Ekonomika

"Naudotojas moka" principas Apmokestinimo principas, teigiantis, kad mokesčio dydis turi atitikti mokesčio mokėtojo gaunamos paslaugos vertę. Vadovaujantis šiuo principu nustatomas rinkliavų dydis.
„Briuselis nusprendė...“ Žiniasklaidoje žodis „Briuselis“ dažnai vartojamas turint omenyje ES institucijas, kurių dauguma yra Briuselyje. ES teisės aktų projektus siūlo Europos Komisija, o juos svarsto, keičia ir galiausiai sprendžia, ar priimti, ES Taryba (visų valstybių narių vyriausybių ministrai) ir Europos Parlamentas ...
„Eurobarometras“ Tai 1973 m. įkurta Komisijos tarnyba, tirianti ir analizuojanti viešosios nuomonės tendencijas visose valstybėse narėse bei šalyse kandidatėse. Žinodama plačiosios visuomenės požiūrį Europos Komisija gali geriau rengti teisės aktų pasiūlymus, priimti sprendimus ir vertinti savo darbą. „Eurobarometra...
A posteriori [lot.] iš paskesnio; remiantis patyrimu. Aposteriorinis teiginys pateikiamas kaip patyrimu pagrįsta išvada. Aposterioriniai teiginiai dažni istoricizmo ekonomikos atstovų darbuose, tačiau ne tik. Aposterioriniais teiginiais dažnai grindžiamos apriorinės prielaidos.
A priori Lotyniškai- "nuo pat pradžių". Nepriklausantis nuo patyrimo išankstinis teiginys.
AAA Aukščiausią saugumo ir patikimumo lygį rodantis kredito reitingas .
Abdukcija Loginis pažinimo būdas, samprotavimas, kai, remiantis turimomis žiniomis, faktais ar teorijomis, sukuriama nauja hipotezė. Tai ne dedukcinis, bet ir ne indukcinis pažinimo metodas. Jį apie 1865 m. pirmasis apibūdino Charlesas Sandersas Pierce’as (1839–1914).
Abejingumo kreivė Vartotojo pirmenybes rodanti diagrama, į kreivę sujungianti vartotojo pasirenkamus dviejų prekių derinius, teikiančius jam vienodą naudingumą.
Abipusė kryžminė kapitalo dalių nuosavybė Įstaigos turimos nuosavų lėšų priemonės arba finansų sektoriaus subjektų išleistos kitos kapitalo priemonės, kai tie subjektai taip pat turi tos įstaigos išleistų nuosavų lėšų priemonių.
Absoliučioji kaina Absoliučia pinigų suma išreikšta kaina.
Ad valorem Tam tikro dydžio (mokesčių, nuolaidų) skaičiavimas ir nusakymas proporcingai prekės ar paslaugos kainai. Dažniausiai vartojama kalbant apie mokesčius, kurie gali būti nustatomi ad valorem (t. y. proporcingai kainai) arba absoliučia suma (eurais už kiekio vienetą).
Adaptyvieji lūkesčiai Rinkos procesų ar ekonominių rodiklių lūkesčiai, grindžiami tik praeities informacija (ekonominių rodiklių kitimu, prognozių pasitvirtinimu ir pan.).
Adaptyviųjų lūkesčių teorija Lūkesčių vertinimo teorija, grindžiama prielaida, kad rinkos dalyviai, numatydami rinkos procesus ir ekonominius rodiklius, remiasi tik praeities informacija (ekonominių rodiklių kitimu praeityje, praėjusio laikotarpio prognozių pasitvirtinimu ir pan.).
Administratorius Pinigų finansų įstaiga, kuri tvarko paskolas, dėl kurių buvo sudaryti pakeitimo vertybiniais popieriais sandoriai, arba kitaip perleistas paskolas, t. y. renka iš skolininkų pagrindinę sumą ir palūkanas.
Advokatų teikiamos teisinės paslaugos Advokatų teikiamos teisinės paslaugos – tai teisės konsultacijos (patarimai teisės klausimais), teisinę reikšmę turinčių dokumentų rengimas, atstovavimas teisės klausimais, gynyba bei atstovavimas bylų procese, kai šie veiksmai atliekami už atlyginimą.
Advokatų veiklos pagrindiniai principai Advokatų veiklos pagrindiniai principai:
Agreguota paklausa Žr. visuminė paklausa.
Agreguota pasiūla Žr. visuminė pasiūla.
Agreguoti rodikliai Sudėtinės vertės, pagal kurias vertinamas visos ekonominės veiklos rezultatas, pvz., produkcija, pridėtinė vertė, disponuojamosios pajamos, galutinis vartojimas, taupymas, kapitalo formavimas ir kt.
Akcinės bendrovės pertvarkymas Akcinė bendrovė gali būti pertvarkoma į šių teisinių formų juridinį asmenį:
Alyvos Alyvos – bet kokios tepimo ar pramoninės alyvos, tarp jų vidaus degimo variklių ir pavarų dėžių alyvos, mineralinės tepimo alyvos, turbininės ir hidraulinės alyvos.
Alternatyviosios sąnaudos Prekių ir paslaugų visuma, kurią būtų galima įsigyti, jei lėšos nebūtų išleistos pasirinktoms prekėms, paslaugoms ar kitiems tikslams. Tai – atsisakytų gėrybių, prarastų galimybių vertė.
Amortizacija 1) ekonomikoje – laipsniškas ilgalaikio turto vertės perkėlimas į gaminamos produkcijos vertę. Šalia termino „amortizacija“ taip pat vartojamas terminas „nusidėvėjimas“, jis Lietuvoje taikomas materialiojo turto vertės praradimui ir perkėlimui apibūdinti;
Anarchija Valdžios nebuvimas. Santvarka, kurioje visuomenės gyvenimas vyksta, klausimai sprendžiami ir visi poreikiai tenkinami be valstybės, jos sukurtų institucijų ir teisės.
Antimonopolinė politika Valstybės taikomos priemonės, skirtos vieno subjekto dominavimui rinkoje sumažinti ir užkirsti kelią kartelio susitarimams. Pvz., valstybė draudžia susijungimus, dėl kurių įsivyrauja vienas prekės tiekėjas ar paslaugos teikėjas.
