V

Vaiko draudimas Gyvybės draudimo produktas, kai periodiškai mokant įmokas kaupiama tam tikra suma vaiko ateičiai, kartu apdraudžiant draudėjo (pvz., vieno iš tėvų) gyvybę.
Vaismedinis lapsukis Tai obelų ir kitų vaismedžių bei vaiskrūmių kenkėjas. Vaismedinio lapsukio vikšrai graužiasi į pumpurus, vėliau minta voratinkliu sutrauktuose lapeliuose ir žiedpumpuriuose. Liepos mėn. išsiritę kitos kartos vikšrai vaisiuose išgraužia netaisyklingos formos duobutes. Kenkėjai plinta kasmet. Lapsukia...
Vaizdo perkėlimas Radijo reklamos kūrimo būdas, kai pasakojimas perkeliamas iš televizijos į radijo klipą.
Vakansija Laisva darbo vieta, kuriai užimti darbdavys ieško darbuotojo. Kitaip dar vadinama laisvu etatu.
Valandinis atlygis Darbo užmokestis už darbo valandą.
Valdymo įmonė Įmonė, kurios pagrindinė veikla yra pensijų fondų ar investicinių fondų valdymas.
Valdymo įmonės akcijų paketas Tiesiogiai ar netiesiogiai valdoma valdymo įmonės įstatinio kapitalo ar balsavimo teisių dalis, sudaranti ne mažiau kaip 1/10 įstatinio kapitalo ar balsavimo teisių arba leidžianti daryti esminį poveikį valdymo įmonės valdymui.
Valdymo komisiniai Valdymo įmonei mokamas atlygis už valdymo paslaugą. Valdymo komisinius gauna pensijų fondą valdanti įmonė.
Valdomas valiutos kurso svyravimas Kintamojo nacionalinės valiutos kurso režimas, kai centrinis bankas vykdo valiutos kurso koregavimo intervencijas į rinką, tačiau nepraneša nacionalinės valiutos kurso kitimo ribų, siekiamo valiutos kurso ir jo koregavimo orientyrų.
Valdžios sektoriaus deficitas Neigiamo valdžios sektoriaus balanso rodiklio absoliučioji vertė.
Valdžios sektoriaus perteklius Teigiamo valdžios sektoriaus balanso rodiklio vertė.
Valdžios sektorius Sektorius, apimantis iš privalomųjų mokėjimų finansuojamus institucinius vienetus, kurių pagrindinė veikla – ne rinkos paslaugų teikimas ir (ar) nacionalinių pajamų ir turto perskistymas.
Valiuta Šalies piniginis vienetas. Valiuta yra tiesiog kitas pinigų pavadinimas.
Valiutos kursas Dviejų valiutų santykis, valiutos kaina, vienos valiutos išreiškimas kita valiuta. Žr. fiksuotojo valiutos kurso sistema.
Valiutos kurso kilimas Vienos valiutos vertės padidėjimas kitos valiutos atžvilgiu. Kai valiutos kursas kyla, už šios valiutos vienetą galima gauti daugiau kitos valiutos nei ankstesniu laikotarpiu.
Valiutos kurso kritimas Vienos valiutos vertės sumažėjimas kitos valiutos atžvilgiu. Kai valiutos kursas krinta, už jos vienetą galima gauti mažiau kitos užsienio valiutos nei ankstesniu laikotarpiu.
Valiutos kurso režimas Nacionalinės valiutos kurso nustatymo tvarka. Valiutos kurso režimai gali būti fiksuotojo valiutos kurso, kintamojo (slankiojo) valiutos kurso ir įvairios jų kombinacijos.
Valiutos mokykla Ekonominės minties srovė, susiformavusi Davido Ricardo teiginių pagrindu XIX a. Anglijoje. Ši mokykla propagavo vadinamąją valiutos doktriną, pagal kurią visi centrinio banko išleidžiamų pinigų pakeitimai turi griežtai priklausyti nuo šalies turimų tauriųjų metalų (aukso) atsargų. Valiutos mokykla p...
Valiutos rizika Perkant akcijas viena ar kita užsienio valiuta, dėl jos kursų svyravimų galima uždirbti arba pralošti. Ši rizika neturi nieko bendra su akcijų kurso svyravimais.
Valiutų kurso mechanizmas II, VKM II Euro zonos šalių ir euro neįsivedusių ES šalių narių valiutų kurso politika, skirta pasirengti įvesti bendrąją valiutą. Pagrindinis šios politikos reikalavimas – laikytis nacionalinės valiutos ir euro svyravimo kurso ribų, kurios turi būti ne didesnės kaip ±15 procentų nuo centrinio pariteto....
Valiutų kurso mechanizmas, VKM Nuo 1979 m. iki euro įvedimo (1999) taikyta ES šalių narių valiutų kurso reguliavimo sistema, skirta pasirengti įvesti bendrąją valiutą. VKM leido prie mechanizmo prisijungusios šalies valiutai svyruoti su ekiu (European Currency Unit, ECU) nustatyto centrinio kurso atžvilgiu neviršijant 2,25 procen...
Valiutų kurso rizika Rizika, kad bus patirta nuostolių dėl tam tikros valiutos kurso pokyčio. Tarptautinėje prekyboje svarbi rizika, kai nuvertėjus valiutai, kuria mokama už pagamintas prekes ar suteiktas paslaugas, reali gauta suma bus mažesnė, o pakilus kursui – teks brangiau mokėti už žaliavas.
Valiutų valdyba Fiksuotojo valiutos kurso sistema, kai nacionalinė valiuta yra fiksuotu kursu susieta su tvirta užsienio valiuta ir šiuo kursu keičiama į atsargų valiutą pirmu reikalavimu. Šiam įsipareigojimui užtikrinti nacionalinė valiuta (pinigai apyvartoje) yra šimtu procentų padengta užsienio valiutos atsargom...
