos ir skirtos dėl skirtingų rizikų susidarantiems nuostoliams kompensuoti ar padengti. Mokesčių apskaitoje atidėjiniais dažnai leidžiama mažinti apmokestinamąsias pajamas. Atidėjiniai gali būti bendrieji ir specialieji. |
| Atidėtosios pajamos | Pajamos, kurios už atliktus darbus ar suteiktas paslaugas bus gaunamos ateityje. Kitaip dar vadinamos ateities laikotarpio pajamomis. |
| Atidėtosios sąnaudos | Sąnaudos, kurios bus patirtos ateinančiais ataskaitiniais laikotarpiais. Kitaip dar vadinamos ateities laikotarpio sąnaudomis. Sąnaudos gali būti patiriamos ateityje, nors pinigai jau gali būti sumokėti (sumokėtas avansas). |
| Atlygis | Atlygis – visa tai, kas pinigais ar bet kokia kita forma gauta arba gautina kaip atlyginimas už tiekiamas prekes ir teikiamas paslaugas iš pirkėjų (klientų) ir (arba) trečiosios šalies. |
| Atlikėjo veikla | Atlikėjo veikla – atlikėjo (aktoriaus, dainininko, muzikanto, dirigento, šokėjo ar kito vaidinančio, dainuojančio, skaitančio, deklamuojančio arba kitaip atliekančio literatūros, meno, folkloro kūrinius ar cirko numerius gyventojo) rengimosi viešam pasirodymui ir dalyvavimo viešame pasirodyme veikla. |
| Atnaujinamasis kreditas | Sutartis su banku dėl kredito, kuria bankas garantuoja klientui tam tikros sumos prieinamumą nustatytą laikotarpį. Atnaujinamasis kreditas neturi tikslios privalomos grąžinimo datos. Kredito kortelės ir jose nustatytas kredito limitas yra atnaujinamasis kreditas. |
| Atsargos | Įmonės turtas, skirtas sklandžiam nepertraukiamam gamybos procesui užtikrinti; neparduotos prekės, laikomos įmonėje ir parodomos įmonės balanse. |
| Atsargų apyvartumas | Atsargų apyvartumas (dienomis) rodo, kaip efektyviai įmonė valdo bei išnaudoja turimas trumpalaikio turto atsargas. Šis rodiklis atspindi, kiek dienų vidutiniškai įmonėje išbūna turimos atsargos iki jų realizavimo. |
| Atsipirkimo laikotarpis | Metais išreikštas laikas, per kurį sugrįžta investuotos lėšos, apskaičiuojamas kaip investuotų lėšų sumos ir metinių piniginių įplaukų santykis. Atsipirkimo laikotarpio rodiklis neįvertina projekto pelningumo ir piniginio vieneto vertės pokyčio. |
| Atskiedimas | Pelno akcijai sumažėjimas dėl išleistų naujų ar ateityje numatytų išleisti akcijų. |
| Atvirosios rinkos operacija, ARO | Centrinio banko vykdoma pinigų politikos priemonė, skirta pinigų kiekiui rinkoje, palūkanų normai, bankų sistemos likvidumui reguliuoti. Paprastai taikomos šios ARO: atpirkimo sandoriai, kai norima padidinti pinigų kiekį ir sumažinti palūkanų normas; indėlių aukcionai, kai siekiama sumažinti pinigų ... |
| Auditas | Įmonės finansinės veiklos ar valdymo patikrinimas. Pagal tikrinimo objektą auditas gali būti finansinis, mokesčių ir valdymo. Pagal tikrintojo susijimą su tikrinamuoju auditas gali būti vidaus arba išorės. Kai tikrinimą atlieka specialus įmonės vidaus padalinys, tai vadinama vidaus auditu. Kai audit... |
| Auditorius | Asmuo, atliekantis finansinės veiklos, mokesčių mokėjimo arba valdymo patikrinimą. Lietuvoje auditorius privalo įgyti licenciją. |
| Aukso standartas | Auksu padengtų pinigų sistema, kurioje centrinis bankas įsipareigoja popierinius pinigus nustatytu kursu pakeisti į auksą. Aukso standartas buvo panaikintas 1971 m. Žr. Bretton Woods susitarimas. |
| Autorinis atlyginimas | 1) autoriui už kūrinio sukūrimą ir / ar atlikimą ir /ar perdavimą sumokėtas atlyginimas. Kitaip dar vadinamas honoraru; |
| Avansas | Sutartyje numatytos sumos ar jos dalies išankstinis sumokėjimas. |
| Baigiamoji užskaita | Procedūra, kurią atliekant: |
| Baigiamosios užskaitos sąlyga | Finansinio užtikrinimo ar užskaitos susitarimo sąlyga arba teisės akto nuostata, pagal kurią įvykus finansinio įsipareigojimo priverstinio vykdymo įvykiui taikoma baigiamoji užskaita. |
| Balansas | Įmonės finansinė ataskaita, kurioje parodomas įmonės turtas, įsipareigojimai ir kapitalas tam tikru laiko momentu, metų pabaigoje. Balansas padalytas į dvi dalis: kairėje pusėje apskaitomas įmonės turtas, dešinėje – įmonės turto šaltiniai: įsipareigojimai ir akcininkų nuosavybė. |
| Balansinis finansinis turtas | Grynieji pinigai kasoje, pinigai sąskaitose bankuose ir kitose kredito įstaigose, reikalavimo teisės į finansų įstaigai mokėtinas pinigų sumas arba pagal paskolų sutartis grąžintiną kitokį turtą, įsigytus skolos vertybinius popierius, kitus finansų įstaigos kliento įsipareigojimus mokėti, grąžinti arba perleisti finansinį turtą, nuosavybės vertybiniai popieriai arba kitokios teisės. |
| Balansuojamasis straipsnis | Grynasis finansinio turto įsigijimas, atėmus grynuosius prisiimtus įsipareigojimus. |
| Banderolė | Popierinė arba polipropileninė juostelė, kuria skersai apjuosiamas banknotų pakelis ir kurioje nurodomas banko pavadinimas, banknotų nominalas, suma, pakavimo data, banknotų apdorojimo sistemos rekvizitai ir (arba) skaičiavusio ir (arba) tikrinusio tarnautojo rekvizitai (vardo raidė ir pavardė arba kasininko kodas) ir pasirašoma. |
| Bankas korespondentas | Bankas, per kurį kliento bankas atlieka tarptautinius atsiskaitymus. |
| Bankas, komercinis bankas | Kredito įmonė, kuri verčiasi indėlių ar kitų grąžintinų lėšų priėmimu ir skolinimu. Kai bankas yra kitos šalies jurisdikcijos, jis vadinamas užsienio banku. Jei bankas vykdo tik kai kurias bankines operacijas arba teikia paslaugas tik ribotam klientų skaičiui, jis vadinamas specializuotu banku.... |
| Bankininkystės mokykla | Ekonomikos minties srovė, susiformavusi XIX a. Anglijoje ir teigianti, kad, kol centrinis bankas vykdo savo įsipareigojimą konvertuoti jo leidžiamus banknotus į auksą, kurio jis turi turėti tik „pakankamas“, o ne šimtaprocentines atsargas, tol centrinio banko vykdoma papildoma pinigų emisija nesukel... |
| Banknotas | Popierinis pinigas, kurį išleidžia bankas emitentas. Laisvosios bankininkystės laikais ( JAV 1839– 1863 m.) banknotus leido privatūs bankai. Toks privataus banko išleistas banknotas buvo skolos vertybinis popierius, kuris liudijo banko įsipareigojimą pirmu pareikalavimu banknotą iškeisti į auksą (ar... |
| Banknotų blokas | Dešimt to paties nominalo banknotų pakelių, supakuotų į plastikinį maišelį arba apjuostų plastikine juostele. |
| Banko garantija | Banko įsipareigojimas sumokėti garantijos gavėjui tam tikrą sumą ar jos dalį, jeigu banko klientas, už kurį bankas garantavo, negeba laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimo garantijos gavėjui. Garantijos gali būti suteikiamos dėl sutarties vykdymo, avanso, kredito grąžinimo ir kitos.... |
| Banko kapitalas | Banko kapitalą sudaro nuosavas ir skolintas kapitalas. |
| Banko licencija | LR bankų įstatymo nustatyta tvarka išduotas leidimas teikti licencines finansines paslaugas. |
| Banko sąskaita | Sąskaita, skirta saugiai laikyti savo lėšas bei atlikti įvairias finansines operacijas. Banko sąskaita atidaroma neapibrėžtam terminui nacionaline ar bet kuria užsienio valiuta. |
| Bankrotas | Padėtis, kai įmonė negali įvykdyti savo įsipareigojimų, o jos skolų yra daugiau už turimą turtą ar įstatymo nustatytą jo dalį. Bankrotas siejamas su įmonės nemokumu, o bankroto byla keliama, kai įmonė tam tikrą laiką neatsiskaito už gautas prekes ir paslaugas, nemoka atlyginimų ar privalomų įmokų į ... |
| Bankų veiklos riziką ribojantys normatyvai | Bankams nustatomi šie veiklos riziką ribojantys normatyvai: |
| Bazelis I, Bazelis II | Bazelio tarptautinio komercinių bankų priežiūros komiteto (vadinamo Bazelio komitetu) sukurta bankų rizikos valdymo sistema. Bazelis I, sukurtas 1988 m., nustatė bankams kapitalo pakankamumo reikalavimą ir jo skaičiavimo metodiką. Kapitalo pakankamumo rodiklis reikalauja, kad komercinis bankas turėt... |
| Bazinė palūkanų norma | Palūkanų norma, kurią komerciniai bankai taiko kaip atspirties tašką apskaičiuodami konkrečios paskolos palūkanų normą. Lietuvoje komerciniai bankai dažniausiai remiasi LIBOR dydžiu. Žr. LIBOR. |
| Bazinė valiuta | Užsienio valiuta, su kuria kokiu nors būdu susiejamas nacionalinės valiutos kursas ir / ar kuria laikomos centrinio banko užsienio atsargos. |
| Bazinės eurų palūkanos | Europos centrinio banko nustatoma 1 savaitės termino palūkanų norma, nuo kurios priklauso visų kitų terminų palūkanų normos eurais ir litais. |
| Bazinis punktas | Šimtoji vieno procento dalis. Dažniausiai taikoma mažiems palūkanų normų pokyčiams skaičiuoti ir nusakyti. |
| Bendra kredito kaina vartotojui | Visos išlaidos, įskaitant palūkanas, komisinius, mokesčius ir bet kuriuos kitus su kredito sutartimi susijusius mokesčius, kuriuos reikalaujama, kad vartotojas sumokėtų, ir kurie yra žinomi kreditoriui, išskyrus mokesčius notarui; taip pat įskaičiuojamos su kredito sutartimi susijusių papildomų paslaugų išlaidos, visų pirma draudimo įmokos, jei papildomai privaloma sudaryti paslaugų sutartį siekiant gauti kreditą apskritai arba taikyti skelbiamas nuostatas ir sąlygas. |
| Bendrasis likvidumo koeficientas | Bendrasis likvidumo koeficientas parodo įmonės sugebėjimą savo trumpalaikiu turtu padengti trumpalaikius įsipareigojimus. |
| Bendrasis mokumo koeficientas | Bendrasis mokumo koeficientas parodo, kiek vienam įmonės skolos eurui tenka nuosavo kapitalo. Rodiklis virš 1 parodo, kad įmonės nuosavos lėšos viršija skolintas. Rodiklis ypač svarbus investuotojams. |
| Bendrasis pelnas | Skirtumas tarp pardavimo pajamų ir savikainos. Skaičiuojant bendrąjį pelną, dažniausiai įskaitomi įmonės mokesčiai ir nusidėvėjimas. |
| Bendraskoliai | Asmenys, kartu pasirašantys kredito sutartį ir įsipareigojantys visas pagal kredito sutartį kylančias prievoles (sumokėti mokesčius, mėnesio įmokas, drausti turtą ar gyvybę ir pan.) vykdyti kartu. |
| Bendrieji atidėjiniai, bendrieji atidėjimai | Piniginės lėšos, sukauptos ir skirtos galimiems įmonės (dažniausiai – finansų įstaigos) veiklos nuostoliams, susijusiems su rinkos, šalies ar kt. rizika, sumažinti ar visiškai padengti. |
| Bendro kapitalo pakankamumo koeficientas | Įstaigos nuosavos lėšos, išreikštos bendros rizikos pozicijos sumos procentine dalimi. |
| Bendrojo kapitalo formavimas | Bendrojo kapitalo formavimą sudaro: |
| Bendrojo mokumo koeficientas | Bendrojo mokumo koeficientas rodo, kokia nuosavo kapitalo suma tenka vienam įmonės įsipareigojimų eurui. Rodiklis apskaičiuojamas, kaip nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų santykis. Kuo šis rodiklis didesnis, tuo kreditoriai yra saugesni. |
| Bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas | Per tam tikrą laikotarpį įsigyto (pagerinto) ilgalaikio turto vertė ir atsargų padidėjimas atėmus per tą patį laikotarpį parduoto ilgalaikio turto vertę. Bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas neįvertina turto vertės praradimo dėl nusidėvėjimo. Bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas gali būti ve... |
| Bendrojo pelno marža | Bendrojo pelno marža parodo įmonės sugebėjimą uždirbti pelną iš pagrindinės įmonės veiklos. Kuo didesnė bendrojo pelno suma uždirbama kiekvienam pardavimo pajamų eurui, tuo efektyvesnė |
| Bendrosios pajamos | 1) visos gyventojų piniginės ir nepiniginės pajamos prieš atskaitymus; |
| Beveik pinigai | Itin likvidūs ir nerizikingi vertybiniai popieriai, greitai keičiami į pinigus, tad ir patys galintys atlikti mainų priemonės funkciją. Už turtą gali būti atsiskaitoma trumpalaikiais vyriausybės vertybiniais popieriais. |
| Beviltiška skola | Neįmanomos susigrąžinti lėšos, t. y. negauti mokėjimai pagal sutartis. Skola beviltiška gali būti pripažinta tada, kai praeina tam tikras laikas ( vieneri metai) nuo skolos grąžinimo ar kito finansinio įsipareigojimo įvykdymo termino, kai skolininkas bankrutuoja ar miršta, kai visos pastangos susigr... |
| Beviltiškos skolos | Skolos yra laikomos beviltiškomis, jeigu: |
| Biudžetas | Pajamų ir išlaidų sąmata. Sąvoka labai dažnai vartojama kalbant apie valstybės pajamas ir išlaidas. Lietuvoje sudaromi ir tvirtinami centrinės valdžios, savivaldybių, valstybinio socialinio draudimo fondo ir kt. biudžetai. |
| Biudžetiniai metai | Biudžetiniai metai – metai, kurie prasideda sausio 1 dieną ir baigiasi gruodžio 31 dieną. |
| Biudžeto deficitas | Biudžeto išlaidų perviršis, palyginti su įplaukomis. Valstybės biudžeto deficitas finansuojamas skolinantis iš komercinių bankų, išleidžiant vertybinius popierius, parduodant valstybės turtą, kai kuriais atvejais – centrinio banko kreditais. Nefinansuojamas biudžeto deficitas sukuria valstybės įsisk... |
| Biudžeto perteklius | Biudžeto įplaukų perviršis, palyginti su išlaidomis. Biudžeto perteklius sukuria prielaidas mažinti mokesčių tarifus arba finansuoti daug lėšų reikalaujančias funkcijų išvalstybinimo reformas, valstybinio socialinio draudimo privatizavimą (einamojo finansavimo sistemą pakeičiant kaupiamąja).... |
| Bloga paskola | Paskola, kurios gavėjas laiku ir tinkamai nevykdo savo įsipareigojimų grąžinti gautą paskolą. Siekdami sumažinti nuostolius, bankai formuoja blogų paskolų atidėjinius. |
| Blogos paskolos | Paskolos, kurių mokėjimai pradelsti arba kurios kitokiais būdais pripažįstamos iš dalies arba visiškai nuvertėjusiomis. |
| Buhalterinė akcijos vertė | Paprastosios akcijos vertė, apskaičiuota remiantis buhalterinės apskaitos duomenimis. Rodiklis apskaičiuojamas akcininkų nuosavybę dalijant iš paprastųjų akcijų skaičiaus (privilegijuotųjų akcijų skaičius ir joms tenkanti nuosavybės dalis neįtraukiama). |
| Buhalterinė apskaita | Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją, reikalingą ekonominiams sprendimams priimti, finansinei atskaitomybei sudaryti. |
| CAMELS | Bankų reitingavimo sistema, pagal kurią vertinamas kapitalo pakankamumas (capital adequacy), turto kokybė (assets quality), valdymas (management), pajamos (earnings), likvidumas (liquidity) ir jautrumas rizikai (sensitivity to market risks). Sistemos pavadinimas sudarytas iš vertinamų objektų angliš... |
| Centrinis bankas | Valstybės bankas, turintis valstybės suteiktą išimtinę teisę vykdyti pinigų politiką, leisti pinigus, prižiūrėti kredito įstaigas ir reguliuoti palūkanų normas. Centriniams bankams dažniausiai keliamas tikslas – palaikyti kainų stabilumą. Siekdami šio tikslo, centriniai bankai vykdo intervencijas į rinką: nustato privalomųjų atsargų normą, diskonto normą, atlieka paskutinio skolintojo funkciją, taip darydami įtaką palūkanų normai rinkoje ir netiesiogiai veikdami gamybą, užimtumą ir kainas. |
| Cirkuliacinis kreditas | Kreditas, kurį gali suteikti bankai, išleisdami atsargomis nepadengtus pinigus. Cirkuliacinis kreditas skiriasi nuo kredito, kurį bankai suteikia iš savo turimų lėšų ar iš klientų perskolinti patikėtų ilgalaikių indėlių. Terminas itin dažnai vartojamas austrų ekonomikos teorijoje. |
| Čekis | 1) skolos vertybinis popierius, kurį nustatyta tvarka ir forma išrašo banko einamosios sąskaitos savininkas, pavesdamas bankui iš šios sąskaitos besąlygiškai išmokėti čekyje nurodytą sumą čekio pateikėjui; |
| Dalinių rezervų sistema | Sistema, kai komerciniai bankai privalo sudaryti dalines atsargas savo įsipareigojimų indėlininkams vykdymo rizikai užtikrinti. |
| Darbdavių socialinės įmokos | Socialinės įmokos, kurias darbdaviai moka pagal socialinės apsaugos sistemas arba kitas su užimtumu susijusias socialinio draudimo sistemas, skirtas jų darbuotojų teisėms į socialines išmokas užtikrinti. |
| Darbo santykiai | Darbo santykiai arba jų esmę atitinkantys santykiai – santykiai, kai darbas atliekamas pagal darbo sutartis, taip pat bet kokia kita veikla, vykdoma teisinių santykių, kurie iš esmės (susitarimu dėl darbo apmokėjimo sąlygų, darbo vietos ir funkcijų, darbo drausmės ir kt.) atitinka darbo sutarties su... |
| Darbo užmokesčio atotrūkis | Skirtumas tarp faktiškai išmokėto darbo užmokesčio ir pagrindinio sutarto užmokesčio augimo tempų (pvz., dėl papildomų elementų, tokių kaip premijos, paskatinamieji priedai ir netikėta infliacija poveikio). |
| Darbo užmokesčio lūkesčiai | Darbo užmokesčio dydžio ar jo kitimo lūkesčiai. |
| Darbo veikla | Darbo veikla – darbas, atliekamas pagal darbo sutartį, taip pat bet kokia kita veikla, vykdoma teisinių santykių, kurie iš esmės (susitarimu dėl darbo apmokėjimo sąlygų, darbo vietos ir funkcijų, darbo drausmės ir kt.) atitinka darbo sutarties sukuriamus darbdavio ir darbuotojo santykius, pagrindu.... |
| Debetas | 1) Sąskaitos ataskaitoje debeto suma apibūdina, kiek pinigų buvo įskaityta į kliento sąskaitą, t. y. kiek pinigų buvo gauta. |
| Debeto kortelė | Banko išduota atsiskaitymo kortelė, kurios sąskaitoje privalo būti pakankamas lėšų likutis tam, kad kortele būtų galima atsiskaityti už prekes ir paslaugas arba išsiimti grynųjų pinigų iš bankomato. |
| Debitorinis įsiskolinimas | Suma, kurią įmonė turi gauti už suteiktas paslaugas arba parduotas prekes iš savo debitorių. Žr. debitorius, kreditorinis įsiskolinimas. |
| Debitorius | Skolingas asmuo. Žr. kreditorius. |
| Deklaracija | Finansinės ar kitokios informacijos apie asmenį ar įmonę pateikimo forma. Pajamų, mokesčių, turto, interesų deklaracija. |
| Delspinigiai | Už neįvykdytą prievolę skaičiuojama sutartyje (ar teisės aktuose) numatyta suma, paprastai priklausanti nuo neįvykdytos prievolės apimčių ir vėlavimo įvykdyti prievolę terminų, nustatoma procentais. |
| Deponavimas | Atidavimas saugoti. |
| Depozitas | Atsižvelgiant į kontekstą gali reikšti: |
| Depozitoriumas | Bankas ar specializuota įmonė, užsiimanti lėšų, vertybinių popierių ar kitų perduotų vertybių saugojimu ir apskaita. Žr. centrinis depozitoriumas. |
| Depozitoriumo pakvitavimas | Vertybinis popierius, patvirtinantis jo turėtojo teisę iš šio popieriaus emitento gauti pajamų, kurių dydis priklauso nuo emitento gaunamų pajamų iš turimų kito emitento akcijų, ir pakeisti išduotą pakvitavimą į kito emitento akcijas. |
| Didžioji knyga | Buhalterijos sąskaitų, kuriose parodomi visi įmonės sandoriai, knyga. |
| Diskontas | 1) skolos vertybinių popierių pirkimas su nuolaida prieš skolos padengimo terminą. Nuolaidos dydis priklauso nuo laiko, likusio iki vertybinio popieriaus išpirkimo, skolininko gebėjimo įvykdyti įsipareigojimą, išmokėtų palūkanų ir pan.; |
| Diskonto langas | Centrinio banko komerciniams bankams teikiamos paskolos. |
| Diskonto norma | 1) nuolaidos, su kuria perkami skolos vertybiniai popieriai, dydis, išreikštas procentais; |
| Diskontuotoji vertė | Dabartinė tam tikro turto vertė ateityje. Tai yra suma šiandien, dėl laiko pirmenybės atitinkanti tam tikros sumos dydį ateityje. Žr. laiko pirmenybės teorija. |
| Dividendinis pajamingumas | Dividendinis pajamingumas skaičiuojamas, kaip dividendų akcijai ir akcijos kainos santykis. Rodiklis parodo, kiek investuotojas per metus gauna ar gautų grąžos (procentais) dividendų forma iš savo investicijos į akcijas. |
| Dokumentų inkasavimas | Prekių pirkėjo ir pardavėjo atsiskaitymo tvarka tarpininkaujant pirkėjo ir pardavėjo bankams. Prekių pardavėjas, išsiuntęs prekes pirkėjui, savo bankui perduoda su prekių išsiuntimu susijusius dokumentus apmokėti (inkasuoti), o pastarasis (pardavėjo bankas) šiuos dokumentus išsiunčia pirkėjo bankui.... |
| Dotacijos ir subsidijos | Tai finansavimo priemonės, apimančios paramą, skirtą suteikti ekonominės naudos konkrečiai įmonei, o taip pat dotacijas, t. y. valstybės ir savivaldybės institucijų, tarptautinių organizacijų ir fondų bei kitų trečiųjų asmenų pervedamus išteklius įmonei paremti. |
| Draudžiamosios pajamos | Draudžiamosios pajamos – visos asmens pajamos, nuo kurių priskaičiuotos ir privalo būti įmokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos, taip pat priskaičiuotos ligos, motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės), profesinės reabilitacijos, ligos dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų val... |
| Draudžiamųjų pajamų bazė | Draudžiamųjų pajamų bazė – apdraustųjų pajamos, nuo kurių privalo būti skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos. |
| Dvejybinė buhalterija | Įmonės buhalterinė apskaita, tvarkoma dvejybinio įrašo principu. Nepainiotina su dviguba buhalterija. |
| Dvejybinis įrašas | Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių registravimo būdas, kai kiekvienos ūkinės operacijos arba kiekvieno ūkinio įvykio vertė įrašoma į sąskaitos (-ų) debetą, o jai lygi suma – į kitos sąskaitos (-ų) kreditą (t. y. ta pati ūkinė operacija ta pačia suma parodoma dviejose ar daugiau sąskaitose).... |
| Dviguba buhalterija | Įmonės oficialios buhalterinės apskaitos falsifikavimas siekiant parodyti kitokius įmonės finansinius duomenis, nei jie yra iš tikrųjų. Dvigubą buhalteriją dažnai tvarko įmonės, kurios turi neapskaitomų pajamų, nori nuslėpti mokesčius, moka atlyginimus vokeliuose ir pan. |
| Dvigubai mažėjančios vertės metodas | Turto nusidėvėjimo skaičiavimo metodas, pagal kurį pirmųjų metų nusidėvėjimas skaičiuojamas nuo turto įsigijimo vertės, o vėlesnių metų – nuo šio turto likutinės vertės. Nusidėvėjimo norma visais metais išlieka ta pati, tačiau likutinė vertė kasmet mažėja, todėl nusidėvėjimo suma kiekvienais metais taip pat mažėja. |