Antimonopolinis ES siekia užtikrinti, kad vienoje bendroje rinkoje konkurencija būtų sąžininga, laisva ir kad bendrovės, užuot slapta derinusios savo veiksmus, konkuruotų. Todėl pagal ES normas draudžiama sudaryti susitarimus, kurie riboja konkurenciją (pvz., slaptus bendrovių susitarimus dirbtinai didinti kainas), ir rinkoje dominuojančioms įmonėms piktnaudžiauti savo padėtimi. Tokios normos vadinamos antimonopoliniais teisės aktais.
Antpelnis Pelnas, didesnis nei reikalingas įmonės veiklos tęstinumui užtikrinti, viršijantis vidutinę pelno normą ar kapitalo grąžą ir atsirandantis dėl galimybės taikyti monopolinę kainą. Laisvosios rinkos sąlygomis antpelnis yra laikinas ir neilgai trunkantis reiškinys, nes jis paskatina konkurencijos atsir...
Antrasis valiutų kurso mechanizmas Sistema, kuri yra euro zonos šalių ir ne euro zonos ES valstybių narių bendradarbiavimo valiutų kurso politikos srityje pagrindas. Antrasis valiutų kurso mechanizmas (VKM II) yra daugiašalis susitarimas, pagal kurį taikomi fiksuoti, bet koreguojami centriniai kursai ir standartinės ±15% svyravimo ribos.
Antrinės žaliavos Antrinės žaliavos – tiesiogiai perdirbti tinkamos atliekos ir perdirbti tinkamos iš atliekų gautos medžiagos.
Antrojo geriausio teorija Teorija, teigianti, kad, kai visuomenėje nėra optimalių rinkos sąlygų ir ima reikštis rinkos ydos, tikslinga taikyti rinkos reguliavimo priemones, nes tuomet didės bendra šalies gerovė. Teigdama, kad idealios ir optimalios sąlygos tikrovėje neegzistuoja arba egzistuoja itin retai, antrojo geriausio teorija pateisina rinkos reguliavimą, mokesčius ir kitas valstybės intervencijas. Šią teoriją 1956 m. suformulavo Richardas Lipsey ir Kelvinas Lancasteris.
Apdairaus žmogaus taisyklė Investicijų valdymo principas, reikalaujantis, kad patikėtų lėšų valdytojas darytų racionalius, apgalvotus, riziką įvertinančius sprendimus, nesukeliančius grėsmės investuotam kapitalui ir gaunamoms pajamoms. Apdairaus žmogaus taisykle siekiama sumažinti investicijų riziką. Šią taisyklę apie 1830 m....
Apibendrinimo klaida Loginė mąstymo klaida, kai tam tikro subjekto ar jų grupės ypatybės (savybės, elgesio normos) priskiriamos visumai ir dėl to padaroma klaidingų apibendrinimų ir išvadų.
Apyvarta Bendrosios įmonės įplaukos už parduotas prekes ir paslaugas per tam tikrą laikotarpį, ketvirtį ar metus. Tai yra parduotų prekių ar paslaugų ir jų kainos sandauga.
Apyvartinės monetos Eurų monetos, apibrėžiamos kaip turinčios teisėtos mokėjimo priemonės statusą euro zonoje, kaip nustatyta 1998 m. gegužės 3 d. Tarybos reglamente.
Apyvartoje esančios monetos Nacionalinių grynųjų apyvartinių eurų monetų emisijų suvestinė.
Apodiktinis Logiškai būtinas. Apodiktiniais teiginiais ekonomikos teorijoje remiamasi tada, kai nagrinėjamos įvairios loginės konstrukcijos, kurių išvados būtinai logiškai kyla iš padarytų prielaidų, t. y. jos yra apodiktinės.
Apriorizmas Socialinių ir ekonominių reiškinių aiškinimo metodas, teigiantis, kad tam tikros žinios egzistuoja nepriklausomai nuo patyrimo ir yra logiškai pirmesnės už patyrimą. Apriorizmas yra vienas iš prakseologijos ir ekonomikos mokslo metodų. Ekonomikos teorijoje reiškiniai nagrinėjami nepriklausomai nuo t...
Arbitražas 1) uždarbis iš kainų skirtumo, kai prekė vienoje rinkoje nuperkama pigiau ir kitoje parduodama brangiau; Žr. spekuliacija.
Archizmas Nuomonė, įsitikinimas, kad valdžia yra būtina sklandaus visuomenės gyvenimo sąlyga. Priešingybė anarchijai. Žr. anarchija.
Artimais ryšiais susiję asmenys Du arba daugiau asmenų, kurie:
Asignavimas Lėšų skyrimas tam tikroms funkcijoms vykdyti ar tikslams pasiekti. Terminas dažnai vartojamas kalbant apie biudžeto lėšų paskirstymą.
Asignavimų valdytojas Institucija, gavusi valstybės (savivaldybės) lėšų ir atsakinga už jų tikslingą, efektyvų panaudojimą.
Asketizmas Materialių gėrybių atsisakymas. Analizuojant ekonomiką paprastai daroma prielaida, kad žmogus nėra asketas ir kad kiekviena žmogiška būtybė nori pagerinti savo materialią būtį. Bet vis dėlto esti asketų, kuriems nekyla pagrindinė ekonomikos sprendžiama problema – kaip ribotais ištekliais patenkinti ...
Asmeninių pirmenybių skalė Vartotojo prekių (paslaugų) pasirinkimo eiliškumas. Asmeninių pirmenybių skalėje gėrybės išdėstomos pagal jų teikiamą naudą vartotojui. Žr. naudingumas.
Asociacijos dėsnis Davido Ricardo 1817 m. Principles of Political Economy and Taxation („Politinės ekonomijos ir apmokestinimo principai“) aprašytas dėsnis, įrodantis neabejotinus darbo pasidalijimo pranašumus net ir tais atvejais, kai vienas individas ar jų grupė (pvz., šalis) visais atžvilgiais (t. y. absoliučiai) yra pranašesnė ir produktyvesnė už kitą individą ar jų grupę.
Asocijuotoji įmonė Įmonė, kurios akcijų paketą turi kita įmonė, daranti jos veiklos ir finansų politikai reikšmingą įtaką. Laikoma, kad įmonė daro reikšmingą įtaką kitai įmonei, jeigu ji turi ne mažiau kaip 20% tos kitos įmonės akcininkų arba narių balsavimo teisių.