Valraso dėsnis Marie Esprito Leono Walraso (1834–1910) aprašytas dėsnis, teigiantis, kad ekonomikoje, kurioje yra n rinkų, o pasiūla lygi paklausai n-1 rinkoje, visuminė prekių paklausa bus lygi jų pasiūlai ir n rinkoje. Dėsnis yra L. M. Walraso sukurtos bendrosios pusiausvyros teorijos ir analizės rezultatas. Žr....
Valstybė narė Šalys, kurios priklauso tarptautinei organizacijai, vadinamos jos valstybėmis narėmis. Šis terminas dažnai reiškia ir tų šalių vyriausybes.
Valstybės garantija Valstybės įsipareigojimas grąžinti visą skolą arba jos dalį ir apmokėti kitas su skola susijusias išlaidas vidaus arba užsienio kreditoriui už skolininką, kurio įsipareigojimų įvykdymą valstybė buvo garantavusi, jeigu šis neįvykdo arba įvykdo ne visus savo įsipareigojimus.
Valstybės įmonė Valstybės įmonė yra iš valstybės turto įsteigta arba įstatymų nustatyta tvarka valstybei perduota įmonė, kuri nuosavybės teise priklauso valstybei ir jai perduotą ir jos įgytą turtą valdo, naudoja bei juo disponuoja patikėjimo teise.
Valstybės investicijos Valstybės ir valdymo institucijų vykdomas ilgalaikio turto įsigijimas ar sukūrimas.
Valstybės monopolija Padėtis rinkoje, kai tam tikra veikla leidžiama verstis tik valstybės įmonėms.
Valstybės nuosavybė Valstybinėms valdžios ir valdymo institucijoms priklausanti nuosavybė. Valstybės leidžiami teisės aktai valstybei suteikia išimtines teises į kai kurių rūšių nuosavybę: žemės gelmes, valstybinės reikšmės miškus, vandenis, parkus, archeologijos objektus.
Valstybės skola Valstybės sektoriui priskiriamų įstaigų ir institucijų įsipareigojimai kreditoriams. Pagal kreditoriaus kilmę valstybės skola gali būti vidaus ir užsienio.
Valstybės vartojimas Išlaidos, skiriamos einamosioms valstybės reikmėms tenkinti (daugiausia tai – darbo užmokestis biudžetinių įstaigų darbuotojams). Paprastai visos valstybės vartojimo išlaidos parodomos valstybės ir savivaldybių biudžetuose ir fonduose.
Valstybinio socialinio draudimo įmoka Privaloma įmoka į valstybinio socialinio draudimo fondą, kurią moka darbuotojas ir jo darbdavys. Įmokos dydis, darbuotojo ir darbdavio mokamų įmokų santykis skiriasi įvairiose šalyse. Lietuvoje valstybinio socialinio draudimo įmoka yra 34 procentai, darbdavys moka 31 procentą nuo apskaičiuoto darbo ...
Valstybinio socialinio draudimo įmokos Valstybinio socialinio draudimo įmokos – apdraustųjų asmenų ir (arba) jų draudėjų mokamos įstatymų nustatyto dydžio įmokos.
Valstybinio socialinio draudimo išmokos Valstybinio socialinio draudimo išmokos – įstatymų nustatytos socialinio draudimo išmokos, į kurias, įvykus draudiminiam įvykiui, įgyja teisę apdraustieji ir kiti įstatymų nustatyti fiziniai asmenys.
Valstybinis reguliavimas Visuma valstybės priemonių, kuriomis siekiama suderinti skirtingų grupių interesus ar apsaugoti tam tikrų visuomenės narių interesus, ištaisyti vadinamąsias rinkos ydas ar pasiekti kitų tikslų. Valstybinio reguliavimo priemonės apima kainų reguliavimą, rinkos priežiūrą, antimonopolinį reguliavimą, a...
Valstybinis sektorius Valstybei priklausančių ir jos valdomų vienetų veikla, apimanti valstybės nuosavybę, valstybės vartojimą, valstybės investicijas. Žr. valstybės vartojimas.
Valstybinis socialinio draudimo fondas Valstybinis socialinio draudimo fondas – valdomi centralizuoti tiksliniai finansiniai ir materialiniai ištekliai, kurie yra įtraukiami į apskaitą nuo valstybės ir savivaldybių biudžetų atskirtame Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžete ir yra naudojami valstybiniam socialiniam pensijų, ligos ...
Valstybinis socialinis draudimas Valstybės organizuojama ir vykdoma socialinio senatvės aprūpinimo, nedarbo ar ligos atveju sistema, paprastai pagrįsta einamojo finansavimo (einamųjų įmokų ir einamųjų išmokų) principu. Lietuvoje valstybinis socialinis draudimas susideda iš pensijų draudimo, ligos ir motinystės draudimo, draudimo nu...
Vandens ūkių draudimas Žuvininkystės ūkių draudimas nuo žuvies mirtingumo.
Varantas Išvestinis vertybinis popierius (pasirinkimo sandoris), suteikiantis jo turėtojui teisę pirkti paprastųjų akcijų arba obligacijų už nustatytą kainą varanto galiojimo laikotarpiu.
Vartojimas 1) einamųjų poreikių tenkinimas;
Vartojimo mokestis Valstybinis mokestis, taikomas prekių ir paslaugų įsigijimo išlaidoms. Pridėtinės vertės mokestis, akcizai yra vartojimo mokesčiai. Vartojimo mokesčiai yra regresyvūs gerovės atžvilgiu – nors jų tarifas yra visiems vienodas, didesnes pajamas gaunantiems asmenims šis mokestis yra palyginti mažesnis....
Vartojimo paskola, vartojimo kreditas Paskola, skirta gyventojų vartojimo poreikiams tenkinti, įsigyti automobilį, buitinės technikos, gydytis, ilsėtis. Vartojimo paskolos gavėjui nereikia įkeisti turto, todėl paskolos suteikimo tvarka yra paprasta ir greita, tačiau vartojimo paskolų palūkanos paprastai būna didesnės nei vartojimo kredi...