| Einamasis finansavimas | Valstybinio socialinio draudimo finansavimo būdas, kai išmokos apdraustiesiems valstybiniu socialiniu draudimu mokamos iš surenkamų einamųjų įmokų. Šiuo principu organizuoto socialinio draudimo gaunamos lėšos nėra kaupiamos ir investuojamos, tad sistema priklauso nuo demografinės padėties ir nuo tam... |
| Einamoji sąskaita | Mokėjimų balanso dalis, kurioje apskaitomas prekių ir paslaugų importas ir eksportas, einamieji pervedimai, darbo ir investicijų pajamos. |
| Einamojo likvidumo koeficientas | Einamojo likvidumo koeficientas apskaičiuojamas, kaip įmonės trumpalaikio turto ir trumpalaikių įsipareigojimų santykis. Kuo šis rodiklis didesnis, tuo įmonė finansiškai atsparesnė trumpuoju laikotarpiu. |
| Ekonominė veikla | Ekonominė veikla – veikla, kuri pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymą yra laikoma ekonomine veikla. |
| Elektroniniai pinigai | Elektroninėse kortelėse esanti informacija apie sąskaitose esančių pinigų likučius. |
| Emisijos bankas, bankas išleidėjas | Centrinis bankas, vykdantis pinigų emisijos funkciją. |
| Emitentas | Privati įmonė ar valstybės institucija (finansų ministerija, centrinis bankas), leidžianti pinigus ar vertybinius popierius. Žr. emisijos bankas. |
| Eonia indeksas | Eonia (vienos nakties skolinimo eurais palūkanų normų rodiklis) yra galiojanti vienos nakties bazinė palūkanų norma eurais. Ji apskaičiuojama kaip Europos tarpbankinėje rinkoje per dieną sudarytų vienos nakties skolinimo eurais be užstato sandorių palūkanų normų svertinis vidurkis. Šį rodiklį skaičiuoja Europos bankų federacija, padedama Europos Centrinio Banko. |
| EURIBOR | Europos tarpbankinė palūkanų norma. Tai palūkanų normos dydis, už kurį pagrindiniai euro zonos bankai pasiryžę skolinti vieni kitiems. |
| Europos Audito Rūmai | Viena svarbiausių Europos Sąjungos institucijų, prižiūrinti ES lėšų naudojimą. Audito Rūmų tikslas – kontroliuoti visų ES institucijų bei organizacijų finansinę veiklą ir apskaitą, taip pat prižiūrėti, ar tinkamai naudojamos ES biudžeto lėšos. Audito Rūmų pirmtake laikytina Europos ekonominės bendri... |
| Europos centrinis bankas, ECB | Institucija, atsakinga už Eurosistemos bendros pinigų politikos vykdymą. |
| Europos investicijų bankas, EIB | Autonomiška Europos Sąjungos finansų įstaiga, teikianti ilgalaikes paskolas valstybės ir privačioms reikmėms Bendrijos tikslus atitinkančiose srityse. |
| Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas, ERPB | Tarptautinis bankas, įsteigtas siekiant paskatinti ir paspartinti Vidurio ir Rytų Europos valstybių ekonomikos reformas. |
| Faktūra | Dokumentas (sąskaita), įrodantis prekybos sandorį. |
| Federalinių rezervų sistema | JAV centrinis bankas, susidedantis iš 12 regioninių bankų. |
| Fiksuotoji palūkanų norma | Tikslia skaitine išraiška pateikta palūkanų norma. |
| Fiksuotoji vartojimo kredito palūkanų norma | Vartojimo kredito davėjo ir vartojimo kredito gavėjo susitarta viena vartojimo kredito palūkanų norma, nustatyta visai vartojimo kredito sutarties trukmei, arba kelios vartojimo kredito palūkanų normos daliniams laikotarpiams, išimtinai taikant fiksuotą konkrečią palūkanų procentų dalį. |
| Fiksuotojo valiutos kurso sistema | Pinigų sistema, kurioje nacionalinės valiutos kursas yra griežtai susietas su auksu, užsienio valiuta ar valiutų krepšeliu, o leidžiamos nacionalinės valiutos svyravimo bazinės valiutos atžvilgiu ribos paprastai būna ne didesnės kaip ± 1 procentas. Valiutų valdyba yra fiksuotojo kurso sistemos atmai... |
| Fiksuotosios palūkanos | Ilgalaikių palūkanų normų tipas, kai paskolos galiojimo metu palūkanų norma nekinta ilgą laiką arba nekinta visai. |
| Finansinė apžvalga | Apžvalga, kurią dažnai teikia ūkio subjektų vadovybė ir kurioje apibūdinami bei paaiškinami pagrindiniai ūkio subjekto vykdytos veiklos ir finansinės būklės bruožai, taip pat pagrindiniai neapibrėžtumai, su kuriais tenka susidurti. |
| Finansinė ataskaita | Ūkio subjekto finansinės būklės ir finansinio vykdytos veiklos rezultato struktūrizuotas pateikimas. Finansinėje ataskaitoje pateikiama informacija apie ūkio subjekto turtą, įsipareigojimus, nuosavybę, pajamas ir sąnaudas, įskaitant pelną ir nuostolius, kitus nuosavybės pokyčius, pinigų srautus. |
| Finansinė atskaitomybė | Finansinių duomenų apie įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus, pinigų srautus bei jų aiškinimo periodinis parengimas nustatyta forma. |
| Finansinė nuoma | Žr. lizingas. |
| Finansinė rizika | Likvidumo ir (arba) kredito rizika. |
| Finansinė sąskaita | Mokėjimų balanso dalis, kurioje apskaitomi kapitalo ir finansinių lėšų pervedimai, t. y. investicijų srautai. Tai ilgalaikių skolos ir nuosavybės vertybinių popierių, pinigų rinkos skolos vertybinių popierių ir išvestinių finansinių priemonių įsigijimas ir pardavimas, gautos ir suteiktos paskolos. |
| Finansinės paslaugos | Pagal teisės aktus Lietuvoje finansinėmis laikomos šios paslaugos: |
| Finansinės priklausomybės koeficientas | Finansinės priklausomybės koeficientas apskaičiuojamas, kaip bendrovės įsipareigojimų ir nuosavo kapitalo santykis. Jis parodo, ar įmonė stipriai priklausoma nuo turimų skolų. Kuo šis rodiklis aukštesnis, tuo labiau įmonė priklausoma nuo skolinto kapitalo. Kuo ji daugiau turi skolų, tuo rizika aukšt... |
| Finansinės skolos | Tai finansiniai įsipareigojimai, apimantys sutartinius įsipareigojimus: perduoti grynuosius pinigus (bei pinigų ekvivalentus) ar kitą finansinį turtą kitam ūkio subjektui; pasikeisti finansinėmis priemonėmis ar finansiniais įsipareigojimais su kitu ūkio subjektu tokiomis sąlygomis, kurios yra potenc... |
| Finansiniai metai | Įmonės ataskaitinis laikotarpis, dažniausiai sutampantis su kalendoriniais metais. Įmonė gali patvirtinti ir kitokio laikotarpio finansinius metus, patogesnius ir geriau atitinkančius jos veiklos ypatumus. JAV finansiniai metai prasideda spalio 1 d. |
| Finansinio sverto laipsnis | Įmonės veiklos rizikos vertinimo rodiklis, apskaičiuojamas kaip akcijos pajamingumo pokytis (procentais), palyginti su pelno prieš palūkanų mokėjimą ir apmokestinimą pokyčiu (procentais). Kuo didesnis finansinio sverto laipsnis, tuo labiau rizikuoja įmonės savininkai. |
| Finansinis tarpininkavimas | Vienos arba kelių finansų įstaigų vardu ir naudai vykdoma veikla priimant indėlius ir kitas grąžintinas lėšas, skolinant, priimant įmokas už kitų asmenų suteiktas paslaugas ir teikiant kitas finansines paslaugas. |
| Finansinis turtas | Grynieji pinigai kasoje, pinigai banko ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, nuosavybės vertybiniai popieriai, reikalavimo teisės į finansų įstaigai mokėtinas pinigų sumas arba kitokį turtą ir nebalansinės pretenzijos. |
| Finansinių ataskaitų auditas | Nepriklausomas audituojamos įmonės finansinių ataskaitų patikrinimas ir auditoriaus išvados pateikimas. |
| Finansinių ataskaitų rinkinys | Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas. Jeigu bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio auditas pagal įstatymus yra privalomas ar yra numatytas įstatuose, tvirtinamas tik audituotas metinių finansinių ataskaitų rinkinys. |
| Finansų analizė | Finansų analizė - tai procesas, kurio metu, taikant analitines priemones ir būdus, tam tikrus duomenis siekiama paversti naudinga informacija. |
| Finansų įstaiga | Įmonė ar užsienio įmonės padalinys, kuris teisės aktų nustatyta tvarka verčiasi teikdamas finansines paslaugas. |
| Fiskalinė decentralizacija | Viešųjų finansų paskirstymas skirtingiems valdžios lygiams, valstybei ir savivaldybėms. |
| Fiskalinė politika | Valstybės vykdomų ūkio reguliavimo priemonių – apmokestinimo, valstybės išlaidų – visuma. |
| Gamybos savikaina | Žaliavų ir sudedamųjų dalių įsigijimo kaina ir kitos tiesiogiai su tuo produktu susijusios išlaidos. |
| Garantija | Bendrąja prasme – įsipareigojimo įvykdymo užtikrinimas. Banko garantija yra banko išduodamas dokumentas, patvirtinantis, kad, jei skolininkas laiku neįvykdys savo įsipareigojimų, už jį tai padarys bankas. |
| Gautinos sumos | Žr. debitorinis įsiskolinimas. |
| Greito likvidumo rodiklis | Įmonės likvidumo vertinimo rodiklis, apskaičiuojamas kaip grynųjų pinigų, gautinų pajamų ir turimų likvidžių vertybinių popierių sumos ir einamųjų įsipareigojimų santykis. Pageidaujama, kad šis santykis būtų ne mažesnis kaip 1:1, nes tai reiškia, kad įmonė gali įvykdyti visus savo einamuosius įsipareigojimus, neparduodama ilgalaikio turto ir atsargų. |
| Grynasis pelnas (nuostoliai) | Grynasis pelnas – tai pelnas, kuris lieka bendrovei sumokėjus visus įsipareigojimus. Kitaip tariant, grynasis pelnas yra visų pajamų ir visų sąnaudų skirtumas. |
| Grynasis pelningumas | Įmonės veiklos efektyvumo vertinimo rodiklis, skaičiuojamas kaip grynojo pelno ir pardavimų santykis. Jis parodo, kiek eurų grynojo pelno duoda 1 euro (ar kito piniginio vieneto) vertės pardavimai. |
| Grynasis pelningumo koeficientas | Grynasis pelningumas, kaip pardavimo pajamų ir grynojo pelno koeficientas, apibūdina galutinį įmonės veiklos pelningumą. Piniginė išraiška rodo, kiek vienam pardavimų eurui tenka grynojo pelno. |
| Grynoji likutinė vertė | Turto vertė dabarties momentu; ją sudaro turto įsigijimo kainos ir amortizacijos lėšų skirtumas. |
| Grynoji vertė | 1) investicijos įsigijimo (sukūrimo, vertės padidinimo) vertė, sumažinta amortizacijos verte ir šios investicijos rizikai amortizuoti sudarytais specialiaisiais atidėjiniais; |
| Grynojo pelno marža | Grynojo pelno marža apskaičiuojama, kaip grynojo pelno (nuostolio) ir pardavimo pajamų santykis, ir parodo įmonės pelningumą. |
| Grynųjų pinigų principas | Finansinės apskaitos principas; t. y. pajamos ir išlaidos apskaitomos tada, kai gaunami arba išleidžiami pinigai (kai sumokama už pateiktą prekę ar suteiktą paslaugą). |
| Hipotekinė paskola | Paskola, kurios grąžinimas užtikrinamas įkeičiant nekilnojamąjį turtą. |
| Honoraras | Honoraras – atlyginimas už autorine licencine sutartimi suteiktą teisę panaudoti kūrinį, atlyginimas už suteiktas gretutines teises, taip pat atlyginimas už licencine sutartimi suteiktą teisę naudotis pramoninės nuosavybės objektu, franšize, atlyginimas už suteiktą informaciją apie gamybinę, prekybi... |
| IBAN formatas | IBAN) – tarptautinis sąskaitos numerio standartas, kuriuo privalo vadovautis Europos Sąjungos šalių bankai. |
| Ilgalaikio turto apyvartumas | Ilgalaikio turto apyvartumas parodo, kaip efektyviai yra panaudojamas įmonės ilgalaikis turtas, siekiant sukurti pajamas. Šis finansinis rodiklis lygina įmonės pardavimus bei ilgalaikį turtą. Kuo jis didesnis, tuo įmonė efektyviau išnaudoja savo ilgalaikį turtą. |
