Nuosavybė (angl. 1 ownership; 2 equity, property)
1) materialiojo ir nematerialiojo turto priklausymas konkrečiam asmeniui. Pagrindinis daikto priskyrimo nuosavybei požymis – jo ribotumas, nes tik fiziškai riboti daiktai gali tapti nuosavybės objektais (išimtis – intelektinė nuosavybė);
2) privilegijuotųjų ir paprastųjų akcijų vertė akcinėje bendrovėje (equity).
Žr. intelektinė nuosavybė .[1]Šaltinis: Rūta Vainienė
Terminą “Nuosavybė” apibūdino Rūta Vainienė knygoje "Ekonomikos terminų žodynas"
Plačiau