Vartojimo prekės Prekės, skirtos žmonių kasdienio gyvenimo poreikiams tenkinti. Skiriamos ilgalaikio vartojimo (skalbimo mašina, automobilis) ir trumpalaikio vartojimo (maistas) prekės. Žr. kapitalinės gėrybės.
Vartotojas Asmuo, perkantis prekių ir paslaugų, kad visiškai jas suvartotų.
Vartotojo elgesys Žmogaus veikimo būdas, siekiant patenkinti poreikius ir troškimus įsigyjant prekę ar paslaugą. Apima veiklą ieškant prekių ar paslaugų, renkantis, vartojant, vertinant, dalijantis patirtimi.
Vartotojo krepšelis Vartotojų kainų indeksui skaičiuoti sudarytas vartojimo prekių ir paslaugų sąrašas. Paprastai vartotojo krepšelį sudaro apie 500 vartojimo prekių ir paslaugų pavadinimų.
Vartotojo paveikslas Vartotojo ar vartotojų grupės apibūdinimas pagal demografinius ir psichografinius požymius.
Vartotojo perteklius Nauda, kurią gauna vartotojas, pasiryžęs už pageidaujamą prekę ar paslaugą mokėti daugiau, nei ji kainuoja rinkoje. Tai yra skirtumas tarp kainos, kurią vartotojas sutiktų mokėti už pageidaujamą prekę, ir realiai sumokėtos rinkos kainos.
Vartotojo socializacija Procesas, kai asmuo įgyja įgūdžių, reikalingų vartotojui veikti rinkoje.
Vartotojų kainų indeksas Santykinis rodiklis, kuriuo išreiškiamas vartojimo prekių ir paslaugų, kurias namų ūkiai perka vartojimo reikmėms, bendrasis kainų pokytis per tam tikrą laikotarpį.
Vartotojų kainų indeksas, VKI Rodiklis, rodantis vartojimo prekių ir paslaugų krepšelio, kurį įsigyja, už kurį sumoka ir kurį namų ūkiai panaudoja tiesiogiai patenkindami vartojimo poreikius, vidutinį kainų lygio pokytį per tam tikrą laikotarpį. Vartotojų kainų indeksas neapima prekių ir paslaugų, skirtų gamybai. VKI yra pagrind...
Vartotojų pasitikėjimo rodiklis Rodiklis, rodantis gyventojų materialinės padėties ar ją lemiančių ekonominių veiksnių pokyčių prognozes. Jis skaičiuojamas kaip aritmetinis gyventojų atsakymų į keturis klausimus balansų (skirtumo tarp teigiamų ir neigiamų vertinimų) vidurkis. Gyventojų teiraujamasi apie per artimiausius 12 mėn. bū...
Vartotojų skirstymas pagal elgseną Auditorijos skirstymas pagal tam tikro esamo arba siekiamo produkto ar paslaugos vartojimo, pasirinkimo, pirkimo įpročius ir (arba) lojalumą produktui ar paslaugai.
Vartotojų skirstymas pagal lūkesčius Auditorijos skirstymas pagal lūkesčius, t. y. pagal tai, ko tikisi vartotojas iš produkto ar paslaugos.
Vartotojų sukurtas turinys Įvairūs, dažniausia internete, publikuojami dalykai, kuriuos sukuria arba veikia galutiniai vartotojai, o ne profesionalūs kūrėjai – transliuotojai, prodiuserių bendrovės, rašytojai.
Vartotojų suverenumas Rinkos veikimo aiškinimas, teigiantis, kad rinkoje lemiami yra vartotojų sprendimai. Vartotojai, pirkdami prekes ir paslaugas, pasirenka, kas turi būti gaminama, tad būtent vartotojai sprendžia, kaip riboti ištekliai bus paskirstyti poreikiams tenkinti. Vartotojų sprendimai lemia rinkos kainas....
Vartotojų teisių gynimas Organizuotas valstybės institucijų, asocijuotų struktūrų ar piliečių judėjimas, siekiantis padidinti pirkėjų teises ir galias pardavėjų atžvilgiu. Dažnai vartotojų teisių gynimas užkrauna papildomą naštą produktų gamintojams ir pardavėjams, tad šie, norėdami įvykdyti didelius reikalavimus, būna priv...
Vartotojui skirta pardavimo skatinimo kampanija Pardavimo skatinimo būdas, kai skatinami pirkti galutiniai vartotojai. Naudojami nuolaidų kuponai, loterijos, bandomieji produktai, nuolaidos ir pan.
Varžytinės Prekių pardavimas tam, kuris pasiūlo didžiausią kainą. Lietuvoje varžytinių terminas vartojamas, kai parduodamas bankrutavusio, nemokaus subjekto turtas. Sakoma: parduodama iš varžytinių. Žr. aukcionas.
Vasarinė kopūstinė musė Tai augalų kenkėjas, plačiai paplitęs šiaurinėje Europos dalyje ir išoriškai labai panašus į pavasarines kopūstines muses. Šitos musės labiausiai pažeidžia šakniavaisines daržoves. Lervos įsigraužia į augalų šaknis ir kotus, išėda jų vidų. Pažeisti augalai nustoja augti, skursta, kartais net žūva. P...
Važtaraštis Krovinio vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas, krovinio lydraštis.
Veikėjo patrauklumas Pranešimo siuntėjo savybės, kurios daro pranešimą patrauklų gavėjui. Reklama gali traukti dėl veikėjo panašumo, atpažįstamumo, populiarumo, tapatumo (kai pranešimo gavėjas tapatina save su veikėju).
Veikla Veikla – bet kokio pobūdžio komercinė arba gamybinė veikla, kuria siekiama gauti ir (arba) uždirbti pajamų ar kokios kitos ekonominės naudos.