| Ilgalaikis finansinis įsipareigojimas | Finansinis įsipareigojimas, kurį privaloma įvykdyti ne anksčiau kaip po 12 mėnesių, skaičiuojant nuo paskutinės einamojo ataskaitinio laikotarpio dienos. |
| Ilgalaikis finansinis turtas | Finansinis turtas, naudojamas ilgiau kaip 12 mėnesių, skaičiuojant nuo paskutinės einamojo ataskaitinio laikotarpio dienos. |
| Ilgalaikis materialusis turtas | Ilgalaikis materialusis turtas – tai fizinę formą turintis turtas, kuris naudojamas prekėms gaminti, paslaugoms teikti, valdymo tikslams arba nuomai bei ketinamas naudoti ilgiau nei vieną ataskaitinį laikotarpį. |
| Ilgalaikis turtas | Turtas, kurio vertė į naująjį produktą perkeliama dalimis ir jis nesunaudojamas per vieną gamybos ciklą. Paprastai tai ilgiau kaip metus įmonės naudojamas turtas – pastatai, įrenginiai ir kt., kurie daugelį kartų naudojami gamybos ir aptarnavimo procesuose. Ilgalaikis turtas gali būti materialusis ir nematerialusis (pvz., prestižas). |
| Įmonės metinis pranešimas | Įmonės metinių finansinių ataskaitų rinkinį papildanti ataskaita, kurioje pateikiami teisės aktų numatyti įmonės finansinių metų veiklos ir numatomos veiklos duomenys. |
| Įmonės pelno (nuostolių) ataskaita | Finansinė ataskaita, kurioje nurodomos visos įmonės ataskaitinio laikotarpio pajamos, sąnaudos ir veiklos rezultatai – pelnas arba nuostoliai. |
| Įmonės vertės ir EBITDA santykis | Įmonės vertės ir EBITDA santykis – tai santykinis rinkos rodiklis, naudojamas įmonių akcijų vertinimui. Jis parodo, kiek įmonės akcijos kainuoja lyginant su jos EBITDA, atsižvelgiant į įmonės skolas. |
| Įmonės vertės ir pardavimų santykis | Įmonės vertės ir pardavimų santykis – tai rodiklis, naudojamas įmonių akcijų vertinimui. Jis parodo, kiek įmonės akcijos kainuoja lyginant su jos pardavimais. |
| Indėlio sertifikatas | Trumpos ir vidutinės trukmės palūkanas duodantis skolos vertybinis popierius, liudijantis apie banke laikomą terminuotąjį indėlį. Paprastai indėlio sertifikatus išleidžia komerciniai bankai. |
| Individuali veikla | Individuali veikla – savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį: |
| Individualios veiklos turtas | Individualios veiklos turtas – turtas, kurį gyventojas naudoja tik savo individualiai veiklai, išskyrus individualią veiklą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą, individualią sporto, atlikėjų veiklą. |
| Indosamentas | Įrašas skolos vertybinio popieriaus (čekio, vekselio) antroje pusėje arba pratąsoje apie šio popieriaus ir visų su juo susijusių teisių perdavimą kitam asmeniui. |
| Indosantas | Asmuo, darantis indosamento įrašą vekselyje arba čekyje. |
| Indosatas | Asmuo, gaunantis vekselį ar čekį ir jo suteikiamas teises pagal padarytą indosamentą. |
| Inkaso | Atsiskaitymo tvarka, kai bankas imasi tarpininkauti prekių pardavėjui šiam siekiant gauti iš pirkėjo apmokėjimą už prekes. |
| Inventorizacija | Turto ir įsipareigojimų patikrinimas ir jų faktiškai rastų likučių palyginimas su buhalterinės apskaitos duomenimis. |
| Investicijų pelningumas | Investicijų pelningumo rodiklis padeda spręsti apie įmonės pritrauktų lėšų panaudojimo naudingumą (savininkų ir kreditorių lėšos). |
| Investuoto kapitalo grąža | Investuoto kapitalo grąža yra rodiklis, kuris rodo, kokią grąžą atneša į įmonę investuotas turtas. |
| Įsigijimo kaina | Mokėtina kaina ir papildomos išlaidos, atėmus papildomas įsigijimo kainos nuolaidas. |
| Įsipareigojimas | Skola ar kitokia prievolė, atsirandanti dėl atliktų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, už kuriuos ūkio subjektas privalės ateityje atsiskaityti turtu. Įsipareigojimai apskaitomi įmonės balanse, mokėtinos sumos, gautos paskolos. |
| Įsipareigojimų ir nuosavo kapitalo santykis | Įsipareigojimų ir nuosavo kapitalo santykis - tai rodiklis, kuris parodo, kiek įmonė turi finansinių bei nefinansinių įsipareigojimų lyginant su įmonės nuosavu kapitalu. |
| Įstatinis kapitalas | Pasirašytų akcinės bendrovės akcijų nominaliųjų verčių suma. |
| Išperkamoji nuoma | Žr. lizingas. |
| Išvestinė finansinė priemonė | Išvestinė finansinė priemonė – finansinis instrumentas (būsimasis sandoris, išankstinis sandoris ar kitas), kurio vertė arba kaina susijusi su prekių, kuriomis šis instrumentas grindžiamas, verte arba kaina, taip pat finansinis instrumentas (būsimasis sandoris, išankstinis sandoris ar kitas), kurio ... |
| Juodasis ketvirtadienis | 1929 m. spalio 24 d., ketvirtadienis, Didžiosios depresijos JAV pradžia, kai Niujorko biržoje smarkiai krito akcijų kainos. |
| Juodasis pirmadienis | 1987 m. spalio 19 d., kai Dow Jones Industrial Average krito 22,6%. Tai didžiausias akcijų kainų kritimas visoje finansų istorijoje. |
| Kainų kontrolė | Valstybės vykdomų priemonių, skirtų kainoms reguliuoti ar fiksuoti, visuma. |
| Kapitalas | 1) ekonomine prasme – pinigais įvertinta visų ketinamų įsigyti (ar įsigytų) kapitalinių gėrybių visuma; finansiniai ištekliai, investuojami į prekių ir paslaugų gamybą; |
| Kapitalizacija | Įmonės kapitalizacija (rinkos vertė) – parodo įmonės nuosavo kapitalo rinkos vertę, jeigu už visas įmonės akcijas būtų mokama rinkos kaina konkrečiu laiko momentu. |
| Kapitalo bėgimas | Masinis, dažnai paniškas finansinių lėšų ar investicijų perkėlimo į kitas šalis procesas, kurį sukelia nepatenkinamos investavimo sąlygos ar numatomi investicijoms nepalankūs sprendimai, stambaus ekonominio subjekto žlugimas, dideli mokesčiai ar turto konfiskavimo grėsmė. Vykstant šiam procesui, sie... |
| Kapitalo investicijos | Tai investicijos ilgalaikiam materialiam ir nematerialiam turtui sukurti, įsigyti arba jo vertei padidinti. |
| Kaštai | Žr. kaina, sąnaudos, savikaina. |
| Kaupiamoji pensijų įmoka | Kaupiamoji pensijų įmoka – valstybinio pensijų socialinio draudimo įmokos dalis, kaupiama pagal Pensijų kaupimo įstatymą. |
| Kaupimo principas | Finansų apskaitoje taikomas pajamų ir sąnaudų apskaitos principas, pagal kurį pajamos pripažįstamos tuomet, kai jos uždirbamos, o sąnaudos – kai jos patiriamos, nepriklausomai nuo to, kada gaunami arba išleidžiami pinigai. |
| Kliringas | Atsiskaitymų negrynaisiais pinigais sistema, pagrįsta tarpusavio mokėjimo reikalavimų ir įsipareigojimų įskaita. |
| Kliringo bankas | Bankas, atliekantis piniginius atsiskaitymus tarp sandorio šalių pagal biržoje sudarytus sandorius. Lietuvoje kliringo banko funkciją vykdo Lietuvos banko valdoma mokėjimo sistema. |
| Komandiruotė | Komandiruote laikomas teisės aktų nustatyta tvarka įformintas darbuotojo išvykimas iš nuolatinės darbo vietos vieneto administracijos vadovo arba jo įgalioto asmens, arba individualios įmonės savininko siuntimu atlikti darbo funkcijas, tarnybinį pavedimą ar kelti kvalifikaciją. |
| Komercinio naudojimo nekilnojamasis turtas | Komercinio naudojimo nekilnojamasis turtas – administracinės, maitinimo, paslaugų, prekybos, viešbučių, poilsio, gydymo, kultūros, mokslo ir sporto paskirties statiniai (patalpos). |
| Komercinis bankas | Žr. bankas. |
| Konsoliduota (jungtinė) atskaitomybė | Patronuojančios (motininės) įmonės ir jos kontroliuojamų (dukterinių) įmonių finansinė atskaitomybė, kai sujungiamos visų grupės įmonių ataskaitos, kuriose atsisakyta grupės tarpusavio atsiskaitymų pelno ir išvengta dvigubo to paties turto apskaitymo. Rengiant konsoliduotą finansinę atskaitomybę, pa... |
| Konsoliduota (jungtinė) priežiūra | Patronuojančios įmonės ir jos kontroliuojamos grupės atliekama priežiūra, remiantis konsoliduotomis (jungtinėmis) finansinės atskaitomybės ir kitomis priežiūrai skirtomis ataskaitomis, kurias sudaro ir priežiūrą atliekančiai institucijai pateikia patronuojanti įmonė. |
| Korespondentas | Finansų maklerio įmonė, bankas ar kita finansų įstaiga, atliekanti tarpininkavimo paslaugas tokioje rinkoje, kurioje kiti neturi teisės ar galimybių dalyvauti. |
| Kreditas | 1) pinigų suma, kurią kredito įstaiga suteikia paskolos gavėjui, o pastarasis įsipareigoja grąžinti paskolintą sumą ir sutarto dydžio palūkanas sutartyje numatytais terminais bei tvarka. Kreditas gali būti vartojimo, būsto, studijų ir kt. Kreditas teisine prasme yra siauresnė sąvoka nei paskola, tač... |
| Kredito ir įkeičiamo turto santykis | Santykis tarp suteikiamo kredito dydžio ir įkeičiamo turto vertės. |
| Kredito įstaiga | Įmonė ar įstaiga arba šalyje veikiantis užsienio valstybės įmonės padalinys, kuris verčiasi indėlių ir kitų grąžintinų lėšų priėmimu iš gyventojų ir įmonių ir piniginių paskolų teikimu. Šiai veiklai paprastai reikia gauti licenciją. |
| Kredito limitas | Didžiausia leistina pinigų suma, kurią klientas gali skolintis iš banko. |
| Kredito linija | Įmonės sutartis su komerciniu banku, kurioje bankas garantuoja įmonei tam tikro lėšų kiekio prieinamumą nurodytu laikotarpiu. Tai trumpalaikės paskolos forma. Lėšas iš kredito linijos sąskaitos įmonė gali pasiimti ir grąžinti tiek kartų, kiek jai prireikia. Kredito linija paprastai būna skirta nenum... |
| Kredito reitingas | Gebėjimo įvykdyti skolinius įsipareigojimus įvertinimas. |
| Kredito rizika | Rizika, atsirandanti dėl skolos vertybinio popieriaus emitento negebėjimo laiku ir visa apimtimi įvykdyti savo įsipareigojimų arba dėl kitos sandorio šalies negebėjimo laiku ir visa apimtimi įvykdyti sandorio nurodytų įsipareigojimų, taip pat rizika, atsirandanti dėl atsiskaitymų tvarkos sutrikimų. |
| Kredito unija | Kooperatiniais principais besivadovaujanti kredito įstaiga, besiverčianti savo narių lėšų telkimu ir savitarpio paskolų teikimu. Kredito unijos narius turi vienyti bendras požymis, darbo vieta, profesija, gyvenamoji vieta ir pan. |
| Kredito unijos licencija | Kredito unijos licencija – išduotas leidimas teikti licencines finansines paslaugas. |
| Kreditorinis įsiskolinimas | Suma, kurią įmonė turi sumokėti per nustatytą laikotarpį savo kreditoriams (prekių tiekėjams, paslaugų teikėjams). Žr. debitorinis įsiskolinimas. |
| Kreditorių eilė | Įmonės nemokumo ar bankroto atveju sudaroma įsipareigojimų vykdymo eilė. Dažniausiai kreditorių eilės sudarymo tvarka būna valstybės teisiškai reglamentuota. Ginant „valstybės“ interesus, valstybės institucijos kreditorių eilėje dažnai užima pirmąsias vietas, taip sudarydamos sunkumų kitiems kredito... |
| Kreditorius | Juridinis ar fizinis asmuo, suteikęs paskolą arba prekių ir paslaugų, už kurias jam dar nesumokėta, turintis teisę reikalauti įvykdyti prievolę. Terminas dažnai vartojamas tvarkant buhalterinę įmonių apskaitą. Žr. debitorius .... |