Ateities gairės Centrinio banko vykdomas informavimas apie pinigų politikos orientavimą būsimos pinigų politikos palūkanų normų raidos atžvilgiu.
Atidėtasis mokėjimas Tai mokėjimas, kai už įsigytą sandorio objektą sumokama per susitartą laikotarpį po jo įsigijimo.
Atitikimo kreivė Nustatant diskriminacinę galią taikomas patikimumo vertinimo metodas, parodantis įsipareigojimų neįvykdžiusių skolininkų kaupiamosios procentinės dalies ir įsipareigojimus įvykdžiusių skolininkų kaupiamosios procentinės dalies ryšį.
Atitikties dydis Tam tikro laikotarpio portfelio investicijų grąžos ir lyginamojo dydžio (rinkos indekso ar kt.) grąžos skirtumas, išreiškiamas procentais.
Atitikties funkcija Valdymo įmonės funkcija, apimanti atitikties rizikos identifikavimą, vertinimą, stebėseną ir su tuo susijusį konsultavimą bei ataskaitų teikimą.
Atitikties paklaida Portfelio investicijų grąžos ir lyginamojo dydžio (rinkos indekso ar kt.) grąžos atitikties tikslumo rodiklis, dažnai apskaičiuojamas kaip investicijų, daromų atsižvelgiant į lyginamąjį dydį, ir lyginamojo dydžio grąžų skirtumo standartinis nuokrypis, išreiškiamas procentais.
Atliekos Atliekos – bet kokios medžiagos ar daiktai, kurių atliekų turėtojas atsikrato, nori atsikratyti ar privalo atsikratyti.
Atliekų gamintojas Atliekų gamintojas – asmuo, kurio veiklos metu susidaro atliekų arba kuris atlieka atliekų rūšiavimo, maišymo ar kitokią operaciją, kurios metu pasikeičia atliekų pobūdis ar sudėtis.
Atliekų perdirbimas Atliekų perdirbimas – atliekose esančių medžiagų perdirbimas gamybos proceso metu, įskaitant organinį perdirbimą (išskyrus panaudojimą energijai gauti), norint atliekose esančias medžiagas panaudoti pagal pirminę ar kitokią paskirtį.
Atliekų perdirbimo tikslas Atliekų perdirbimo tikslas – naudoti atliekas tos pačios arba kitos paskirties produktams ar medžiagoms gaminti ir taip mažinti gamtinių ir kitų išteklių naudojimą.
Atliekų surinkimas Atliekų surinkimas – atliekų paėmimas, rūšiavimas ir (arba) maišymas norint jas pervežti.
Atomizmas Įsitikinimas, kad visuomenė ar bendruomenės neegzistuoja, o žmoniją sudaro pavieniai ir niekaip nesusiję individai.
Atpirkimo operacija Likvidumo didinimo grįžtamasis sandoris, sudaromas kaip atpirkimo sandoris.
Atsakingas medžiagų naudojimas Visa apimantis metodas, kuriuo valdomas visas produkto ciklas - žaliavos išgavimas ar derliaus nuėmimas, gamyba, apdorojimas, naudojimas, pakartotinis naudojimas ir perdirbimas iki pat galutinio pašalinimo vertės nebeturinčių atliekų pavidalu.
Atsinaujinančioji energija Energija, kurios ištekliai gamtoje (saulės šviesa, vėjas, lietus, potvyniai ir atoslūgiai, biomasė ir geoterminė šiluma) laikui bėgant atsinaujina (natūraliai pasipildo).
Atsinaujinantys ištekliai Ištekliai, kurių atsinaujinimą sąlygoja natūralūs arba vidinės reprodukcijos procesai, paprastai tai trunka ne ilgesnį nei keletas dešimtmečių laikotarpį.
Atsiskaitymo diena Diena, kurią atsiskaitoma pagal sandorį.
Atsiskaitymų rizika Tikimybė patirti nuostolių dėl to, kad atsiskaitymai nebus įvykdyti taip, kaip numatyta sutartyse.
Atskirasis atsiskaitymas realiuoju laiku Pavienio mokėjimo nurodymo apdorojimo ir įvykdymo operacija, atliekama realiuoju laiku.
Atviroji ekonomika, atviroji rinka Pasaulinė rinkos sistema, kurioje šalys netaiko tiesioginių ir netiesioginių importo ir eksporto apribojimų, kapitalo kontrolės priemonių ir leidžia laisvą darbo jėgos judėjimą.
Aukso standartas Auksu padengtų pinigų sistema, kurioje centrinis bankas įsipareigoja popierinius pinigus nustatytu kursu pakeisti į auksą. Aukso standartas buvo panaikintas 1971 m. Žr. Bretton Woods susitarimas.
Auksofobija Aukso standarto baimė, grindžiama tuo, kad jam įgyvendinti gali pritrūkti aukso, kad tai gali būti pernelyg nelanksti pinigų sistema ir kad, be kita ko, apskritai netikslinga iš valdžios atimti galimybę savo pačios nuožiūra kontroliuoti pinigų kiekį rinkoje.
Aukštesniojo lygmens gėrybės Gamybos ištekliai, t. y. gėrybės, naudojamos tolesniame gamybos procese. Žr. žemesniojo lygmens gėrybės.
Austrų ekonomikos mokykla XIX a. pab. susiformavusi ekonomikos minties kryptis, sukūrusi ir pritaikiusi subjektyviosios vertės teoriją ekonominiams procesams aiškinti. Austrų ekonomikos teorija remiasi metodologiniu individualizmu, ribine analize, subjektyvizmu, dedukciniu samprotavimu. Austrų ekonomikos teoretikai yra pagri...
Autarkija Uždaroji rinka be tarptautinės prekybos, ekonominis šalies atsiskyrimas nuo pasaulinės mainų sistemos, atsiribojimas nuo tarptautinio darbo pasidalijimo. Priešingybė atvirajai rinkai. Ši sistema itin nepalanki vartotojams, nes jie arba netenka galimybės įsigyti pageidaujamų prekių ir paslaugų, arba ...
Autistinė ekonomika Ūkio sistema, kai kiekvienas individas veikia savarankiškai, nesikooperuodamas su kitais individais. Nepripažįstamas darbo pasidalijimas. Analogija – natūrinis ūkis.