Veiklos nuoma Turto nuomos sandoris, kai lizingo bendrovė įsigyja kliento pageidaujamą turtą ir perduoda jį klientui naudotis iki sutartyje nustatyto termino. Suėjus terminui (pasibaigus sutarčiai), turtas grąžinamas lizingo bendrovei. Jei klientas pageidauja, jis gali pasibaigus nuomos laikotarpiui turtą nusipir...
Veiklos pelnas Veiklos pelnas apskaičiuojamas, prie grynojo pelno pridedant pajamų mokesčio ir palūkanų sąnaudas.
Veiklos pelnas, tenkantis turtui Veiklos pelnas, tenkantis turtui, parodo, kiek vienam turto eurui tenka veiklos (EBIT) pelno.
Veiklos pelno marža Veiklos pelno marža parodo, kiek procentų (arba eurų) veiklos pelno uždirba vienas pardavimo pajamų euras, t. y. jis parodo įmonės tipinės veiklos, neatsižvelgiant į finansinę ir investicinę veiklą, efektyvumą. Veiklos pelno marža apskaičiuojama, kaip tipinės veiklos pelno ir pardavimo pajamų santyk...
Veiklos rūšis Tam tikroms prekėms ir paslaugoms sukurti reikalingų išteklių naudojimo pobūdis, leidžiantis apibrėžti ir klasifikuoti institucinio vieneto ekonominę ar kitą veiklą.
Vekselis Vertybinis popierius, kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam. Vekselis gali būti įsakomasis (bill of exchange) arba paprastasis (promissory note). Įsakomojo vekselio davė...
Vėluojančio poveikio efektas Reiškinys, kai reklamos įtaka pardavimo apimčiai juntama tik praėjus tam tikram laikui.
Verslas Pelno siekianti veikla.
Verslas verslui Įmonės tiekiama prekė ar teikiama paslauga, skirta kitos įmonės poreikiams tenkinti. Verslo konsultacijos, personalo paieška ir kt.
Verslininkas 1) ekonomikos teorijoje – asmuo, sujungiantis kapitalą, darbą ir kitus ekonominius išteklius tam tikrai pelno siekiančiai veiklai vykdyti;
Verslo apskaitos standartai, VAS Lietuvos įmonių apskaitą ir finansinę atskaitomybę reglamentuojantys dokumentai, parengti Tarptautinių apskaitos standartų (TAS) pagrindu, tačiau neapimantys visų TAS reikalavimų. VAS parengė Apskaitos institutas ir jų privalu laikytis tam tikrą pereinamąjį laikotarpį, kol įmonės bus pasirengusios visiškai perimti TAS.
Verslo ciklas Periodiniai ekonominio aktyvumo svyravimai. Verslo ciklas susideda iš nuosmukio, depresijos, pagyvėjimo ir pakilimo. Nuosmukio metu mažėja paklausa, gamyba ir didėja nedarbas. Pagyvėjimo laikotarpiu paklausa pradeda augti, o nedarbas mažėti. Pakilimo metu paklausa ir gamyba didėja, viršydama apimtis...
Verslo liudijimas Dokumentas, patvirtinantis, kad asmuo, vykdantis nurodytą veiklą, yra sumokėjęs pastovaus dydžio pajamų mokestį ir apsidraudęs privalomuoju sveikatos ir socialiniu draudimu. Įsigijus verslo liudijimą, galima vykdyti verslo liudijime nurodytą veiklą nesteigiant įmonės. Verslo liudijimas išduodamas ti...
Verslo organizavimo formos Pelno siekiančios veiklos vykdymo galimybės. Kiekviena šalis pasirenka ir įteisina formas, kuriomis gali būti vykdoma ūkinė komercinė veikla.
Verslo pertraukimo (nutrūkimo) draudimas Ne gyvybės draudimo rūšis, kuria apdraudžiami įmonės finansiniai nuostoliai (negautos pajamos), kuriuos draudėjas (apdraustasis) patiria, kai dėl turto draudimo sutartimi apdrausto turto sugadinimo, sunaikinimo ar netekimo sutrinka draudėjo (apdraustojo) įprastinė veikla ir įmonė dėl to negauna planuotų pajamų.
Verslo reklama verslui Reklama, kai viena įmonė prekes ar paslaugas siūlo kitai įmonei, o ne galutiniam vartotojui.
Verslo rizika Rizika, kuri būdinga kasdienei įmonės veiklai, pvz., pasiūlos ar paklausos pasikeitimas, dėl ko (jei verslo situacija pablogės) bus neišvengiami prekybiniai nuostoliai ir sumažės pelnas.
Verslumas Žmonių polinkis ir gebėjimas imtis ekonominės veiklos sujungiant kapitalą, darbą ir kitus ekonominius išteklius, siekiant gauti pelno ir prisiimant visą su šia veikla susijusią riziką.
Vertė Svarba, kurią individas teikia ekonominei gėrybei. Vertės fenomenas aiškinamas remiantis subjektyviu arba objektyviu požiūriu. Subjektyviosios vertės šalininkai teigia, kad vertė yra vertintojo požiūris į vertinamąjį daiktą, vertė egzistuoja ne daikte, o vertintojo sąmonėje. Objektyviosios vertės šalininkai teigia, kad vertę lemia daikto savybės, jo naudingumas, naudojimo galimybės (utilitaristai) arba šiam daiktui sukurti sunaudotas darbo kiekis (darbo vertės teorija). Tačiau pastarieji atsiduria aklavietėje, nes negali paaiškinti vadinamojo vertės paradokso, kai ir naudingesnis, ir daugiau darbo reikalaujantis daiktas yra mažiau vertinamas rinkoje.
Vertė Praktiškai visų rūšių turto draudimo premijos priklauso nuo draudiko nustatomos turto vertės. Jūriniame draudime dažnai išrašomos draudimo sutartys su vertinimu, pagal kurias draudikas priima draudėjo pateikiamą turto vertinimą. Gaisro draudimo atveju paprastai galioja draudimo polisai be vertinimo....
