Racionalių lūkesčių teorija (angl. Rational Expectations Theory)
Ekonomikos teorija, pagrįsta prielaida, kad rinkos dalyviai, nagrinėjami visą įmanomą informaciją, gali gana tiksliai nuspėti ateities įvykius. Pasak šios teorijos, tai įmanoma todėl, kad žmogus savo ateities spėjimus grindžia protu ir visa turima informacija. Tuo ši teorija skiriasi nuo kitų prognozes nagrinėjančių teorijų, kurios arba teigia, kad ateitis yra tik praeities ekstrapoliacija (adaptive expectations), arba kad jos apskritai neįmanoma nuspėti. Šios teorijos teiginiai paneigia Johno M. Keyneso pasiūlytus paklausos reguliavimo būdus, kurie būtų neveiksmingi, nes žmonės juos numatytų ir reaguotų prevenciškai, niekais paversdami visas valdžios pastangas pakeisti žmonių elgesį.
Teorijos pagrindus 1961 m. suformulavo Johnas Muthas (1930). Robertas Lucasas už šios teorijos išplėtojimą 1995 m. gavo Nobelio premiją.[1]Šaltinis: Rūta Vainienė
Terminą “Racionalių lūkesčių teorija” apibūdino Rūta Vainienė knygoje "Ekonomikos terminų žodynas"
Plačiau
