Asociacijos dėsnis (angl. Law of Association)
Davido Ricardo 1817 m. Principles of Political Economy and Taxation (Politinės ekonomijos ir apmokestinimo principai) aprašytas dėsnis, įrodantis neabejotinus darbo pasidalijimo pranašumus net ir tais atvejais, kai vienas individas ar jų grupė (pvz., šalis) visais atžvilgiais (t. y. absoliučiai) yra pranašesnė ir produktyvesnė už kitą individą ar jų grupę.
D. Ricardo nagrinėjo laisvosios prekybos tarp dviejų šalių, kurių viena yra labiau gamtos apdovanota už kitą, padarinius, darydamas prielaidą, kad darbas ir kapitalas negali laisvai judėti tarp šalių.
D. Ricardo įrodo, kad abiem šalims yra naudingas darbo pasidalijimas ir laisvoji prekyba tuo atveju, kai didesnį darbo našumą pasiekusi šalis specializuojasi gaminti tas prekes, kurių gamybos našumas palyginti didesnis.
Dėsnis dar vadinamas santykinio pranašumo dėsniu. Žr. absoliutusis pranašumas, alternatyviosios sąnaudos, santykinis pranašumas.[1]Šaltinis: Rūta Vainienė
Terminą “Asociacijos dėsnis” apibūdino Rūta Vainienė knygoje "Ekonomikos terminų žodynas"
Plačiau
Pavyzdys
Tarkime, Darbėnai yra visais atžvilgiais produktyvesni už Tingėnus. Darbėnai pagamina stalą per 4 valandas, o Tingėnai – per 5 valandas, Darbėnai pagamina kėdę per 2 valandas, o Tingėnai – tik per 4 (žr. pav.).
Kėdėms ir stalams gaminti skiriama po 40 valandų.
Jei ir Darbėnai, ir Tingėnai gamintų ir kėdes, ir stalus, per 80 valandų būtų pagaminama 18 stalų ir 30 kėdžių. Kadangi Darbėnai kėdes gamina 2 kartus našiau negu Tingėnai, o stalus tik 1,25 karto našiau, abiem pusėms būtų naudinga, kad Darbėnai gamintų tik kėdes, o Tingėnai – tik stalus. Jei Darbėnai visas 80 valandų gamintų tik kėdes, o Tingėnai – tik stalus, būtų pagaminama 16 stalų ir 40 kėdžių, t. y. santykinai daugiau produkcijos santykinai mažiausiomis alternatyviosiomis sąnaudomis.
Iliustracijos