Vertė už pinigus Privačiojo ir viešojo sektoriaus partnerystės projektuose taikomas efektyvumo kriterijus. Viešasis sektorius, ilgam laikotarpiui perduodamas turtą ar funkciją privačiam tiekėjui, turi įsitikinti, kad šio perdavimo laikotarpiu bus pagerinta viešojo turto ar paslaugos kokybė, t. y. gauta papildoma vertė už sumokėtus pinigus. Vertė už pinigus įvertinama taikant viešojo sektoriaus palyginimo modelį.
Vertės investicija Investavimo strategija investicijoms pasirenkant akcijas, kurių kaina rinkoje mažesnė, nei turėtų būti, ją apskaičiavus pagal įmonės finansinius rodiklius. Vertės investuotojai tikisi, kad ilgainiui rinkos kaina kils, rodydama įmonės finansinę padėtį.
Vertės paradoksas Padėtis, kai būtiniausius poreikius tenkinantys produktai (geležis arba vanduo) kainuoja mažiau nei mažą pritaikymą turinčios (pvz., titanas) ar prabangos prekės (pvz., deimantai). Šio kazuso nesugebėjo paaiškinti objektyviosios vertės teorijos šalininkai, kurie manė, kad vertę lemia daikto fizinis ...
Vertės perkėlimas Aukštesniojo lygmens gėrybių (gamybos priemonių) vertės nustatymas pagal žemesniojo lygmens gėrybių (vartojimo prekių) vertę. Iš esmės vertės...
Vertybiniai popieriai Nuosavybę, skolą, teisę ar įsipareigojimą patvirtinantys dokumentai: akcijos, obligacijos, vekseliai ir kt.
Vertybinis popierius su nuolaida Vertybinis popierius, už kurį negaunamos palūkanų atkarpos išmokos ir kurio grąža gaunama padidėjus kapitalo vertei, nes šis turtas išleidžiamas į apyvartą arba perkamas su nuolaida.
Vertybinių popierių atpirkimo sandoris Sandoris, pagal kurį už pinigus arba kitą mokėjimo priemonę suteikiami vertybiniai popieriai, pvz., skolos vertybiniai popieriai arba akcijos, įsipareigojant nustatyta kaina atpirkti tokius pat ar panašius vertybinius popierius.
Vertybinių popierių birža Prekybos vertybiniais popieriais vieta.
Vertybinių popierių emisija Vertybinių popierių, suteikiančių jų savininkams vienodas turtines ir neturtines teises, išleidimas.
Vertybinių popierių emitentas Asmuo, ketinantis leisti ar leidžiantis savo vertybinius popierius.
Vertybinių popierių išankstinis sandoris Biržoje oficialiai neregistruotas sandoris, pagal kurį sandorio sudarymo dieną susitariama pirkti ar parduoti sutartą palūkanų normos priemonę (paprastai obligaciją ar skolinį įsipareigojimą) ateityje už nustatytą kainą.
Vertybinių popierių komisija Vertybinių popierių rinkos dalyvių – akcinių bendrovių, finansų maklerių įmonių, biržos – priežiūros ir reguliavimo institucija. Pastaruoju metu ryškėja tendencija jungti visas finansų įstaigų ir kapitalo rinkos priežiūros institucijas į vieną.
Vertybinių popierių rinka Vieta, kurioje vyksta organizuota prekyba vertybiniais popieriais.
Vertybinių popierių sąskaita 1) Centriniame vertybinių popierių depozitoriume atidaryta bendrovės išleistų ir išplatintų vertybinių popierių (akcijų ar obligacijų) sąskaita, kuriai suteiktas ISIN kodas. Tai – pirmojo vertybinių popierių apskaitos lygio sąskaita;
Vertybinių popierių saugotojas Juridinis asmuo (dažniausiai bankas), kuris saugo ir tvarko klientų vertybinius popierius ir teikia įvairias kitas paslaugas, kliringo, atsiskaitymų, užsienio valiutos operacijų, pinigų valdymo.
Vertybinių popierių turėtojas Vertybinius popierius įsigijęs ekonominės nuosavybės subjektas.
Vertybinių popierių viešas siūlymas Bet kuria forma ir bet kuriomis priemonėmis atliekamas kreipimasis į asmenis siūlant vertybinius popierius ir pateikiant informacijos apie tokio siūlymo sąlygas ir siūlomus vertybinius popierius tiek, kad ja remdamasis investuotojas galėtų priimti sprendimą įsigyti ar pasirašyti siūlomus vertybinius popierius.
Verticiliozė Tai uoginių sodo augalų liga. Sukėlėjas gyvena viršutiniame 30 cm dirvos sluoksnyje ir 10–14 metų gali išlikti netgi be augalo šeimininko. Labiau plinta blogai drenuotose dirvose, šaltu, drėgnu oru. Sergančių augalų stiebų viršūnėlės pradeda gelsti ir vysti, lapai džiūsta. Stiebai lėčiau auga, įgyja...
Vertikalioji integracija Kelių prekės gaminimo ir tiekimo etapų sujungimas vienoje įmonėje ar keliose susijusiose įmonėse.
Vertinimo kriterijai Produkto ar paslaugos rodikliai arba duomenys naudojamos skirtingoms alternatyvoms lyginti.
Veto [lot. Aš draudžiu] Vieno iš sprendėjų balsas prieš, dėl kurio negali būti priimtas kolektyvinis sprendimas. Veto teisė suteikiama priimant itin svarbius ir visų narių pritarimo reikalaujančius sprendimus.
Vežėjas Vežėjas oro transportu, kuris išduoda važtaraštį ir pateikia krovinio įrašus bei visi kiti vežėjai, kurie vykdo krovinio pervežimą pagal šį važtaraštį ar teikia kitas paslaugas, susijusias su pervežimu oro transportu.
Vidaus kreditoriai Šalies komerciniai bankai, finansų įstaigos ir kiti rezidentai, suteikę paskolas pagal paskolų sutartis arba kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus.