Autoritarinė ekonomika Ekonominė santvarka, kurioje ekonominius gamybos ir vartojimo sprendimus priima valstybės valdžios organas, o ne laisvai rinkoje veikiantys rinkos dalyviai.
Ažiotažinė paklausa Spartaus piniginio vieneto nuvertėjimo sukeltas masiškas prekių pirkimas.
Balsavimas kojomis Gyventojų emigracija iš šalies dėl nepriimtinų ekonominių sąlygų, didelės mokesčių naštos, nuolatinio nedarbo.
Balsavimas pinigais Vartotojų valios reiškimasis rinkoje, kai vartotojai laisva valia renkasi prekes ir paslaugas, už tai mainais atiduodami pinigus ir tokiu būdu nurodydami gamintojams, ką šie turi gaminti.
Bankininkystės mokykla Ekonomikos minties srovė, susiformavusi XIX a. Anglijoje ir teigianti, kad, kol centrinis bankas vykdo savo įsipareigojimą konvertuoti jo leidžiamus banknotus į auksą, kurio jis turi turėti tik „pakankamas“, o ne šimtaprocentines atsargas, tol centrinio banko vykdoma papildoma pinigų emisija nesukel...
Banko sąskaita Sąskaita, skirta saugiai laikyti savo lėšas bei atlikti įvairias finansines operacijas. Banko sąskaita atidaroma neapibrėžtam terminui nacionaline ar bet kuria užsienio valiuta.
Bankų veiklos riziką ribojantys normatyvai Bankams nustatomi šie veiklos riziką ribojantys normatyvai:
Barteris Žr.natūriniai mainai.
Bazelis I, Bazelis II Bazelio tarptautinio komercinių bankų priežiūros komiteto (vadinamo Bazelio komitetu) sukurta bankų rizikos valdymo sistema. Bazelis I, sukurtas 1988 m., nustatė bankams kapitalo pakankamumo reikalavimą ir jo skaičiavimo metodiką. Kapitalo pakankamumo rodiklis reikalauja, kad komercinis bankas turėt...
Bazinė kaina Kaina, kurią gamintojui moka pirkėjas, įsigyjantis pagamintos prekės arba suteiktos paslaugos vienetą, atėmus visus už tą vienetą sumokėtus mokesčius, susijusius su jo gamyba arba pardavimu (t. y. produktų mokesčius), ir pridėjus visas tam vienetui skirtas subsidijas, susijusias su jo gamyba arba pardavimu (t. y. produktų subsidijas).
Bazinė palūkanų norma Palūkanų norma, kurią komerciniai bankai taiko kaip atspirties tašką apskaičiuodami konkrečios paskolos palūkanų normą. Lietuvoje komerciniai bankai dažniausiai remiasi LIBOR dydžiu. Žr. LIBOR.
Bazinė valiuta Užsienio valiuta, su kuria kokiu nors būdu susiejamas nacionalinės valiutos kursas ir / ar kuria laikomos centrinio banko užsienio atsargos.
Bendra kredito kaina vartotojui Visos išlaidos, įskaitant palūkanas, komisinius, mokesčius ir bet kuriuos kitus su kredito sutartimi susijusius mokesčius, kuriuos reikalaujama, kad vartotojas sumokėtų, ir kurie yra žinomi kreditoriui, išskyrus mokesčius notarui; taip pat įskaičiuojamos su kredito sutartimi susijusių papildomų paslaugų išlaidos, visų pirma draudimo įmokos, jei papildomai privaloma sudaryti paslaugų sutartį siekiant gauti kreditą apskritai arba taikyti skelbiamas nuostatas ir sąlygas.
Bendra kredito suma Limitas arba visos sumos, kuriomis suteikiama galimybė naudotis pagal kredito sutartį.
Bendra mokėjimų eurais erdvė Erdvė, kurioje elektroninės atsiskaitymų eurais paslaugos teikiamos taikant vienodą mokėjimų formą ir taisykles.
Bendrasis gėris Laisvai prieinamos gėrybės, žuvys vandenyse, internetas.
Bendrasis vidaus produktas Visų šalies teritorijoje veikiančių ūkinių subjektų per tam tikrą laikotarpį sukurtų galutinio vartojimo prekių ir paslaugų piniginė išraiška.
Bendrasis vidaus produktas, BVP Per tam tikrą laikotarpį sukurtų galutinio vartojimo prekių ir paslaugų piniginė išraiška.
Bendro kapitalo pakankamumo koeficientas Įstaigos nuosavos lėšos, išreikštos bendros rizikos pozicijos sumos procentine dalimi.
Bendroji investicijų grąža Pensijų fondo ar kolektyvinio investavimo subjekto investicinių priemonių portfelio investicijų grąža, kurią apskaičiuojant atsižvelgiama tik į prekybos išlaidas.
Bendroji neteisingų sprendimų rizika Rizika, kai tikimybės, kad sandorio šalis neįvykdys įsipareigojimų, ir bendrų rinkos rizikos veiksnių tarpusavio koreliacija yra teigiama.
Bendroji rinka Laisvas prekių, paslaugų, kapitalo ir asmenų judėjimas ES rinkoje. Kitaip dar vadinamas „keturiomis laisvėmis“.
Bendroji rinkos rizika Nuostolių rizika, atsirandanti dėl bendrojo rinkos kainų lygio svyravimo.
Bendroji taryba Trečiasis sprendžiamasis Europos centrinio banko (ECB) organas (pirmieji du - Valdančioji taryba ir Vykdomoji valdyba). Bendrąją tarybą sudaro ECB pirmininkas, jo pavaduotojas ir visų ES valstybių narių centrinių bankų vadovai.
Bendroji žemės ūkio politika, BŽŪP Europos Bendrijos žemės ūkio rėmimo politika, kurios svarbiausia užduotis – subsidijuoti žemės ūkio sektorių. Europos ekonominės bendrijos steigimo sutartis nustatė penkis žemės ūkio politikos tikslus: padidinti žemės ūkio gamybą; užtikrinti pakankamą žemdirbių gyvenimo lygį; stabilizuoti rinkas; už...
Bendrojo kapitalo formavimas Bendrojo kapitalo formavimą sudaro:
Bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas Per tam tikrą laikotarpį įsigyto (pagerinto) ilgalaikio turto vertė ir atsargų padidėjimas atėmus per tą patį laikotarpį parduoto ilgalaikio turto vertę. Bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas neįvertina turto vertės praradimo dėl nusidėvėjimo. Bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas gali būti ve...
