Įsigilinimo tikimybės modelis (angl. Elaboration Likelihood Model of persuasion)
Įsigilinimo tikimybės modelis nusako, kaip formuojamos ir keičiamos nuostatos. Šio modelio esmė yra informacijos gavėjo įsigilinimas, kuris gali būti paviršutiniškas arba gilus. Pagal tai skiriami du įtikinėjimo būdai: pagrindinis įtikinėjimo metodas ir šalutinis įtikinėjimo metodas.
Dar žr. pagrindinis įtikinimo metodas ir šalutinis įtikinimo metodas.[1]Šaltinis: KOMAA
Terminas “Įsigilinimo tikimybės modelis” apibūdintas Lietuvos komunikacijos agentūrų asociacijos KOMAA tinklalapyje
Plačiau
UAB „Verslo žinios“, visos teisės saugomos.