Vidaus skola 1) įsiskolinimų vietos kreditoriams suma;
Vidinė auditorija Organizacijos viduje esantys arba glaudžiai su ja susiję asmenys arba asmenų grupės.
Vidinė paieška Procesas, kai pirkėjas priima sprendimą remdamasis ankstesne patirtimi ir turimomis žiniomis.
Vidinė rinka Rinka (šalis, regionas ar miestas), kur yra įmonės būstinė.
Vidinis tranzitinio krovinio pervežimas Tranzitinio krovinio pervežimas šalies viduje į paskirties oro uostą nevykdant muitinės formalumų.
Vidinis važtaraštis (HAWB) Tarptautinių oro krovinių pervežimų ekspeditoriaus išduotas dokumentas su jo paties nustatytais įkainiais.
Vidurkis Ekonominėje analizėje itin dažnai taikomas rodiklių vertinimo būdas; vidurkis apskaičiuojamas kaip rodiklio verčių sumos ir šių verčių skaičiaus santykis. Vidurkis pašalina individualius analizuojamo rodiklio ypatumus. Skaičiuojamas aritmetinis vidurkis, aritmetinis svertinis vidurkis, geometrinis v...
Vidutinė metinė infliacija Tai vidutinio kainų lygio santykinis pokytis palyginus dvylikos paskutinių mėnesių vidurkį ir atitinkamų ankstesnių dvylikos mėnesių bazinio indekso reikšmių vidurkį.
Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė Tikimybinis rodiklis, rodantis, kiek vidutiniškai metų gyvens kiekvienas gimęs arba sulaukęs tam tikro amžiaus žmogus, jeigu visą būsimą tiriamos kartos gyvenimą mirtingumo lygis kiekvienoje gyventojų amžiaus grupėje nekis.
Vidutinė tikėtina sveiko žmogaus gyvenimo trukmė Tikimybinis rodiklis, rodantis, kiek vidutiniškai metų tam tikro amžiaus sulaukęs žmogus nugyvens, būdamas geros sveikatos. Gera sveikata reiškia, kad žmogaus veikla nėra ribojama dėl jo sveikatos būklės arba negalios, todėl šis rodiklis dar vadinamas vidutine tikėtina gyvenimo be negalios trukme....
Vidutinis dažnis Skaičius, rodantis, kiek kartų per tam tikrą laiką (dažniausiai kampaniją) kuria nors viena žiniasklaidos priemone reklama pasiekia adresatą.
Vidutinis ketvirčio valandos reitingas Vidutinis ketvirčio valandos radijo klausytojų (televizijos žiūrovų) kiekis procentais nuo visų tos stoties klausytojų (žiūrovų) kiekio.
Vidutinis mokesčio tarifas Žr. efektyvusis mokesčio tarifas.
Vidutinis tarifas Tarifas, naudojamas gaisro draudimo atvejais, kai keli nuosavybės objektai yra apdrausti ta pačia suma. Taikomas pasvertasis vidurkis, atsižvelgiant į tarifą ir atskirai į kiekvieno nuosavybės objekto draudimo sumą.
Vienam gyventojui Ekonominio rodiklio dydis, tenkantis vienam gyventojui, pvz., BVP vienam gyventojui, mokesčių našta vienam gyventojui. Apskaičiuojamas kaip ekonominio rodiklio ir gyventojų skaičiaus santykis.
Vienbalsiškumas Priimdama sprendimus tam tikrais klausimais Europos Sąjungos Taryba turi sutarti vienbalsiai, t. y. sprendimui turi pritarti visos šalys. Jei bent viena šalis sprendimui nepritaria, jis nepriimamas. Todėl būtų labai sunku siekti pažangos 27 valstybių narių Sąjungoje, todėl vienbalsiškumo taisyklė šiuo metu taikoma svarstant tik ypač opių sričių klausimus, pvz.: prieglobsčio teikimas, mokesčių, bendros užsienio ir saugumo politika.
Vienetas pagal veiklos rūšį Vienos rūšies ekonominę veiklą vykdantis vienetas arba jo dalis.
Vienetinė gamyba Prekių gaminimas itin mažais kiekiais, dažnai pagal individualius užsakymus. Žr. masinė gamyba, serijinė gamyba.
Vienkartinis mokestis Mokestis, išreikštas absoliučia suma ir mokamas vieną kartą per mokestinį laikotarpį. Verslo liudijimas įsigyjamas sumokant vienkartinį mokestį; pagalvės mokestis taip pat yra vienkartinis.
Vieno reitingo kaina Žiniasklaidos pirkėjų naudojamas rodiklis, skirtas skirtingoms transliuojamų programų reklamos kainoms palyginti. Rodo, kiek kainuoja pasiekti vieną procentą programos auditorijos. Skaičiuojama konkrečios programos reklamos kainą dalinant iš programą žiūrinčių žmonių dalies procentais....
Vieno užsakymo kaina Reklamos investicijų dalis, tekusi vienam užsakymui gauti. Naudoja įmonės, kurios užsiima tiesiogine rinkodara.
Vieno žingsnio metodas Tiesioginės rinkodaros strategija, kai reklamos pranešimu siekiama iš karto gauti užsakymą, pvz., televizijos programa, kuri skatina iš karto užsisakyti siūlomą prekę.
Vienos akcijos pelnas Vienos akcijos pelnas parodo, kiek įmonės uždirbto grynojo pelno, priskirtino paprastųjų akcijų savininkams, tenka vienai apyvartoje esančiai paprastajai akcijai.
Vienos kainos dėsnis Homogeninių prekių (paslaugų) kainos išsilyginimo (bendros kainos nustatymo) rinkoje tendencija.
Vienpusiškas pranešimas Komunikavimo būdas, kai pristatoma tik teigiama produkto ar paslaugos savybė, nutylint nepatrauklias savybes.
Viešas platinimas Viešas siūlymas pirkti vertybinių popierių ir su juo susijusios platinimo ir pardavimo procedūros. Viešas platinimas Lietuvoje vykdomas ir tada, kai akcijas ketinama išplatinti daugiau nei šimtui asmenų. Vykdant viešą platinimą, reikalaujama išsamiau atskleisti informaciją. Žr.