Bendrosios nacionalinės pajamos, BNP Bendrosios pajamos, kurias gauna rezidentų instituciniai vienetai: kompensacijos darbuotojams, su gamyba ir importu susiję mokesčiai, neįskaitant subsidijų, pajamos iš nuosavybės (gautinos atėmus mokėtinas), bendrasis likutinis perteklius ir bendrosios mišriosios pajamos. BNP gaunamos iš bendrojo vi...
Bendrosios pusiausvyros analizė Sąryšio tarp visų ekonomikos sektorių analizė, paremta prielaida, kad vieno sektoriaus procesai turi didelės įtakos kituose sektoriuose vykstantiems procesams. Bendrosios pusiausvyros analize bandoma nustatyti sąryšio tarp sektorių kilmę ir jo stiprumą. Žr. Bendrovės įstatai Bendrovės įstatai yra dokumentas, kuriuo bendrovė vadovaujasi savo veikloje. Bendrovės įstatuose turi būti nurodyta:
Bendrovės steigimo sutartis Bendrovės steigimo sutartis sudaroma, kai bendrovę steigia du ar daugiau steigėjų. Kai bendrovę steigia vienas steigėjas, sudaromas bendrovės steigimo aktas. Bendrovės steigimo sutartyje turi būti nurodyta:
Bendrųjų išteklių tragedija Polinkis naudoti bendruosius arba niekam nepriklausančius išteklius intensyviau, nei tai pageidautina įvertinant visuomenės interesus. Niekam nuosavybės teise nepriklausantis oras, tam tikros žvejybos teritorijos, miško ištekliai (grybai, uogos) gali būti per daug naudojami dėl to, kad nėra įtvirtin...
Biheviorizmas Žr. elgsenos teorija.
Bimetalizmas Prekinių pinigų sistema, kai vienu metu cirkuliuoja dviejų skirtingų metalų monetos. Istoriškai šie du metalai buvo auksas ir sidabras.
Birža Valiutos, vertybinių popierių, prekių pirkimo ir pardavimo vieta.
Biudžeto deficitas Biudžeto išlaidų perviršis, palyginti su įplaukomis. Valstybės biudžeto deficitas finansuojamas skolinantis iš komercinių bankų, išleidžiant vertybinius popierius, parduodant valstybės turtą, kai kuriais atvejais – centrinio banko kreditais. Nefinansuojamas biudžeto deficitas sukuria valstybės įsisk...
Biudžeto perteklius Biudžeto įplaukų perviršis, palyginti su išlaidomis. Biudžeto perteklius sukuria prielaidas mažinti mokesčių tarifus arba finansuoti daug lėšų reikalaujančias funkcijų išvalstybinimo reformas, valstybinio socialinio draudimo privatizavimą (einamojo finansavimo sistemą pakeičiant kaupiamąja)....
Biurokratija 1) administracinis valstybės valdymas, pasižymintis hierarchine sistema, gausiomis, išsamiomis, formaliomis ir kartais sudėtingomis rašytinėmis taisyklėmis bei procedūromis. Biurokratiją, kaip geriausią valstybės valdymo būdą, idealizavo ir aprašė Maxas Veberis. Ludwigas von Misesas kritikavo biurokratiją ir jos neribotas galias siūlė pažaboti įstatymais. Jis teigė, kad „blogiausia teisė yra geriau už biurokrato tironiją“;
Biznis Žr. verslas .
Blogos paskolos Paskolos, kurių mokėjimai pradelsti arba kurios kitokiais būdais pripažįstamos iš dalies arba visiškai nuvertėjusiomis.
Boehmas-Bawerkas, Eugenas von (1851–1914) Austrų ekonomikos atstovas, vienas svarbiausių jos kūrėjų. Ėjo Austrijos finansų ministro pareigas. Sukūrė netiesioginių gamybos metodų teoriją, laiko pirmenybe grįstą palūkanų teoriją. Pagrindinių darbų rinkinys – Capital and Interest (1890) („Kapitalas ir palūkanos“).
Boikotas Visiškas arba dalinis ekonominių santykių nutraukimas, atsisakymas pirkti arba tiekti prekes, tarptautinės prekybos su kuria nors šalimi uždraudimas.
Branduolys Fiziškai šalia esančių pelno siekiančių bendrovių ir pelno nesiekiančių organizacijų (universitetų, valstybės institucijų ar prekybos asociacijų), kurias sieja bendradarbiavimas tam tikroje srityje, visuma. Šis terminas itin plačiai vartojamas kalbant apie informacinių technologijų ir žinių visuomen...
Bretton Woods susitarimas 1944 m. liepos 1–22 d. Breton Vude (JAV) vykusioje konferencijoje sudarytas susitarimas dėl fiksuoto kurso tarp pagrindinių pasaulio valiutų ir aukso nustatymo. Doleris buvo susietas su auksu santykiu 35 doleriai už aukso unciją. Po Bretton Woods susitarimo buvo įsteigtas Tarptautinis valiutos fonda...
BRIK Keturių valstybių pavadinimų - Brazilijos, Rusijos, Indijos ir Kinijos - trumpinys.
Buljonizmas Įsitikinimas, kad ekonominę šalies gerovę lemia jos turimo aukso (ar kito brangiojo metalo) kiekis. Šios teorijos šalininkai siūlė riboti užsienio prekybą, kad būtų išsaugotos šalies aukso atsargos. Buljonistais kartais vadinami ir valiutos mokyklos atstovai, teigiantys, kad išleidžiami popieriniai ...
Burbulas Spekuliacinių lūkesčių sukeltas tam tikros kategorijos prekių kainų kilimas, pasibaigiantis staigiu ir dideliu kainų kritimu. Burbulas yra pats save maitinantis procesas, kai rinkos dalyvių kainų kilimo lūkesčius sustiprina tų lūkesčių paskatintas paklausos (ir kainų) didėjimas. Sunku nustatyti, kad...
Būsto kreditas Banko ar kitos kredito įstaigos pagal kreditavimo sutartį skolinami pinigai būstui įsigyti.