| Kreditų ekspansija | Banko vykdomas kreditų teikimas, kai viršijamos banko turimos pinigų (aukso) atsargos, t. y. kai vykdomas cirkuliacinio kredito kūrimas. Terminas dažniausiai vartojamas kalbant apie centrinio banko vykdomą skolinimą komerciniams bankams, nors kreditų ekspansija atsirado rinkoje, kai laisvosios bankininkystės laikotarpiu komerciniai bankai, priėmę saugoti auksą ir išdavę pakvitavimus (banknotus), ėmė skolinti ir atsargų auksą. Kreditų ekspansija tapo itin svaria valstybinio ekonomikos reguliavimo priemone, darančia įtaką palūkanų normoms ir galinčia sukelti verslo ciklus. Komerciniai bankai dėl dalinių atsargų sistemos taip pat dalyvauja kuriant kreditus. |
| Kreditų kūrimas | Komercinių bankų vykdomas pinigų kiekio didinimas dalinių atsargų sistemoje . |
| Kritinio likvidumo koeficientas | Kritinio likvidumo koeficientas parodo įmonės sugebėjimą greitai (skubiai) realizuojamu trumpalaikiu turtu padengti trumpalaikius įsipareigojimus, tam iš trumpalaikio turto yra atimamos atsargos kaip mažai likvidus turtas. |
| Kvazipinigai | Terminuotųjų ir taupomųjų indėlių bei indėlių užsienio valiuta komerciniuose bankuose suma. Kvazipinigais jie vadinami todėl, kad nėra visiškai likvidūs – atsiimant terminuotąjį indėlį anksčiau termino prarandamos visos palūkanos ar jų dalis. |
| Laidavimas | Fizinio arba juridinio asmens sutikimas prisiimti kito asmens finansinius įsipareigojimus, jei pastarasis jų nevykdytų. |
| Laiduotojas | Fizinis arba juridinis asmuo, prisiimantis atsakomybę už kito asmens finansinius įsipareigojimus tuo atveju, jei šis jų nevykdytų. |
| Lengvatinis PVM tarifas | Lengvatinis PVM tarifas – įstatyme nustatytas PVM tarifas, mažesnis už standartinį, išskyrus 0% PVM tarifą. |
| Lengvi pinigai | Padėtis rinkoje, kai dėl vykdomos kreditų emisijos rinkos dalyviai gali palyginti pigiau pasiskolinti lėšų bankuose, nei tada, jei kreditų emisijos nebūtų. |
| LIBOR | Palūkanų norma, už kurią bankai skolinasi iš kitų bankų Londono tarpbankinėje paskolų rinkoje. LIBOR yra pasaulyje dažniausiai naudojamas orientyras, pagal kurį nustatomos kitų trumpalaikių paskolų palūkanų normos. LIBOR gali būti išreikšta eurais, doleriais ir kitomis valiutomis. |
| Likvidacinė vertė | Suma, kurią įmonė tikisi gauti už turtą pasibaigus jo naudingumo laikui arba skubiai jį parduodama likviduojant įmonę. Likvidacinė vertė nustatoma įvertinus būsimas likvidavimo ir / ar perleidimo išlaidas. |
| Likvidumas | 1) galimybė turtą greitai iškeisti į grynuosius pinigus; |
| Likvidumo normatyvas | Kredito unijos likvidžiojo turto santykis su kredito unijos einamaisiais įsipareigojimais. |
| Likvidumo rizika | Rizika, atsirandanti dėl nepakankamo rinkos likvidumo ir dėl to kylančių apribojimų pageidaujamu metu ir už rinkos kainai artimą kainą parduoti turimą turtą, taip pat rizika, atsirandanti dėl mažo įmonės likvidumo ir galimo vėlavimo vykd... |
| Likvidumo rodikliai | Parodo įmonės gebėjimą vykdyti trumpalaikius įsipareigojimus. Kuo rodiklio reikšmė didesnė, tuo įmonės gebėjimas vykdyti trumpalaikius įsipareigojimus yra tvirtesnis, įmonė laikoma patikimesne. |
| Likvidumo rodiklis | Likvidžiojo turto ir einamųjų įsipareigojimų santykis. |
| Likvidusis turtas | Turtas, kuris su minimalia vertės praradimo rizika nedelsiant gali būti parduotas rinkos arba jai artima kaina. |
| Linijinis kredito grąžinimo metodas | Kredito grąžinimo metodas, kai kiekvieną mėnesį grąžinama fiksuota paskolos dalis bei papildomai sumokamos palūkanos, apskaičiuojamos nuo likusio įsiskolinimo sumos. Grąžinant kreditą linijiniu metodu, mėnesio įmokos laipsniškai mažėja. |
| Linijinis paskolas grąžinimo metodas | Paskolos grąžinimo būdas, kai paskolos gavėjas kiekvieną mėnesį (ar kitą periodą) grąžina paskolos davėjui paskolos sumą lygiomis dalimis ir sumoka palūkanas, kurios apskaičiuojamos tik nuo likusios įsiskolinimo sumos. Paskolą grąžinant linijiniu metodu, kreditoriui mokama suma kiekvieną periodą maž... |
| Lizingas | Ilgalaikė nuomos sutartis, kurioje numatoma, kad nuomojamas turtas nuomos laikotarpio pabaigoje pereis nuomininko nuosavybėn. Tai prekinio kredito forma, kai pirkėjas gauna prekę ir gali ja naudotis, net jei nėra už ją visiškai atsiskaitęs. |
| Manevringumo koeficientas | Manevringumo koeficientas parodo, kokią nuosavo kapitalo dalį sudaro trumpalaikis turtas. Rodiklio reikšmė žemiau 0,3 laikoma nepatenkinama, virš 0,5 - gera. |
| Materialusis turtas | Fizinis turtas, pvz., pastatai, įrenginiai. |
| Metų skaičiaus metodas | Ilgalaikio turto nusidėvėjimo skaičiavimo metodas, kai kiekvienais turto naudojimo metais į produkcijos savikainą ar veiklos sąnaudas įskaitoma nuolat mažėjanti turto nusidėvėjimo suma. Metų skaičiaus metodas taikomas tokiam ilgalaikiam turtui, kuris eksploatavimo pradžioje nusidėvi labiau. |
| Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai | Tai dabartiniai įmonės įpareigojimai, atsirandantys iš praeities laikotarpių įvykių, už kuriuos ūkio subjektas privalės ateityje atsiskaityti turtu ir kurių vertę galima patikimai įvertinti. |
| Mokinio krepšelis | Lėšų suma, skiriama mokyklai už kiekvienam mokiniui teikiamas paslaugas. |
| Mokumas | Gebėjimas laiku ir visiškai įvykdyti skolinius įsipareigojimus. |
| Moody’s | Viena iš trijų svarbiausių pasaulyje kredito reitingų agentūrų. |
| Nacionalinės sąskaitos | Pagrindinių makroekonominių rodiklių rinkimo, sisteminimo ir pateikimo sistema, apimanti mokėjimų balansą, nacionalinių pajamų, fiskalines ir pinigų sąskaitas. Nacionalinės sąskaitos tvarkomos dvejybinio įrašo principu. ... |
| Natūralios netekties nuostoliai | Natūralios netekties nuostoliais laikomas natūralus prekių (žaliavų, produkcijos) sumažėjimas dėl prekių (žaliavų, produkcijos) saugojimo, perpylimo, fasavimo, vežimo, krovimo ir pardavimo, įskaitant nuostolius dėl pirkėjų užmaršumo. |
| Neapmokestinamas pajamų dydis | Neapmokestinamas pajamų dydis – tai pajamų dalis, nuo kurio neišskaičiuojamas pajamų mokestis. |
| Nebaigtoji gamyba | Pradėtų ir dar nebaigtų gaminti prekių vertė, įtraukiama į buhalterinę apskaitą. |
| Nebalansinis finansavimas | Išnuomoto, o ne nuosavo ir balanse apskaitomo turto (įrenginių, pastatų, lėšų) naudojimas įmonės veikloje; balanse neparodomų lėšų naudojimas. |
| Neįvykdytas mokėjimo nurodymas | Mokėjimo nurodymas, kuris nebuvo įvykdytas tą pačią darbo dieną, kurią buvo priimtas. |
| Nekilnojamasis pagal prigimtį daiktas | Nekilnojamasis pagal prigimtį daiktas – daiktas, kuris yra nekilnojamas pagal prigimtį, t. y. žemė ar kitas daiktas, kurio negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jo paskirties ir iš esmės nesumažinus jo vertės. |
| Nekilnojamojo turto masinis vertinimas | Nekilnojamojo turto masinis vertinimas – procesas, kai per nustatytą laiką, taikant bendrą metodologiją ir automatizuotas Nekilnojamojo turto registro ir rinkos duomenų bazėse sukauptų duomenų analizės bei vertinimo technologijas, yra įvertinama panašių nekilnojamojo turto objektų grupė. |
| Neleidžiami atskaitymai | Iš pajamų negali būti atskaitoma: |
| Nematerialusis turtas | Piniginę vertę turintis fiziškai neapčiuopiamas turtas, pvz., prestižas, prekės ženklas, patentai. |
| Nemokumas | Negalėjimas laiku ir visiškai atsiskaityti su kreditoriais. Nemokumo atveju įmonės įsipareigojimai viršija jos turimą turtą. |
| Nenuolatinis Lietuvos gyventojas | Nenuolatiniu Lietuvos gyventoju yra laikomas fizinis asmuo, kuris: |
| Nepaskirstytasis pelnas | Pelno dalis, likusi sumokėjus pelno mokestį ir neišmokėta dividendais. Nepaskirstytojo pelno reinvestavimas didina įmonės akcijų vertę. Apskaitoje nepaskirstytuoju pelnu laikoma pelno dalis, dėl kurios paskirstymo dar nepriimtas akcininkų sprendimas. |
| Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) | Ankstesniaisiais metais bei ataskaitiniu laikotarpiu uždirbtas ir sukauptas, bet dar nepaskirstytas pelnas arba per tuos laikotarpius patirti ir dar nepadengti nuostoliai. |
| Nepaskirstytieji nuostoliai | Įmonės patirti, apskaityti ir dar nepadengti nuostoliai. |
| Nuolatinė gyvenamoji vieta | Nuolatinė gyvenamoji vieta – bet kokia vieta, kurioje fizinis asmuo turi galimybę gyventi ir kurią jis įkuria, išlaiko ir naudojasi. |
| Nuolatinis Lietuvos gyventojas | Nuolatiniu Lietuvos gyventoju laikomas: |
| Nuoma | Sutartis, pagal kurią nuomotojas už užmokestį įsipareigoja perduoti daiktą laikinai naudoti ir valdyti, o kita šalis įsipareigoja šį užmokestį sumokėti. |
| Nuosavas kapitalas | Įmonės turto dalis, likusi iš viso turto atėmus įsipareigojimus. |
| Nuosavybė | 1) materialiojo ir nematerialiojo turto priklausymas konkrečiam asmeniui. Pagrindinis daikto priskyrimo nuosavybei požymis – jo ribotumas, nes tik fiziškai riboti daiktai gali tapti nuosavybės objektais (išimtis – intelektinė nuosavybė); |
| Nuosavybės grąža | Įmonės veiklos efektyvumo rodiklis, apskaičiuojamas kaip grynojo pelno ir nuosavybės (kapitalo) santykis. Didesnį nuosavybės grąžos rodiklį turinti įmonė efektyviau naudoja akcininkų kapitalą. |
| Nuosavybės koeficientas | Nuosavybės koeficientas apskaičiuojamas, kaip nuosavo kapitalo ir turto santykis, ir parodo, kokią dalį kapitalo struktūroje sudaro nuosavas kapitalas. |
| Nuosavo kapitalo grąža | Nuosavo kapitalo grąžos rodiklis yra skirtas matuoti, kokį pelną įmonė uždirba lyginant su jos nuosavu kapitalu. Nuosavybės grąža apskaičiuojama, kaip grynojo pelno ir nuosavo kapitalo santykis. Kuo rodiklis aukštesnis, tuo geriau, nes toks verslas turi palankesnes plėtros perspektyvas. |
| Nuosavo kapitalo pelningumas | Nuosavo kapitalo pelningumo rodiklis - tai savininkų investuotų lėšų panaudojimo efektyvumo matas. Išreikštas eurais parodo, kiek vienam nuosavo kapitalo eurui tenka grynojo pelno, t. y. parodo, kokia investuotų savininkų lėšų dalis grįžta grynojo pelno forma. |
| Nuosavos akcijos | Bendrovės akcijos, kurias įsigijo jas išleidusi bendrovė. Jos gali būti laikomos bendrovės nuosavybe neribotą laiką, parduodamos ar išimamos iš apyvartos sumažinant įstatinį kapitalą. |
| Nuosavų lėšų refinansavimas | Nuosavų lėšų, investuotų į turto įsigijimą, rekonstrukciją ar remontą, padengimas banko suteiktu kreditu. |
| Nuostolis | Skirtumas, atsirandantis, kai įmonės sąnaudos viršija pajamas. |
| Nusidėvėjimas | Ilgalaikio materialiojo turto vertės sumažėjimas per jo naudojimo laiką ir tos vertės perkėlimas į gaminamos produkcijos vertę. |
| Nuvertėjimas | Nuostolis dėl turto vertės sumažėjimo, apskaičiuojamas kaip turto balansinės (nominaliosios) vertės ir jo rinkos vertės skirtumas. |