Viešieji darbai Bedarbių rėmimo būdas, siunčiant juos dirbti tam tikrus laikinus kvalifikacijos nereikalaujančius darbus. Dažniausiai tai – savivaldybės teritorijos tvarkymo, statybos ir remonto, sezoniniai, socialinės globos darbai.
Viešieji pirkimai Prekių ir paslaugų įsigijimas, kai perkantysis yra valstybės (savivaldybės) institucija arba įmonė, kurios veikla finansuojama iš valstybinių biudžetų ir fondų arba kurią kontroliuoja valstybė (savivaldybė). Viešieji pirkimai būna griežtai reglamentuojami siekiant išvengti piktnaudžiavimo ir mokesči...
Viešoji nuosavybė Valstybės ir savivaldybių nuosavybė. Žr. valstybės nuosavybė.
Viešojo ir privačiojo (sektoriaus) partnerystė, VPP Privataus subjekto atliekamas viešųjų paslaugų teikimas ar valstybės funkcijų vykdymas numatytose srityse, sveikatos apsaugos, švietimo, infrastruktūros plėtojimo ir pan. VPP įgyvendinamas sudarant sutartis dėl ilgalaikio valstybės (ar savivaldybių) funkcijų perdavimo privačiam paslaugų teikėjui numatant jo įsipareigojimus investuoti į perduodamą objektą ir kitas sąlygas. Lietuvoje VPP dažniausiai vykdomas koncesijos pagrindais.
Viešojo pasirinkimo teorija Apie 1960 m. sukurta teorija, nagrinėjanti kolektyvinio sprendimo priėmimo procesą ir jo padarinius. Pagrindinis šios ekonominės minties srovės atstovas – Jamesas M. Buchananas, 1986 m. Nobelio premijos laureatas. Viešojo pasirinkimo teorija teigia, kad visi kolektyviniai sprendimai (įskaitant valdž...
Viešojo sektoriaus palyginimo modelis Viešojo ir privačiojo sektoriaus partnerystės projektuose vartojamas vertės už pinigus įvertinimo modelis. Juo palyginamos VPP patiriamos sąnaudos su gaunama nauda jų grynąja dabartine verte. Viešojo sektoriaus palyginimo modelis įvertina siūlomų projektų rizikas ir atsako į klausimus, ar siūlomas V...
Viešosios apyvartos tarpininkas Finansų maklerio įmonės ir komerciniai bankai, turintys teisę teikti investavimo paslaugas.
Viešosios gėrybės Gėrybės, kuriomis nemokamai gali naudotis itin daug vartotojų, nesunaudojančių jų teikiamos naudos ir nesumažinančių šių gėrybių kiekio.
Vietinė reklama Reklama, sukurta apibrėžtoje teritorijoje, kurioje vykdoma aktyvi veikla.
Vietinės medžiagos Medžiagos, gaunamos iš aplink projektą tam tikru spinduliu esančio ploto, tokiu būdu paremiant vietos ekonomiką ir sumažinant transporto sąnaudas ir sunaudojamą energiją.
Vietinės reklamos strategija Reklamos strategija, kai reklama yra kuriama konkrečiai teritorijai ar rinkai, o ne adaptuojama naudojant tarptautinius sumanymus ir paruoštą medžiagą.
Vietos vienetas Administraciškai ar geografiškai apibrėžtoje vietovėje esantis klasifikuojamas institucinis vienetas arba jo dalis (pvz., dirbtuvė, cechas, fabrikas, sandėlis, įstaiga), kur vykdoma ekonominė veikla ir dirba vienas ar daugiau žmonių.
VILIBOR Vilniaus tarpbankinė palūkanų norma. Tai yra palūkanų normų, už kurias Lietuvos bankai yra pasiryžę skolinti vieni kitiems, vidurkis.
VILSE Indeksas, rodantis visų akcijų, listinguojamų Vilniaus vertybinių popierių biržoje, kainų tendencijas. Žr. indeksas .
Violetinis šakniavaisių puvinys Tai augalų liga, kurios simptomai pasireiškia židiniais – pradžioje gelstantys ir vystantys lapai, vėliau lapija nunyksta, šaknys supūna. Liga dažniausiai pasireiškia rugsėjo – lapkričio mėn. Patogenas yra plačiai paplitęs, kur auginamos morkos ir cukriniai runkeliai. Užkratas taip pat gali išplisti...
Vyriausybės obligacija Ilgalaikis skolos vertybinis popierius, kurį išleidžia vyriausybė.
Vyriausybės vertybiniai popieriai, VVP Valstybės vardu vyriausybės išleidžiami skoliniai įsipareigojimai. VVP išleidžiami siekiant finansuoti biudžeto deficitą. Lietuvoje leidžiami VVP yra trumpalaikiai, vadinamieji iždo vekseliai, ir ilgalaikiai, vadinamosios obligacijos ir euroobligacijos, platinamos užsienio rinkose.
Viršvalandžiai Papildomos darbo valandos, kurias darbuotojas sutinka dirbti papildomai. Kadangi darbo laikas daugelyje šalių ribojamas, viršvalandžiais laikomas šį valstybės nustatytą darbo laiką viršijantis darbo laikas. Už jį darbdavys įpareigojamas mokėti didesnį atlyginimą.
Viršvalstybinis Tai yra lygmuo, aukštesnis už nacionalinės vyriausybės lygmenį, kuris skiriamas nuo žodžio „tarpvyriausybinis“, reiškiančio „vyriausybių lygmenį“. Daugelis ES sprendimų priimami viršvalstybiniu lygmeniu. Tai reiškia, kad priimant sprendimus dalyvauja ES institucijos, kurioms ES valstybės suteikė dal...
Virucidai Tai augalų apsaugos priemonės, skirtos kovai su virusais.