BVP defliatorius Bendrasis vidaus produktas (BVP), išreikštas galiojančiomis kainomis (nominalusis BVP), padalytas iš BVP, išreikšto palyginamosiomis kainomis (realusis BVP).
Centralizavimas Kokios nors funkcijos (pirkimo, pardavimo, veiklos kontrolės, sprendimų priėmimo ir pan.) ar lėšų (kapitalo) sutelkimas vienoje vietoje ar įmonėje. Žr. decentralizavimas.
Centrinis depozitoriumas Įmonė, tvarkanti vertybinių popierių ir jų apyvartos apskaitą ir teikianti su tuo susijusias paslaugas investuotojams, finansų maklerio įmonėms.
Centrinis planavimas Valstybės vykdomas ūkinės komercinės veiklos planavimas ūkiniams subjektams duodant gamybos, pirkimo ir pardavimo užduotis ir nustatant limitus.
Ceteris paribus [lot.] Kitoms sąlygoms esant toms pačioms. Ši prielaida itin dažnai taikoma ekonomikos teorijoje ir analizėje, nes tik abstrahuojantis nuo kintamų sąlygų galima atskleisti reiškinių dėsningumus.
Ciklinis subalansavimas Modeliuojant gaunami tam tikrų rodiklių, tokių kaip BVP, valstybės išlaidų, biudžeto deficito, dydžiai, darant prielaidą, kad ekonomikos augimas yra „normalus“ arba „vidutinis“. Cikliškai subalansuotas biudžeto deficitas spartaus ekonomikos augimo laikotarpiu turėtų būti mažinamas. O nuosmukio metu ...
Ciklinis svyravimas Periodinė ekonominės veiklos aktyvumo kaita. Nuosmukis, pakilimas. Žr. verslo ciklas.
Cirkuliacija Judėjimas, vykstantis mainų forma.
Čekis 1) skolos vertybinis popierius, kurį nustatyta tvarka ir forma išrašo banko einamosios sąskaitos savininkas, pavesdamas bankui iš šios sąskaitos besąlygiškai išmokėti čekyje nurodytą sumą čekio pateikėjui;
Čikagos mokykla Pinigų vertės teoriją sukūrusi ir išplėtojusi Čikagos universiteto ekonomistų grupė, ginanti konkurenciją ir kritikuojanti valstybės intervencijas į rinką. Čikagos mokyklos pradžia sietina su 1920 m., Franko H. Knighto ir Jacobo Vinerio darbais, tačiau žymiausiais Čikagos mokyklos atstovais tapo Mil...
Čikagos pramonės pasitikėjimo rodiklis Čikagos pramonės pasitikėjimo rodiklis rodo verslo aplinką Čikagos mieste. Rodiklis apskaičiuojamas apklausiant už užsakymus atsakingus vadybininkus. Apklausos dalyviai prašomi įvertinti darbuotojų darbo sąlygas, produkciją, naujų užsakymų skaičių, prekių atsargas, kainas ir kita.
Dalinės pusiausvyros analizė Konkrečios rinkos ūkio srities analizė, atsiribojanti nuo procesų, vykstančių kitose ūkio srityse manant, kad jie neturi didelės įtakos analizuojamai sričiai. Žr. bendrosios pusiausvyros analizė.
Dalinių rezervų sistema Sistema, kai komerciniai bankai privalo sudaryti dalines atsargas savo įsipareigojimų indėlininkams vykdymo rizikai užtikrinti.
Darbdavių socialinės įmokos Socialinės įmokos, kurias darbdaviai moka pagal socialinės apsaugos sistemas arba kitas su užimtumu susijusias socialinio draudimo sistemas, skirtas jų darbuotojų teisėms į socialines išmokas užtikrinti.
Darbo jėga 1) visi dirbantys ar norintys dirbti (ieškantys darbo) gyventojai nepaisant jų amžiaus;
Darbo pasidalijimas Visuomenės gyvenimo būdas, kai individai, turintys skirtingų gebėjimų, atlieką tą darbą, kurį geba daryti geriausiai, ir vėliau keičiasi savo sukurtais produktais. Darbo pasidalijimo principu besivadovaujanti visuomenė yra ekonomiškai efektyvesnė už autistinę visuomenę.
Darbo sąnaudos vienam produkcijos vienetui Darbo sąnaudos vienam produkcijos vienetui rodo atlyginimų, kuriuos bendrovės (išskyrus žemės ūkio bendroves) moka savo darbuotojams, pokyčius. Didėjant valandiniam atlyginimui, didėja įmonių išlaidos, mažėja pelnas.
Darbo užmokesčio lūkesčiai Darbo užmokesčio dydžio ar jo kitimo lūkesčiai.
Darbo vertės teorija Ekonomikos teorija, teigianti, kad prekių ir paslaugų vertę lemia joms pagaminti sunaudoto darbo kiekis. Darbo vertės teorijos pradininkai yra Adamas Smithas ir Davidas Ricardo. Labiausiai šią teoriją išplėtojo Karlas Marxas ir panaudojo ją darbo jėgos išnaudojimo teorijai pagrįsti. Darbo vertės teo...
Darni energija Energija, išgaunama iš atsinaujinančių išteklių, tokių kaip vėjas, potvyniai ir atoslūgiai bei saulė.
Daugiašalė prekybos sistema Finansų maklerio įmonės arba rinkos operatoriaus administruojama daugiašalė sistema, kurioje pagal neleidžiančias veikti savo nuožiūra taisykles suderinami trečiųjų asmenų ketinimai pirkti ir parduoti finansines priemones, lemiantys sandorių dėl finansinių priemonių sudarymą.
David Hume Škotų filosofas (1711–1776), rašęs pinigų ir palūkanų temomis ir paaiškinęs ilgalaikį mokėjimo balanso išsilyginimą esant aukso standartui. Kai eksportas viršija importą, į šalį atvežama daugiau aukso, tai pakelia kainas šalyje ir sumažina eksportą, padidina importą, kol prekybos balansas išsilygina...
David Ricardo Anglų ekonomistas (1772–1823), išplėtojęs santykinio pranašumo ir rentos teoriją. Svarbiausias jo veikalas – Principles of Political Economy and Taxation (1817) ("Politinės ekonomijos ir apmokestinimo principai").