| Overdraftas | Žr. sąskaitos kreditas. |
| Padengimo fondas | Įmonės lėšos, skiriamos skolos vertybinių popierių palūkanoms sumokėti ar periodiškai vertybiniams popieriams išpirkti. |
| Pagautė | Neplanuotas pelnas, gautas ženkliai pasikeitus aplinkybėms rinkoje ir nepriklausantis nuo gaunančiojo valios. Netikėtą pelną dažnai sukuria laikinas staigus pasiūlos sumažėjimas, per aštuntojo dešimtmečio energijos krizę netikėtas pelnas nudžiugino JAV naftos įmones. |
| Pajamos | Įmonės ar asmens gaunamos lėšos kaip atlygis už darbą, pastangas ar kaip investicijų grąža. Pajamos gali būti gaunamos pinigais arba natūra. |
| Pajamos iš paskirstytojo pelno | Pajamos iš paskirstytojo pelno – pajamos, kurios gaunamos skirstant pelną vieneto dalyviams, įskaitant dividendus. Po neribotos civilinės atsakomybės vieneto pelno apmokestinimo šio vieneto dalyvio gautos pajamos ar jam priklausančio turto paėmimas iš vieneto nelaikomas pelno paskirstymu. |
| Pajamos natūra | Pajamos natūra – neatlygintinai, mainais arba lengvatine kaina (konkrečiam gyventojui dėl tam tikrų interesų ar sandorių įtakos nustatyta mažesne negu tikroji rinkos kaina) gautas nuosavybėn arba naudoti (neįgyjant nuosavybės teisės) turtas arba gautos paslaugos, taip pat kita gauta nauda (jei naudo... |
| Pajamų mokesčio mokėtojai | Pajamų mokestį moka pajamų gavęs gyventojas. |
| Pajamų padengimo koeficientas | Pajamų padengimo koeficientas apskaičiuojamas, kaip EBITDA ir palūkanų sąnaudų santykis, ir parodo įmonės galimybę išsimokėti savo skolas. Kuo šis rodiklis aukštesnis, tuo įmonei lengviau susidoroti su savo finansiniu svertu. |
| Pajaus vardinis dokumentas | Pajaus vardinis dokumentas – vertybinis popierius, patvirtinantis asmens dalyvavimą kredito unijos kapitale, suteikiantis kredito unijos nariui turtines ir neturtines teises, išskyrus asocijuoto nario neturtines teises. |
| Pajinis įnašas | Pajinis įnašas – į kredito uniją asmens įmokėta pinigų suma, kuri naudojama kredito unijos pajiniam kapitalui sudaryti. |
| Palūkanų aptarnavimo rodiklis | Palūkanų koeficientas apskaičiuojamas, kaip įmonės EBIT pelno ir palūkanų sąnaudų santykis. Jis parodo įmonės galimybę išsipirkti savo skolas. Kuo šis rodiklis mažesnis, tuo prastesnė įmonės padėtis. |
| Palūkanų marža | Skirtumas tarp galutinės klientui siūlomos palūkanų normos ir VILIBOR (EURIBOR), kurį bankas gauna kaip atlygį už darbą ir prisiimamą riziką, kad paskola nebus grąžinta. |
| Palūkanų perfiksavimas | Periodinis paskolos palūkanų dydžio perskaičiavimas, kai klientas yra pasirinkęs kintamąsias palūkanas. Nauja palūkanų norma nustatoma prie pasikeitusios palūkanų bazės (VILIBOR, EURIBOR) pridedant sutartyje numatytą palūkanų maržą. Priklausomai nuo kliento pasirinkimo palūkanų dydis perskaičiuojama... |
| Papildomas pajus | Papildomas pajus – kredito unijos nario, turinčio pagrindinį pajų, įsigytas pajus, kuriuo suteikiama teisė gauti dividendus, taip pat kitos nustatytos teisės, tačiau nesuteikiama balso teisė kredito unijos visuotiniame narių susirinkime. |
| Paprastoji akcija | Vertybinis popierius, suteikiantis bendrovės valdymo teises ir teisę gauti nefiksuotus dividendus. |
| Pardavimai, tenkantys vienam darbuotojui | Pardavimai, tenkantys vienam darbuotojui - tai rodiklis, dažnai naudojamas pateikiant informaciją apie įmonės veiklos efektyvumą, todėl neretai yra priskiriamas veiklos efektyvumo rodiklių grupei. |
| Pardavimo mokestis | Žr. apyvartos mokestis. |
| Pardavimo pajamos | Tai ekonominės naudos padidėjimas dėl prekių pardavimo ir paslaugų teikimo per ataskaitinį laikotarpį. Pajamos apskaitoje registruojamos tada, kai jos uždirbamos, neatsižvelgiant į pinigų gavimą. |
| Pardavimo savikaina | Per ataskaitinį ir ankstesnius laikotarpius patirtos išlaidos, tenkančios per ataskaitinį laikotarpį suteiktoms paslaugoms ir parduotoms prekėms, pasireiškiančios ekonominės naudos sumažėjimu per ataskaitinį laikotarpį, kai dėl to sumažėja nuosavas kapitalas, išskyrus tiesioginį jo mažinimą.... |
| Pasitikėtinė paskola | Žr. subordinuotoji paskola. |
| Paskola | Lėšos ar daiktas, kurį kreditorius (asmuo, įmonė, įstaiga) suteikia paskolos gavėjui, o pastarasis įsipareigoja grąžinti pasiskolintas lėšas ar daiktus ir sutarto dydžio palūkanas sutartyje numatytais terminais ir tvarka. Žr. kreditas.... |
| Paskolų ir indėlių santykis | Rodiklis parodo, kokiu mastu banko paskolos yra finansuojamos indėliais. Paskolos apskaičiuojamos, kaip visų banko suteiktų paskolų suma. |
| Paskutinis skolintojas | Centrinio banko funkcija, kai centrinis bankas suteikia paskolą sunkumų ištiktam komerciniam bankui, kuriam kiti komerciniai bankai skolinti nebesutinka. Dar vadinamas paskutinės vilties skolintoju. |
| Paslaugų teikimas | Paslaugų teikimu laikomas bet koks sandoris dėl bet kokio civilinių teisių objekto, jeigu šis sandoris nelaikomas prekių tiekimu. Paslaugų teikimu, be kita ko, laikoma: |
| Pastoviųjų anuitetų paskolos grąžinimo metoda | Paskolos grąžinimo būdas, kai paskolos gavėjas periodiškai (kas mėnesį) moka paskolos teikėjui vienodo dydžio įmokas, susidedančias iš grąžinamos paskolos dalies ir palūkanų. |
| Pastovus kapitalo pelningumas | Pastovaus kapitalo pelningumo rodiklis - tai pastovaus kapitalo panaudojimo efektyvumo matas. |
| Pažyma įkeitimo sandoriui | VĮ Registrų centro išduodamas dokumentas, informuojantis, kad tam tikras turtas priklauso dokumente nurodytam asmeniui ir jo vardu gali būti įkeičiamas hipotekos įstaigoje. |
| Pelnas prieš apmokestinimą | Rodiklis apskaičiuojamas, prie įmonės grynojo pelno pridėjus pelno mokestį. |
| Pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją | Pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją apskaičiuojamas prie grynojo pelno pridedant pajamų mokesčio ir palūkanų sąnaudas, bei nusidėvėjimo ir amortizacijos sumą. Šis dydis yra svarbus, siekiant atsiriboti nuo įmonės veiklos finansavimo kaštų, bei amortizacijos ir nusidėvėji... |
| Pelnas, tenkantis ilgalaikei skolai | Pelnas, tenkantis ilgalaikei skolai - tai rodiklis, kuris parodo, kiek grynojo pelno tenka vienam ilgalaikės skolos eurui. |
| Pelningumas | Įmonės veiklos efektyvumo, vertybinių popierių ar jų portfelio pajamingumo vertinimas lyginant uždirbtą pelną ar pajamas (dividendus, palūkanas) su tam tikru pasirinktu dydžiu – apyvarta, kapitalu, akcijos nominaliąja verte ir pan. Pelningumas gali būti vertinamas skaičiuojant grynąjį pelningumą, turto grąžą ar pajamingumą. |
| Pelningumo prieš apmokestinimą rodiklis | Pelningumo prieš apmokestinimą rodiklis parodo įmonės gauto pelno dar nesumokėjus mokesčių santykį su pardavimais. |
| Pelno (nuostolio) ataskaita | Finansinė ataskaita, kurioje parodomos įmonės uždirbtos pajamos ir toms pajamoms uždirbti patirtos sąnaudos, taip pat jų skirtumas – pelnas arba nuostolis. |
| Pelno (nuostolių) ataskaita | Ataskaita, kurioje pateikiama, klasifikuojama ir detalizuojama informacija apie įmonės uždirbtas pajamas, patirtas sąnaudas ir gautus veiklos rezultatus per ataskaitinį laikotarpį. |
| Pelno mokesčio deklaracijos | Pelno mokesčio deklaracijų rūšys yra šios: |
| Pelno mokesčio įskaitymas | Pelno mokestis įskaitomas į valstybės biudžetą. |
| Pelno mokesčio sumokėjimas | Pelno mokestis mokamas pagal metinę pelno mokesčio deklaraciją. |
| Pelno nesiekiantys juridiniai asmenys | Pelno nesiekiantys juridiniai asmenys – juridiniai asmenys, kurių veiklos tikslas nėra pelno siekimas ir kurie gauto pelno pagal jų veiklą reglamentuojančius teisės aktus neturi teisės skirstyti savo steigėjams ir (arba) dalyviams. |
| Pelno nesiekiantis vienetas | Pelno nesiekiantis vienetas – vienetas, kurio veiklos tikslas nėra pelno siekimas ir kuris pagal jo veiklą reglamentuojančius teisės aktus gauto pelno neturi teisės skirstyti savo steigėjams ir (arba) dalyviams. |
| Pelno prieš mokesčius marža | Pelno prieš mokesčius marža parodo įprastinės įmonės veiklos pelningumą. Rodiklis apskaičiuojamas, kaip pelno prieš mokesčius ir pardavimo pajamų santykis. Kuo didesnė šio rodiklio reikšmė, tuo efektyvesnė įmonės veikla. |
| Pensijų anuitetas | Pensijų fondų dalyviui iki gyvos galvos mokama periodinė pensijos išmoka, kurios išmokėjimo rizika tenka išmokų mokėtojui – draudimo įmonei, vykdančiai gyvybės draudimą. |
| Pensijų išmokos | Pensijų išmokos – išmokos, nustatytos Pensijų kaupimo įstatyme, mokamos iš pensijų fonde asmens sukaupto pensijų turto. |
| Per vienerius metus gautinos sumos | Tai trečiųjų asmenų įsiskolinimai bendrovei, nepaisant įsiskolinimo pobūdžio ir šaltinio, kuriuos reikia padengti ne vėliau kaip einančiais po ataskaitinių metais. |
| Perkainojimo rezervas | Tai suma, kuria pasikeičia nuosavas kapitalas dėl ilgalaikio materialiojo turto ir finansinio turto perkainojimo. |
| Pinigai ir pinigų ekvivalentai | Pinigai kasoje, sąskaitose ir indėliai iki pareikalavimo bei trumpalaikės labai likvidžios investicijos, kurios gali būti lengvai iškeičiamos į aiškias pinigų sumas ir kurioms būdinga nereikšminga vertės pasikeitimo rizika. |
| Piniginis auksas | Ne monetų pavidalo perdirbtas auksas ar kitas brangusis metalas. Toks metalas dažnai naudojamas kaip centrinio banko atsargos. Auksas dažniausiai laikomas standartinių aukso luitų forma. |
| Pinigų apyvartos cirkuliacijos greitis | Dydis, išreiškiantis, kiek kartų per metus apsisuka pinigų kiekis finansuojant metinius pajamų srautus; jis lygus nominaliajam BVP, padalytam iš pinigų kiekio. |
| Pinigų ciklas | Pinigų ciklas parodo, kiek laiko (dienomis) praeina nuo prekių (paslaugų, žaliavų) įsigijimo iki jų pardavimo. Rodiklis paskaičiuojamas prie atsargų apyvartumo dienomis pridedant pirkėjų apyvartumą dienomis ir iš gauto dydžio atimant skolų tiekėjams apyvartumą dienomis. |
| Pinigų plovimas | Pinigų, gautų iš neteisėtos veiklos (prekybos ginklais, narkotikais, prostitucijos, kyšių ir kt.), legalizavimas. |
| Pinigų santykis | Pinigų paklausos ir pinigų pasiūlos santykis, lemiantis pinigų perkamąją galią, jų santykį su kitomis prekėmis. Kiekvienas pinigų paklausos ir pasiūlos pokytis keičia pinigų santykį ir daro įtaką jų perkamajai galiai, tad ir konkrečių prekių ir paslaugų kainoms. |
| Pinigų srautai | Įmonės piniginių lėšų judėjimas. Grynasis pinigų srautas yra piniginių įplaukų ir piniginių išlaidų skirtumas. Dėl apskaitos metodų taikymo (kaupimo principo, atsargų apskaitos, amortizacijos normatyvų) pinigų srautai skiriasi nuo įmonės uždirbtų pajamų, patirtų sąnaudų ir uždirbto pelno. Pinigų sra... |
