Dow Jones indeksas (angl. Dow Jones index)
Bendrovės Dow Jones and Co, užsiimančios finansinės ir verslo informacijos skelbimu, kuriami vertybinių popierių indeksai, iš kurių žinomiausi Dow Jones Industrial Average bei Dow Jones STOXX. Bendrovė, be kita ko, leidžia dienraštį Wall Street Journal – verslo informacijos lyderį. [1]
Istorija
1882 m. Čarlzas H. Dau (Charles H.Dow) su partneriu Edvardu Džounsu (Edward Jones) įsteigė bendrovę „Dow Jones Company“. Trečiasis partneris, Čarlzas Bergstreseris (Charles Begstresser), pradedant verslą parėmė pinigais. Savo biure greta Niujorko vertybinių popierių biržos jie ėmė leisti „Vakarines pirkėjų žinias“, kurios vėliau tapo žinomu dienraščiu „The Wall Street Journal“.
1884 metais Dau sudarė savo pirmąjį akcijų biržos kursų (kainų) vidurkį, apskaičiuotą pagal 9 geležinkelio bendrovių ir dviejų pramonės bendrovių akcijų kainas. Po dvylikos metų savo leidinyje partneriai pradėjo nuolat skelbti Dau Džounso pramonės vidurkį (Dow Jones Industrial Average), šiandien žinomą kaip Dau Džounso indeksas. Šis naujasis vidurkis apėmė 12 apdirbamosios pramonės bendrovių akcijas. Jis būdavo apskaičiuojamas visai paprastai – sudedant visų tų bendrovių akcijų dienos kainas ir dalijant iš 12. Pirmasis apskaičiuotas vidurkis buvo lygus 40,94 dol. už akciją.
1928 m. indeksas jau buvo apskaičiuojamas pagal 30 bendrovių akcijų kainas; tiek ben- drovių ir liko indekse iki šiandien. Tačiau pačios bendrovės pasikeitė iš esmės; iš pirmojo sąrašo, sudaryto 1896 m., beliko tik „General Electric“. Bendrovės pasikeitė lygiai taip, kaip pasikeitė ekonomika. Daugelis jų susiliejo, įkurdamos naujas bendroves; kai kurios sužlugo. Dar kitos iškrito iš sąrašo, užleisdamos vietą naujesnėms. Pats indeksas ir toliau išsaugo tradicinį pavadinimą – Dau Džounso pramonės bendrovių vidurkis.
2000 m. sausio 19 d. Dau Džounso indeksas buvo 11 510,14. Bet jūs negausite šito skaičiaus, vien sudėję trisdešimties bendrovių akcijų kainas tą dieną ir padaliję iš 30. Dalyti reikia iš ypatingo skaičiaus, vadinamojo daliklio, kuris 1999 m. gruodžio 31 d. buvo 0,201452680. Šis daliklis apskaičiuojamas siekiant išsaugoti Dau Džounso indekso tęstinumą, taigi jis keičiasi, kai bendrovės keičia akcijų nominalą (pavyzdžiui, kiekvieną 100 dol. vertės akciją padalija į dvi 50 dol. vertės akcijas), kai keičiasi bendrovių struktūra ir sudedamosios dalys. Dėl visų šių pokyčių šiandien Dau Džounso indeksas nėra vidurkis. Jei jis nebūtų pertvar- kytas, dėl tų pokyčių jis staiga šoktų aukštyn arba nertų žemyn, teikdamas klaidinamą informaciją apie įvykius rinkoje.
Per visą indekso gyvavimo istoriją tas daliklis daugsyk keitėsi, dažniausiai mažėdamas. Pavyzdžiui, šiandien vienos kurios nors sąrašo bendrovės akcijų kainos pakilimas vienu doleriu Dau Džounso indeksą padidintų maždaug penkiais punktais, jei visų kitų 29 bendrovių akcijų kainos nepasikeistų. Štai kodėl šiandien šitas indeksas, sumanytas rodyti didžiausių bendrovių akcijų kainų vidurkį, gali būti lygus, tarkime, 10 000 punktų, nors nė vienos sąrašo akcijos kaina nėra nė iš tolo panaši į tokią kainą. Neatsitiktinai Dau Džounso indeksas skelbiamas be dolerio ženklo ir sakoma jį esant tiek ir tiek punktų, bet ne dolerių. [2]
Iliustracijos
Dow Jones indeksas
Dow Jones indeksas