Debeto kortelės Šalyje mokėjimo paslaugų teikėjo išleistos mokėjimams skirtos kortelės, kai lėšos tiesiogiai nurašomos iš kortelės turėtojo sąskaitos. Debeto kortelės gali turėti sąsają su kredito limitą suteikiančiomis sąskaitomis (debeto kortelės su kredito limitu).
Dedukcija Samprotavimo būdas, kai iš keleto teisingų teiginių (prielaidų) pagal logikos taisykles formuluojamas naujas teisingas teiginys. Deduktyvusis samprotavimas turi įrodymo statusą. Plačiąja prasme dedukcija yra pažinimo operacija, kurios metu iš jau patikrintų žinių sistemos logiškai gaunamos naujos ži...
Deficitas Trūkumas. Padėtis, kai įsipareigojimai viršija turtą, kai išlaidos viršija pajamas, importas viršija eksportą, o paklausa viršija pasiūlą. Esant prekių deficitui, paklausa viršija pasiūlą, todėl vartotojai negali įsigyti pageidaujamų prekių. Prekių deficitas reguliuojamos rinkos ekonomikoje dažniaus...
Defliacija Tęstinis bendrojo kainų lygio mažėjimas.
Defliatorius Kainų lygio indeksas, kuriuo matuojamas vidutinis šalies produkcijos kainų lygis, palyginti su kainų lygiu, buvusiu baziniais metais. Šis išvestinis rodiklis taikomas realiajam bendrajam vidaus produktui apskaičiuoti. Realusis BVP lygus nominaliojo BVP ir defliatoriaus santykiui.
Dekretiniai pinigai Tai yra dekretu išleisti valstybiniai popieriniai pinigai, nepadengti aukso atsargomis, nekonvertuojami į auksą ir naudojami tik kaip mainų priemonė. Dauguma šiuolaikinių pinigų yra dekretiniai pinigai.
Demografinio sprogimo karta Tik pasibaigus II pasauliniam karui, staiga padidėjo gimstamumas, kuris tęsėsi iki maždaug 1960m. Gimę šiuo laikotarpiu yra vadinami demografinio sprogimo karta.
Demonetizacija 1) aukso ir sidabro monetų išėmimas iš apyvartos;
Dempingas Prekių ir paslaugų pardavimas rinkose mažesnėmis už jų savikainą kainomis.
Denominacija Šalies piniginio vieneto sustambinimas siekiant sureguliuoti pinigų apyvartą.
Depresija Laikotarpis, kuriam būdingas užsitęsęs ekonominio aktyvumo mažėjimas: krinta paklausa, mažėja kainos ir BVP, didėja nedarbas. Depresiją dažnai sukelia valstybės intervencijų į pinigų rinką krypties pasikeitimas (kai apribojama kreditų emisija).
Dereguliavimas Valstybės intervencijų į rinkos santykius, kontrolės ir biurokratinių kliūčių mažinimo procesas, kuriuo siekiama leisti veikti rinkai ir padidinti privataus sektoriaus veiklos efektyvumą.
Derinimas Gali reikšti skirtingų šalių įstatymų derinimą, labai dažnai siekiant pašalinti nacionalines kliūtis laisvam darbuotojų, prekių, paslaugų ir kapitalo judėjimui. Kitaip tariant, derinimu užtikrinama, kad visais klausimais, už kuriuos ES atsakinga, atskirų ES šalių įstatymai visų valstybių narių piliečiams numatytų panašius įpareigojimus ir kad kiekvienoje šalyje būtų įvesti minimalūs reikalavimai.
Devalvacija Centrinio banko įvykdomas oficialus valiutos kurso sumažinimas kitos užsienio valiutos, paprastai naudojamos kaip bazinė valiuta, arba aukso atžvilgiu.
Didysis brolis Totalitarios, didelės ir aktyvios valdžios sinonimas, jį savo romane „1984“ vartojo George’as Orwellas.
Didmeninės prekybos atsargos Didmeninės prekybos atsargos rodo, kaip pakito didmenininkų sandėliuose saugomų atsargų vertė per tam tikrą laikotarpį.
Didžiausio palankumo statusas Principas, reikalaujantis, kad kiekviena Pasaulinės prekybos organizacijos (PPO) narė vienodai palankiai traktuotų visų kitų narių prekes ir paslaugas, t. y. jeigu vienai PPO narei suteikiamos palankesnės sąlygos, tokios pat sąlygos turi būti suteikiamos ir visoms kitoms narėms.
Didžiausios atvirosios pozicijos užsienio valiuta normatyvas Bendrosios atvirosios valiutos pozicijos (išskyrus eurus) ir kredito unijos perskaičiuoto kapitalo santykis, ne didesnis kaip 25%, bei vienos valiutos (išskyrus eurus) atvirosios pozicijos ir kredito unijos perskaičiuoto kapitalo santykis, ne didesnis kaip 15% kredito unijos perskaičiuoto kapitalo.
Didžioji depresija 1929–1933 m. pasaulinė ekonomikos krizė. Didžiosios depresijos pavyzdys iki šių dienų naudojamas valstybės intervencijų į pinigų rinką padariniams iliustruoti.
Didžiųjų skaičių dėsnis Tikimybių teorijos dėsnis, teigiantis, kad, jei bandymas bus pakartotas pakankamai daug kartų, tai kiekvieno atsitiktinio dydžio pasirodymo tikimybė artės prie statistinės tikimybės. Dėsnis plačiai taikomas draudimo srityje, kur, remiantis ilgalaikiu visos grupės stebėjimu, daromos išvados apie kiek...
Dinaminė eilutė Chronologinė skaičių (rodiklių reikšmių) seka.
Diskriminacija Skirtingas individų ar įmonių traktavimas nustatant jiems nevienodas veiklos sąlygas.
Dolerizacija Dolerio (USD) naudojimas šalyje atsisakant nacionalinės valiutos. Paprastai dolerizacija įvykdoma vienpusiu valdžios sprendimu. Dolerizaciją dažnai renkasi mažos šalys, kurioms neracionalu vykdyti savarankišką pinigų politiką, arba naujosios rinkos ekonomikos šalys, neturinčios pinigų ūkio tvarkymo ...
Dolerizuota ekonomika Šalies ekonomika, kai dauguma atsiskaitymų vykdoma (paprastai tarp gyventojų) ir santaupų laikoma užsienio valiuta (JAV doleriais). Dolerizuota ekonomika byloja rinkos dalyvių nepasitikėjimą nacionaline valiuta. Tai – spontaniško ir nekontroliuojamo žmonių pasirinkimo rezultatas, skirtingai nuo ofic...