| Pinigų srautų ataskaita | Įmonės finansinės atskaitomybės dalis, rodanti įmonės piniginių lėšų judėjimą. Pinigų srautų ataskaitoje parodoma ūkinių operacijų, kurioms buvo panaudoti pinigai, visuma. |
| Pinigų srautų investicijų grąža | Pinigų srautų investicijų grąža yra grąžos norma, kuri parodo, kaip efektyviai atsiperka investicijos į įmonę. Pinigų srautų investicijų grąža skaičiuojama, kaip veiklos pinigų srauto ir įdarbinto kapitalo rinkos vertės santykis. |
| Pirkėjų įsiskolinimas | Įsiskolinimai bendrovei už parduotas prekes ir suteiktas paslaugas, už kurias buvo išrašytos sąskaitos-faktūros. |
| Pozicija | 1) turto ir įsipareigojimų turėjimas ir / ar galimybių įvykdyti įsipareigojimus suderinimas. Pozicija gali būti ilgoji arba trumpoji. Įsigijus vertybinių popierių arba kitokio turto, pvz. valiutos, esama ilgojoje pozicijoje. Pardavus turtą arba prisiėmus įsipareigojimų, esama trumpojoje pozicijoje. Pvz., sakoma, kad bankas turi ilgąją JAV dolerių poziciją, jei jo turtas šia valiuta yra didesnis už įsipareigojimus šia valiuta. |
| Prekė | Prekė – bet koks daiktas (įskaitant numizmatinės paskirties pinigus), taip pat elektros energija, dujos, šilumos ir kitų rūšių energija. |
| Prekybos kreditas | Prekių ar paslaugų teikėjo klientams tiesiogiai suteikiamas kreditas. Prekybos kreditas suteikiamas, kai už prekes ar paslaugas nesumokama tada, kai perleidžiamos prekės nuosavybės teisės ar suteikiama paslauga. |
| Prekybos marža | Skirtumas tarp perparduoti įsigytos prekės faktinės ar sąlyginės pardavimo kainos ir kainos, kurią platintojas būtų mokėjęs, norėdamas pakeisti tą prekę tuo metu, kai ji parduodama ar kitaip perleidžiama. |
| Prekinis kreditas | 1) ekonomikos teorijoje – banko paskolos, teikiamos esant šimtaprocentinių rezervų sistemai, t. y. nekuriant nepadengtų pinigų; žr. cirkuliacinis kreditas; |
| Prekių tiekimas | Prekių tiekimu laikomas prekių perdavimas kitam asmeniui, kai pagal sandorio sąlygas šis asmuo arba trečioji šalis įgyja teisę disponuoti tomis prekėmis kaip jų savininkas. |
| Privalomosios atsargos | Centriniame banke laikomos komercinių bankų lėšos, apskaičiuojamos kaip nustatyto dydžio dalis nuo trumpalaikių įsipareigojimų. Kai privalomosios atsargos mažesnės kaip 100 procentų, tokių atsargų sistema vadinama dalinių atsargų sistema. Europos centrinio banko reikalavimu, euro zonos komerciniai b... |
| Privilegijuotoji akcija | Akcija, dažniausiai nesuteikianti balsavimo teisės, bet garantuojanti savininkui teisę gauti fiksuotą dividendą, o įmonę likviduojant - jam priklausančią turto dalį. |
| Produkcijos metodas | Ilgalaikio turto nusidėvėjimo skaičiavimo metodas, pagrįstas turto naudojimo intensyvumu, t. y. pagamintos produkcijos, suteiktų paslaugų kiekiu per laiko vienetą. Šiuo metodu skaičiuojant nusidėvėjimą numatomas turto naudojimo laikas įtakos neturi. |
| PVM atskaita | PVM atskaita – pirkimo ir (arba) importo PVM dalies atskaitymas, kai apskaičiuota atskaitoma pirkimo ir (arba) importo PVM dalimi sumažinama mokėtina į biudžetą ar padidinama grąžintina iš biudžeto PVM suma. |
| PVM mokėtojo prievolės | PVM mokėtojas privalo: |
| PVM objektas | PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, kai prekės tiekiamos ir/ar paslaugos teikiamos už atlygį, šalies teritorijoje, o prekes tiekia ir/ar paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklą. |
| PVM sąskaita-faktūra | PVM sąskaita-faktūra – nustatytus privalomus reikalavimus atitinkantis dokumentas, kuriuo įforminamas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas, taip pat avanso sumokėjimas. Kai toks dokumentas išrašytas atsiradus prievolei jį išrašyti kitoje valstybėje narėje, jis laikomas PVM sąskaita-faktūra, jeigu ... |
| PVM sąskaitos faktūros rekvizitai | PVM sąskaita-faktūra privalo turėti visus buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų nustatytus privalomus apskaitos dokumento rekvizitus. |
| Rankpinigiai | Sandorį patvirtinanti pinigų suma, kurią privalantis sumokėti sandorio dalyvis perduoda kitai sandorio šaliai, kad įrodytų sutarties buvimą ir užtikrintų jos vykdymą. Rankpinigiai yra privalomos sumokėti sumos dalis. Lietuvoje, jei rankpinigių davėjas sutarties nevykdo, jie atitenka kitai šaliai. Je... |
| Refinansavimas | 1) Procesas, kurio metu bendrovė išleidžia naujus vertybinius popierius ir gautus pinigus panaudoja išpirkti anksčiau išleistiems vertybiniams popieriams. |
| Reklamos sąnaudos | Reklamos sąnaudomis pripažįstamos vieneto sąnaudos, skirtos informacijai, susijusiai su vieneto veikla ir skatinančiai įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, bet kokia forma ir bet kuriomis priemonėmis skleisti esamiems ar potencialiems pirkėjams, išskyrus kontroliuojamuosius vienetus, kontroliuoja... |
| Reprezentacinės sąnaudos | Reprezentacinės sąnaudos – vieneto lėšos, kurias jis skiria naujiems verslo ryšiams su kitais vienetais arba fiziniais asmenimis, išskyrus vieneto darbuotojus, akcininkus, savininkus bei kontroliuojamuosius ar kontroliuojančius vienetus ar kontroliuojančius nuolatinius gyventojus, užmegzti arba esamiems pagerinti. |
| Sąnaudos | Prekių gamybos, paslaugų teikimo metu sunaudotų ekonominių išteklių vertinė išraiška. |
| Sąnaudų ir naudos analizė | Išlaidų, investicijų efektyvumo vertinimo metodas, kuriuo siekiama rezultatus įvertinti kiekine išraiška ir palyginti su jiems pasiekti išeikvotais ištekliais. Tai populiarus viešųjų programų vertinimo metodas išsivysčiusiose šalyse. |
| Sąskaita faktūra | Apskaitos dokumentas, kuriuo įforminamas prekių tiekimas ar paslaugų teikimas. Sąskaitą faktūrą vartotojui išrašo prekes pateikęs ar paslaugas suteikęs asmuo, reikalaudamas sumokėti sąskaitoje faktūroje nurodytą sumą. |
| Sąskaitos kreditas, overdraftas | Trumpalaikio kreditavimo būdas, suteikiantis įmonei teisę naudoti pinigų sumas, viršijančias banko sąskaitos likutį iki nustatytos maksimalios sąskaitos kredito sumos, padedantis subalansuoti įmonės pinigų srautus ir patenkinti einamųjų lėšų poreikį. Sąskaitos kredito suteikimo laikotarpiu įmonė bet... |
| Savos akcijos | Įmonės nuosavybės priemonės, kurias yra įsigijusi pati įmonė ar kiti jos konsoliduotos grupės nariai. |
| Sindikatas | Investicinių bankų, draudikų ar kitų įmonių grupė, sukurta įgyvendinti didelės apimties projektą (paskolos, garantijos ir kt.). Bankų sindikatas gali garantuoti ir platinti naują vertybinių popierių emisiją arba anksčiau išleistų akcijų paketą. |
| Sindikuotoji paskola | Itin didelė paskola, kurią gavėjui suteikia keli skolintojai (arba jų sindikatas). Paprastai iš pradžių paskolą suteikia vienas skolintojas, vėliau ją padalija kitiems bankams. Žr. sindikatas. |
| Skolinimas | 1) pinigų sumos ar turto perdavimas skolininkui pagal paskolos ar kreditavimo sutartį; |
| Skolos ir EBITDA santykis | Skolos santykis su EBITDA parodo įmonės finansinį svertą bei su juo susijusį rizikingumo lygį. Kuo šis rodiklis didesnis, tuo didesnis įmonės skolos lygis, ir tuo aukštesnė jos rizika. |
| Skolos ir turto santykis | Skolos ir turto santykis parodo, kokia suma įmonės ilgalaikių ir trumpalaikių įsipareigojimų, susijusių su palūkanų mokėjimais, tenka vienam įmonės turto eurui. Kuo šis rodiklis didesnis, tuo aukštesnė tikėtina rizika kreditoriams. |
| Skolos restruktūrizavimas | Gautų paskolų sąlygų pakeitimas įskaitant palūkanų sumažinimą, paskolos termino pratęsimą, mokėjimo atidėjimą ir pagrindinės skolos sumos sumažinimą (dažnai – restruktūrizuojant valstybės skolą). |
| Skolos tiekėjams | Prekybos skolos arba įsipareigojimai sumokėti už gautas prekes ar suteiktas paslaugas, už kurias buvo išrašytos sąskaitos ar buvo tiesiogiai susitarta su tiekėju. |
| Skolos-nuosavybės koeficientas | Skolos-nuosavybės koeficientas parodo, kiek vienam nuosavo kapitalo eurui tenka skolų. |
| Skubaus padengimo koeficientas | Priemonė įmonės mokumui išmatuoti. Tai santykis tarp grynojo turimo turto įmonės balanse ir turimų įsipareigojimų. |
| Sporto veikla | Sporto veikla – sportininko (gyventojo, kuris atlieka tam tikrą fizinę ar protinę veiklą, grindžiamą tam tikromis taisyklėmis ir organizuojamą tam tikra specialiai šiai veiklai nustatyta forma) rengimosi varžyboms ir dalyvavimo varžybose veikla. |
| Subordinuotoji paskola | Paskola, atitinkanti šias sąlygas: a) suteikta ne trumpesniam kaip vienerių metų laikotarpiui; b) paskolos davėjas paskolos sutartyje įsipareigoja nereikalauti iš paskolos gavėjo grąžinti paskolos prieš sutartyje nustatytą jos grąžinimo terminą; c) paskolos grąžinimas nėra užtikrintas jokiomis priev... |
| Subsidija | Tiesioginė valstybės finansinė parama ar mokesčių nuolaidos tam tikrai šakai ar įmonei siekiant sumažinti prekės kainą vartotojui, pagerinti įmonės veiklos rodiklius ar padėti prisitaikyti prie pasikeitusių aplinkybių. Subsidijos perskirsto gerovę, pažeidžia laisvąją konkurenciją ir mažina paskatas ... |
| Sutikimas mokėti | Didžiausia suma, kurią individas sutinka mokėti už tam tikras prekes ir paslaugas. |
| SWIFT | SWIFT – tarptautinė organizacija, teikianti finansinių pranešimų perdavimo paslaugas. |
| SWIFT kodas | Kodas, pagal kurį banką atpažįsta kiti bankai. Naudojamas tarptautiniams pinigų pervedimams. |
| Šimtaprocentinių rezervų atsargų sistema | 1) komercinių bankų sistema, kai bankai privalo sukaupti šimtaprocentinius einamųjų (ne terminuotųjų) sąskaitų rezervus; |
| Šliaužiančioji infliacija | Nedidelis, laipsniškas, tačiau ilgalaikis kainų kilimas, paprastai siekiantis nuo 1 iki 10 procentų per mėnesį. |
| Tarpbankinė rinka | Tokia pinigų rinka, kai komerciniai bankai skolinasi vieni iš kitų. Palūkanų normos tarpbankinėje rinkoje vadinamos tarpbankinėmis palūkanomis ir dažnai vartojamos kaip atskaitos taškas nustatyti komercinių bankų rinkos dalyviams teikiamų paskolų palūkanas. |
| Tarptautiniai apskaitos standartai, TAS | Tarptautinio apskaitos standartų komiteto parengtos ir paskelbtos ūkio subjektų turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų įvertinimo, pajamų ir sąnaudų pripažinimo ir įtraukimo į apskaitą taisyklės, kuriomis remiantis rengiama finansinė atskaitomybė. |
| Tarptautinis mokėjimo pavedimas | Tai lėšų užsienio valiuta pervedimas iš mokėtojo sąskaitos Lietuvoje į gavėjo sąskaitą, esančią kito mokėjimo paslaugų teikėjo įstaigoje užsienio šalyje. |
| Teisėta ir privaloma priimti mokėjimo priemonė | Įstatymo pripažinta mokėjimo priemonė (pinigai). Teisėta mokėjimo priemonė gali būti vienintelė (sole legal tender) – tai šalies centrinio banko leidžiami pinigai, tačiau, jei įstatymai nenustato apribojimų, teisėtų mokėjimo priemonių gali būti ir daug. Lietuvoje šalių susitarimu galima atsiskaityti... |
