Einamasis finansavimas (angl. Pay-as-you-go, pay-as-you-earn)
Valstybinio socialinio draudimo finansavimo būdas, kai išmokos apdraustiesiems valstybiniu socialiniu draudimu mokamos iš surenkamų einamųjų įmokų. Šiuo principu organizuoto socialinio draudimo gaunamos lėšos nėra kaupiamos ir investuojamos, tad sistema priklauso nuo demografinės padėties ir nuo tam tikro laikotarpio įmokų mokėtojų darbo užmokesčio. Einamojo finansavimo sistemoje tam tikro laikotarpio pensininkams pensijas moka to paties laikotarpio dirbantieji. Einamojo finansavimo principas kritikuotinas už tai, kad jis atsieja žmogaus sumokėtas draudimo įmokas nuo gaunamų išmokų, sukuria nuo demografijos priklausomą sistemą, kurią itin sunku ir brangu pakeisti. Einamojo finansavimo užuomazgos aptinkamos Otto von Bismarco (1815– 1898) laikų Prūsijoje (dab. Vokietijoje), vėliau šis finansavimo būdas paplito kitose šalyse. Dabar šį principą taikančios šalys siekia pereiti prie kaupiamųjų pensijų sistemos. Žr. kaupiamųjų pensijų sistema, pensijų fondas.[1]Šaltinis: Rūta Vainienė
Terminą “Einamasis finansavimas” apibūdino Rūta Vainienė knygoje "Ekonomikos terminų žodynas"
Plačiau
