Slyvų šratligė (angl. Clasterosporium carpophilum (lot.))

Tai kaulavaisinių sodo augalų liga. Serga slyvos, vyšnios, trešnės, abrikosai, persikai. Labiausiai nukenčia slyvos, kiti kaulavaisiniai – mažiau. Pažeidžia lapus, ūglius, pumpurus, vaisius. Ant lapų atsiranda šviesiai rudos, iki 5 mm skersmens, tarpusavyje galinčios susilieti dėmės. Jas riboja raudonai rudas lapalakščio ruoželis. Dėmių vietoje audiniai iškrinta ir lapai lieka skylėti. Ant ūglių žievės susidaro nedidelės, iš pradžių apskritos, vėliau tįstančios raudonos šviesesniais centrais dėmės. Žievė tose vietose suplyšta. Ligos pažeisti pumpurai būna pajuodę, blizgančio, tarsi lakuoto paviršiaus. Jie neišsiskleidžia. Anksti užsikrėtusiuose vaisiuose pasirodo gilios tarpusavyje galinčios susilieti žaizdos. Šratligė pažeidžia vieną vaisiaus pusę ir tiek, kad atsidengia kauliukas. Ligos sukėlėjas peržiemoja numarintose šakutėse, tarp pumpurų žvynelių. Šratligei plisti reikia didelio santykinio oro drėgnumo ir kritulių lapų skleidimosi tarpsniu. Inkubacinis periodas trunka 5–14 dienų. Sukėlėjui vystytis optimali temperatūra +15–20 ºC.