Virusinė rinkodara Reklamos internete organizavimas panašiu į asmeninių rekomendacijų (word of mouth) būdu. „Virusine“ rinkodara toks komunikavimas vadinamas dėl didžiulės sklaidos, pasiekiamos per trumpą laiką. Žiniai paskleisti naudojamas elektroninis paštas, interneto puslapiai, asmeniniai internetiniai dienoraščia...
Visapusio aptarnavimo agentūra Reklamos agentūra, siūlanti klientams visą rinkodaros ir informavimo paslaugų spektrą: reklamos pranešimų planavimą, kūrimą, gamybą ir pateikimą ir kitų formų pardavimo skatinimą.
Visapusio skurdo rizikos lygis Asmenų, kurie ne tik gyvena žemiau skurdo rizikos ribos, bet ir dėl lėšų stokos susiduria su materialiniu nepritekliumi, dalis.
Visiško perdraudimo išlyga Papildomos perdraudimo sutarties sąlyga, pagal kurią visos arba beveik visos rizikos yra
Visos rizikos Terminas, vartojamas apibūdinti draudimo sutartį, apimančią visus atsitikimus, išskyrus neišvengiamus, tokius kaip nusidėvėjimas, nuvertėjimas ir t. t. Kartais laisvai vartojamas apibūdinti draudimo sutartį, kuri padengia tam tikrą nurodytų rizikų skaičių, bet ne visas galimas rizikas....
Vystymosi rizikos Su produktais susijusios rizikos, kurios negalėjo būti numatytos produktų pristatymo metu dėl tuometinių mokslinių ir techninių žinių lygio.
Vystymosi statistikos ataskaita Oficiali pirminio draudiko ataskaita, parodanti kiekvieno nuostolio, atitenkančio pasiūlytam
Visų akcijų indeksai OMX Vilnius. Indeksas atspindi Lietuvos akcijų rinkos situaciją ir jos pokyčius.
Visų rizikų draudimas Draudimo sutarčių rūšis, kai draudimo objektas draudžiamas nuo visų galimų rizikų, išskyrus tiesiogiai draudimo sutartyje išvardintas nedraudžiamas rizikas (nedraudžiamuosius įvykius), ir draudimo išmoka mokama visais žalos kilimo atvejais, išskyrus tiesiogiai nurodytus draudimo sutartyje.
Visuminė paklausa Visos šalyje pageidaujamos padaryti išlaidos prekėms ir paslaugoms per tam tikrą laikotarpį, per metus, esant tam tikram kainų lygiui. Visuminė paklausa yra lygi vartojimo, investicijų, valstybės vartojimo ir grynojo eksporto (importas minus eksportas) sumai. Šis rodiklis taikomas makroekonominėje a...
Visuminė pasiūla Bendras per tam tikrą laikotarpį šalyje pateiktų prekių ir paslaugų kiekis esant tam tikram kainų lygiui. Šis rodiklis taikomas makroekonominėje analizėje.
Visuomenės informavimo priemonės, žiniasklaida Neasmeniniai bendravimo kanalai, kurie vienu metu gali perduoti informaciją daugeliui žmonių. Pirminė šių kanalų paskirtis yra perduoti informaciją.
Visuomenės sveikatos priežiūros paslaugos Visuomenės sveikatos priežiūros paslaugos – tai paslaugos, kuriomis siekiama ugdyti sveikatą (sveikatos žinių populiarinimas, sveikatos mokymas), užkirsti kelią vartojimui skirtų produktų, maisto, geriamojo vandens, gyvenamosios, darbo ir gamtinės aplinkos kokybės blogėjimui, užkirsti kelią ligoms ir traumoms, sumažinti sergamumą.
Visuotinis akcininkų susirinkimas Visuotinis akcininkų susirinkimas turi išimtinę teisę:
Visuotinis atšilimas Šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikis – vidutinė pasaulinė temperatūra kyla tempu, kuris lemia pastebimą klimato kaitą, keliančią pavojų ateities kartoms.
Visuotinis surašymas Valstybės mastu atliekamas statistinis tyrimas, kuriuo siekiama surinkti išsamius statistinius duomenis apie visus tiriamosios visumos statistinio stebėjimo vienetus.
Vyšninė musė Tai kaulavaisinių sodo augalų kenkėjas, daugiausia žalos darantis trešnėms, rečiau vyšnioms. Gelsvai baltos musių lervos iš vidaus graužia vaisių minkštimą. Pažeistos uogos nustoja blizgėti, suminkštėja, jų paviršiuje atsiranda dėmių, įdubų. Dažnai tokie vaisai pradeda pūti, jie nebetinka maistui ir...
Vyšninis gleivėtasis pjūklelis Tai vyšnių ir kitų vaismedžių kenkėjas. Pjūklelių gelsvos, apsitraukusios juodomis gleivėmis lervos skeletuoja lapus iš viršutinės ir apatinės lapų pusės. Smarkiai pažeisti lapai ruduoja ir džiūsta. Vaismedžiai nusilpsta, mažiau susidaro žiedpumpurių kitiems metams, sutrumpėja metūgliai. Labai žalin...
Vyšnių kokomikozė Tai kaulavaisinių sodo augalų liga. Serga vyšnios, trešnės, abrikosai, slyvos. Kokomikozė pažeidžia lapus, vaiskočius, jaunus ūglius, vaisius. Jautriausios ligai vyšnios yra pavasarį žydėjimo metu ir lapams skleidžiantis, kai sukėlėjas subrandina pernykščiuose lapuose žiemojančias sporas ir jas pask...
Vytulys Tai liga, kuria serga Briuselio, žiediniai ir Pekino kopūstai. Patogeno grybiena žiemoja dirvoje ir gali infekuoti augalus. Pirmieji ligos požymiai pasirodo ant arčiau žemės esančių lapų, kurie gelsta, ruduoja, o vėliau nukrenta. Infekcija laukuose plinta lopiniais, ypač kai yra drėgna.