Bankininkystės mokykla (angl. Banking School)

Ekonomikos minties srovė, susiformavusi XIX a. Anglijoje ir teigianti, kad, kol centrinis bankas vykdo savo įsipareigojimą konvertuoti jo leidžiamus banknotus į auksą, kurio jis turi turėti tik „pakankamas“, o ne šimtaprocentines atsargas, tol centrinio banko vykdoma papildoma pinigų emisija nesukels infliacijos ir bus naudinga verslui. Pagrindiniai atstovai Thomas Tooke’as, Johnas Fullartonas ir Johnas Stuartas Millis jaunesnysis. Šios mokyklos teiginiams prieštaravo valiutos mokyklos atstovai. Žr. valiutos mokykla.[1]Šaltinis: Rūta Vainienė

Terminą “Bankininkystės mokykla” apibūdino Rūta Vainienė knygoje "Ekonomikos terminų žodynas"

Plačiau

---