Merkantilizmas (angl. Mercantilism)
Ekonomikos teorija, įsigalėjusi XVII a. Anglijoje. Merkantilistai teigė, kad svarbiausia valstybės klestėjimo sąlyga – aktyvus prekių pardavimas mainais į auksą. Aukso atsargų kaupimas (buljonizmas) ir šių atsargų kiekis rodo valstybės ekonomikos būklę. Pasak jų, aukso atsargas sekinantis importas turi būti ribojamas. Merkantilinės pažiūros buvo stipriai įsigalėjusios Ispanijoje, Anglijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, kur valdantys monarchai stengėsi priversti vietos pramonę naudoti tik šalies išteklius. Protekcines merkantilistų pažiūras vėliau sukritikavo klasikinės ekonomikos mokyklos atstovai. Tačiau merkantilizmo apraiškų galima rasti ir šiandien, ypač kai, kalbant apie einamosios sąskaitos balansą, pageidaujama jo pertekliaus, t. y. kai norima, kad eksportas viršytų importą.[1]Šaltinis: Rūta Vainienė
Terminą “Merkantilizmas” apibūdino Rūta Vainienė knygoje "Ekonomikos terminų žodynas"
Plačiau
