Įstatymo tvarka (angl. Rule of law)
Teisės viršenybė ir vienodas taikymas visų individų atžvilgiu, visų lygybė prieš įstatymą. Terminas atsirado anglosaksiškoje bendrojoje (papročių) teisėje ir reiškė papročių (visų kurtos teisės) galią net ir suvereno atžvilgiu. Terminas vėliau imtas vartoti kalbant apie įstatymų leidžiamosios valdžios sukurtą teisę – įstatymus, kuriais suverenas (įstatymo leidėjas) įtvirtina taisykles, visų pirma skirtas kitų visuomenės narių santykiams reglamentuoti.[1]Šaltinis: Rūta Vainienė
Terminą “Įstatymo tvarka” apibūdino Rūta Vainienė knygoje "Ekonomikos terminų žodynas"
Plačiau
UAB „Verslo žinios“, visos teisės saugomos.