"Naudotojas moka" principas (angl. Benefit principle)
Apmokestinimo principas, teigiantis, kad mokesčio dydis turi atitikti mokesčio mokėtojo gaunamos paslaugos vertę. Vadovaujantis šiuo principu nustatomas rinkliavų dydis.
Pagal šį principą nustatytas mokestis yra efektyvesnis ir mažiau destruktyvus nei pvz., nustatytas remiantis mokėjimo pajėgumo principu, nes šiuo mokesčiu nėra perskirstoma visuomenės narių gerovė, o mokesčių mokėtojas turi didesnę motyvaciją sumokėti mokestį, net jei valstybės paslaugos "pirkimas“ yra prievartinis.[1]Šaltinis: Rūta Vainienė
Terminą “"Naudotojas moka" principas” apibūdino Rūta Vainienė knygoje "Ekonomikos terminų žodynas"
Plačiau
UAB „Verslo žinios“, visos teisės saugomos.