| Tyčinis bankrotas | Sąmoningai ir tikslingai siekiamas įmonės bankrotas. Tyčiniu bankrotu dažniausiai norima išvengti skolų mokėjimo. Už tyčinį bankrotą daugumoje šalių numatoma baudžiamoji atsakomybė. |
| Tiesiogiai proporcingas (tiesinis) metodas | Paprasčiausias ilgalaikio turto nusidėvėjimo metodas, kai turto įsigijimo vertė tolygiai paskirstoma per visą šio turto naudojimo laiką. Nusidėvėjimo suma per ataskaitinį laikotarpį apskaičiuojama įsigijimo ir likvidacinės verčių skirtumą dalijant iš naudojimo trukmės (metais): |
| Tiesioginis debetas | Sąskaitų apmokėjimo būdas, kai paslaugų (telekomunikacijų ar kitų) vartotojas susitaria su banku, kad šis automatiškai apmokės pateiktą sąskaitą, pervesdamas reikalingą pinigų sumą iš vartotojo banko sąskaitos į paslaugos teikėjo sąskaitą. |
| Tikroji rinkos kaina | Tikroji rinkos kaina – suma, už kurią gali būti apsikeista turtu arba kuria, sudarius tiesioginį sandorį, gali būti įskaitytas nepriklausomų ir ketinančių pirkti arba parduoti asmenų tarpusavio įsipareigojimas. |
| Transportavimo pajamos | Transportavimo pajamos – pajamos, gautos iš krovinių gabenimo geležinkelių, kelių, vandens, oro transportu naudojant nuosavus arba nuomojamus automobilius, laivus, orlaivius, riedmenis, kroviniams transportuoti skirtas talpas (konteinerius, cisternas ir kt.) ir iš krovinių transportavimo vamzdynais. |
| Trumpalaikis turtas | Atsargų, gautinų sumų, grynųjų pinigų ir jų ekvivalentų bei įvairaus trumpalaikio turto suma. Trumpalaikis reiškia, kad šis turtas gali būti paverstas pinigais per trumpą laiką, pavyzdžiui, trumpiau nei per 12 mėnesių. |
| Turto apyvartumas | Turto apyvartumas parodo, kaip efektyviai pajamų sukūrimui panaudojamas įmonės turtas, t. y. kiek vienam turto eurui tenka pardavimų. Šis rodiklis lygina įmonės pajamas ir jos turtą, ir kuo jis yra aukštesnis, tuo įmonė efektyviau išnaudoja savo turtą. |
| Turto areštas | Turto areštas – mokesčių mokėtojo nuosavybės teisės į turtą arba atskirų šios teisės sudedamųjų dalių – valdymo, naudojimosi, disponavimo – priverstinis laikinas apribojimas siekiant užtikrinti mokestinės prievolės įvykdymą. |
| Turto grąža | Įmonės turto naudojimo efektyvumo rodiklis, apskaičiuojamas kaip grynojo pelno ir viso turto santykis, rodantis, kiek grynojo pelno tenka vienam turto piniginiam vienetui. Kuo didesnė turto grąža, tuo efektyviau naudojamas turtas. Svarbu žinoti, kad įvairių sektorių rodiklis dėl skirtingų technologi... |
| Turto įsigijimo kaina | Turto įsigijimo kaina – išlaidos, patirtos įsigyjant turtą, įskaitant sumokėtus komisinius atlyginimus bei mokesčius (rinkliavas), išskyrus Pridėtinės vertės mokestį, susijusius su šio turto įsigijimu. |
| Turto pardavimo kaina | Turto pardavimo arba kitokio perleidimo nuosavybėn kaina – visos pajamos, uždirbtos pardavus arba kitaip perleidus nuosavybėn turtą, atėmus sumokėtus mokesčius (rinkliavas), išskyrus Pridėtinės vertės mokestį, susijusius su šio turto pardavimu arba kitokiu perleidimu nuosavybėn. |
| Turto pelningumas | Turto pelningumo rodiklis - tai turto panaudojimo efektyvumo matas. Išreikštas eurais rodo, kiek vienam turto eurui tenka grynojo pelno, t. y. parodo, kokia turto dalis grįžta grynojo pelno forma. |
| Turto vertės padidėjimo pajamos | Turto vertės padidėjimo pajamos yra uždirbtos pajamos, kurias sudaro turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn ir įsigijimo kainų skirtumas. |
| Turto vertinimo ataskaita | Nepriklausomų turto vertintojų pateikiamas dokumentas, kuriame nurodomi visi pagrindiniai vertinamo turto duomenys: rinkos vertė, likvidacinė vertė, turto išorės bei vidaus apdailos aprašymas, trumpas vietovės, kurioje yra turtas, aprašymas. Dažniausiai ataskaita pateikiama su nuotraukomis, iliustru... |
| Uzufruktas | Teisė naudoti svetimą daiktą ir gauti iš to pajamų. Tam tikrą laiką, kuris negali būti ilgesnis už žmogaus gyvenimo trukmę. |
| Užburtas ratas | Neigiamo padarinio atsiradimo priežastį stiprinanti įvykių (reiškinių) grandinė. Dideli mokesčiai skatina jų vengti, o kai mokesčių vengiama, į biudžetą gaunama mažiau įplaukų; kai nepakanka įplaukų į biudžetą, didinami mokesčiai, o didinami mokesčiai skatina jų vengti ir t. t. Užburto rato pavyzdys... |
| Užsienio apmokestinamasis asmuo | Užsienio apmokestinamasis asmuo – bet kokio pobūdžio ekonominę veiklą vykdantis: |
| Užsienio komandiruotės dienpinigiai | Užsienio komandiruotės dienpinigių išlaidos apskaičiuojamos už faktiškai išbūtą užsienyje laiką (įskaitant išvykimo iš Lietuvos Respublikos dieną ir grįžimo į ją dieną), o kai darbuotojo nuolatinė darbo vieta yra užsienio valstybėje, – išvykimo iš užsienio valstybės ir parvykimo į ją dienas, nevirši... |
| Užsienio kreditoriai | Užsienio valstybės, tarptautinės finansinės institucijos, užsienio komerciniai bankai ir kiti nerezidentai, suteikę paskolų pagal paskolų sutartis arba kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus. |
| Užsienio skola | Valdžios sektoriui priskirtų subjektų, turinčių teisę skolintis, prisiimtų, bet dar neįvykdytų įsipareigojimų grąžinti užsienio kreditoriams lėšas, pasiskolintas išplatinus Vyriausybės vertybinius popierius, pasirašius paskolų sutartis, finansinės nuomos sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos ... |
| Užstatas | Prievolės užtikrinimo priemonė, numatoma sandoryje. Užstatas gali būti nekilnojamasis turtas, gautinos sumos, prekės, vertybiniai popieriai ir pan. Dar vadinamas įkaitu. |
| Valdymo įmonė | Įmonė, kurios pagrindinė veikla yra pensijų fondų ar investicinių fondų valdymas. |
| Valdymo komisiniai | Valdymo įmonei mokamas atlygis už valdymo paslaugą. Valdymo komisinius gauna pensijų fondą valdanti įmonė. |
| Valiutos mokykla | Ekonominės minties srovė, susiformavusi Davido Ricardo teiginių pagrindu XIX a. Anglijoje. Ši mokykla propagavo vadinamąją valiutos doktriną, pagal kurią visi centrinio banko išleidžiamų pinigų pakeitimai turi griežtai priklausyti nuo šalies turimų tauriųjų metalų (aukso) atsargų. Valiutos mokykla p... |
| Valiutų valdyba | Fiksuotojo valiutos kurso sistema, kai nacionalinė valiuta yra fiksuotu kursu susieta su tvirta užsienio valiuta ir šiuo kursu keičiama į atsargų valiutą pirmu reikalavimu. Šiam įsipareigojimui užtikrinti nacionalinė valiuta (pinigai apyvartoje) yra šimtu procentų padengta užsienio valiutos atsargom... |
| Valstybės garantija | Valstybės įsipareigojimas grąžinti visą skolą arba jos dalį ir apmokėti kitas su skola susijusias išlaidas vidaus arba užsienio kreditoriui už skolininką, kurio įsipareigojimų įvykdymą valstybė buvo garantavusi, jeigu šis neįvykdo arba įvykdo ne visus savo įsipareigojimus. |
| Valstybės skola | Valstybės sektoriui priskiriamų įstaigų ir institucijų įsipareigojimai kreditoriams. Pagal kreditoriaus kilmę valstybės skola gali būti vidaus ir užsienio. |
| Valstybės vartojimas | Išlaidos, skiriamos einamosioms valstybės reikmėms tenkinti (daugiausia tai – darbo užmokestis biudžetinių įstaigų darbuotojams). Paprastai visos valstybės vartojimo išlaidos parodomos valstybės ir savivaldybių biudžetuose ir fonduose. |
| Valstybinio socialinio draudimo įmokos | Valstybinio socialinio draudimo įmokos – apdraustųjų asmenų ir (arba) jų draudėjų mokamos įstatymų nustatyto dydžio įmokos. |
| Valstybinio socialinio draudimo išmokos | Valstybinio socialinio draudimo išmokos – įstatymų nustatytos socialinio draudimo išmokos, į kurias, įvykus draudiminiam įvykiui, įgyja teisę apdraustieji ir kiti įstatymų nustatyti fiziniai asmenys. |
| Valstybinis reguliavimas | Visuma valstybės priemonių, kuriomis siekiama suderinti skirtingų grupių interesus ar apsaugoti tam tikrų visuomenės narių interesus, ištaisyti vadinamąsias rinkos ydas ar pasiekti kitų tikslų. Valstybinio reguliavimo priemonės apima kainų reguliavimą, rinkos priežiūrą, antimonopolinį reguliavimą, a... |
| Vartojimo paskola, vartojimo kreditas | Paskola, skirta gyventojų vartojimo poreikiams tenkinti, įsigyti automobilį, buitinės technikos, gydytis, ilsėtis. Vartojimo paskolos gavėjui nereikia įkeisti turto, todėl paskolos suteikimo tvarka yra paprasta ir greita, tačiau vartojimo paskolų palūkanos paprastai būna didesnės nei vartojimo kredi... |
| Veikla | Veikla – bet kokio pobūdžio komercinė arba gamybinė veikla, kuria siekiama gauti ir (arba) uždirbti pajamų ar kokios kitos ekonominės naudos. |
| Veiklos nuoma | Turto nuomos sandoris, kai lizingo bendrovė įsigyja kliento pageidaujamą turtą ir perduoda jį klientui naudotis iki sutartyje nustatyto termino. Suėjus terminui (pasibaigus sutarčiai), turtas grąžinamas lizingo bendrovei. Jei klientas pageidauja, jis gali pasibaigus nuomos laikotarpiui turtą nusipir... |
| Veiklos pelnas | Veiklos pelnas apskaičiuojamas, prie grynojo pelno pridedant pajamų mokesčio ir palūkanų sąnaudas. |
| Veiklos pelnas, tenkantis turtui | Veiklos pelnas, tenkantis turtui, parodo, kiek vienam turto eurui tenka veiklos (EBIT) pelno. |
| Veiklos pelno marža | Veiklos pelno marža parodo, kiek procentų (arba eurų) veiklos pelno uždirba vienas pardavimo pajamų euras, t. y. jis parodo įmonės tipinės veiklos, neatsižvelgiant į finansinę ir investicinę veiklą, efektyvumą. Veiklos pelno marža apskaičiuojama, kaip tipinės veiklos pelno ir pardavimo pajamų santyk... |
| Verslo apskaitos standartai, VAS | Lietuvos įmonių apskaitą ir finansinę atskaitomybę reglamentuojantys dokumentai, parengti Tarptautinių apskaitos standartų (TAS) pagrindu, tačiau neapimantys visų TAS reikalavimų. VAS parengė Apskaitos institutas ir jų privalu laikytis tam tikrą pereinamąjį laikotarpį, kol įmonės bus pasirengusios visiškai perimti TAS. |
| Vidaus kreditoriai | Šalies komerciniai bankai, finansų įstaigos ir kiti rezidentai, suteikę paskolas pagal paskolų sutartis arba kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus. |
| Vidaus skola | 1) įsiskolinimų vietos kreditoriams suma; |
| Vienos akcijos pelnas | Vienos akcijos pelnas parodo, kiek įmonės uždirbto grynojo pelno, priskirtino paprastųjų akcijų savininkams, tenka vienai apyvartoje esančiai paprastajai akcijai. |
| Viešosios apyvartos tarpininkas | Finansų maklerio įmonės ir komerciniai bankai, turintys teisę teikti investavimo paslaugas. |
| VILIBOR | Vilniaus tarpbankinė palūkanų norma. Tai yra palūkanų normų, už kurias Lietuvos bankai yra pasiryžę skolinti vieni kitiems, vidurkis. |
UAB „Verslo žinios“, visos teisės saugomos.