Dominavimas rinkoje Vieno ar daugiau ūkio subjektų padėtis atitinkamoje rinkoje, kai su konkurencija tiesiogiai nesusiduriama arba galima toje rinkoje daryti vienpusę lemiamą įtaką. Teisės aktai labai išplečia dominavimo rinkoje sąvoką. Jeigu neįrodoma priešingai, paprastai laikoma, kad ūkio subjektas užima dominuojanč...
Dominavimo strategija Lošimų teorijoje žaidėjui palankiausia strategija, nepriklausanti nuo kitų žaidėjų veiksmų. Kalinio dilemos atveju kiekvienas kalinys laikosi dominavimo strategijos.
Dotacija Lėšų suma, paprastai skiriama iš valstybės biudžeto ir fondų įmonės ar asmens pelningai veiklai palaikyti. Dotacijomis žemės ūkio produkcijos gamintojams siekiama kompensuoti jų galimus nuostolius dėl sąnaudų nepadengiančių rinkos kainų. Dotacijomis palaikoma neefektyvi gamyba, jomis perskirstoma ge...
Dualizmas Socialinių reiškinių aiškinimo metodas, teigiantis, kad egzistuoja du savarankiški, nepriklausomi pradai – materija ir sąmonė, ir atskiriantis socialinius mokslus (nagrinėjančius individų elgesį) nuo fizinių mokslų.
Efektyvumas Išteklių panaudojimo veiksmingumas, kai norimas rezultatas pasiekiamas mažiausiomis įmanomomis sąnaudomis arba naudojant turimus išteklius pasiekiamas maksimalus įmanomas rezultatas.
Egalitarizmas Doktrina, teigianti, kad visi individai žemėje yra lygūs, o žmonių pajamų ir turto skirtumus lemia ne skirtingi žmonių gebėjimai, o galimybė vieniems išnaudoti kitus. Pasak egalitaristų, valstybė savo įsikišimu turėtų ištaisyti rinkos ydą ir užtikrinti visapusę lygiavą. Šia doktrina buvo grindžiamas...
Egzogeninis veiksnys 1) nekontroliuojamas, nevaldomas išorės veiksnys;
Ekonometrija Mokslas, matematiniais ir statistiniais metodais nagrinėjantis ir aiškinantis ekonominių rodiklių tarpusavio ryšius.
Ekonomika Žr. ekonomikos teorija, ūkis.
Ekonomikos augimas Ekonomikos augimas – gamybos apimčių augimas, dažniausiai matuojamas bendrojo vidaus produkto padidėjimu.
Ekonomikos metodai Žr. apriorizmas, individualizmas, dedukcija, si...
Ekonomikos politika Valstybės vykdomos politikos ekonomikos procesų sistema.
Ekonomikos teorija Mokslas apie individų elgesio rinkoje dėsningumus ir optimalius ribotų išteklių naudojimo būdus, leidžiančius geriausiai tenkinti vartotojų poreikius.
Ekonominė ir pinigų sąjunga, EPS Europos Sąjungos ekonominės integracijos ir pinigų politikos derinimo procesas, kurio galutinis tikslas yra bendrosios valiutos – euro – įvedimas.
Ekonominė problema Visų ekonomistų, nepriklausomai nuo atstovaujamos mokyklos, sprendžiamas klausimas, kaip turint ribotus išteklius tenkinti neribotus žmonių poreikius.
Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorius Klasifikatorius, kuriame ekonominės veiklos suskirstytos į kategorijas.
Ekonominiai ištekliai (gėrybės) Riboti ištekliai, naudojami gaminant prekes ir teikiant paslaugas.
Ekonominis skaičiavimas Procedūros, skirtos įvertinti numatomo ar atlikto veiksmo rezultatus lyginant patirtas (numatomas patirti) išlaidas su gaunamomis (numatomomis gauti) pajamomis.
Eksternalitetas Žr. išorinis poveikis.
Ekstrapoliacija Praeities patirties pritaikymas prognozuojant nežinomus (būsimus ateityje) reiškinius, darant prielaidą, kad sąlygos iš esmės nesikeis.
Elektroninė prekyba Prekybos būdas, kai prekių ar paslaugų pirkimas ir pardavimas vyksta naudojantis elektroninėmis sistemomis.
Elektroninės priemonės Elektroninės priemonės – elektroninė įranga, skirta duomenims apdoroti (įskaitant skaitmeninį archyvavimą) ir saugoti naudojant bangas, radijo perdavimo, optinės technikos ar kitas elektromagnetines priemones.
Elgsenos teorija Ekonomikos teorija, žmonių sprendimus rinkoje aiškinanti remdamasi psichologiniais motyvais. Elgsenos teorijos atstovai teigia, kad žmogus sprendimus daro nebūtinai vadovaudamasis materialiais ar racionaliais motyvais, dažnai jis tiesiog laikosi tam tikrų tradicijų arba siekia išvengti rizikos ir ne...
ELPA Taip trumpinamas pavadinimas Europos laisvosios prekybos asociacija. Tai 1960 m. įkurta organizacija, skatinanti laisvą valstybių narių tarpusavio prekybą prekėmis.
Embargas Prekybos ryšių su tam tikromis šalimis nutraukimas, draudimas importuoti ir eksportuoti prekes ar paslaugas. Embargas dažnai taikomas tada, kai vyksta šaltasis karas.
Emisija Vertybinių popierių, suteikiančių jų savininkams vienodas turtines ir neturtines teises, išleidimas.
Emisija, išleidimas Pinigų ar vertybinių popierių išleidimas į rinką. Pinigų emisiją vykdo centrinis bankas, skolindamas papildomus išteklius komerciniams bankams (vykdydamas kreditų emisiją) arba papildomai išleisdamas pinigų ženklų – banknotų ir monetų. Vertybinių popierių emisiją gali vykdyti įmonės arba vyriausybės...
Emitento kontroliuojami vertybiniai popieriai Vertybiniai popieriai, kurie sukuriami, bet neišplatinami rinkoje, lieka emitento balanse ir vėliau gali būti panaudojami kaip tinkamas užstatas Europos centrinio banko operacijoms.
Empirinis įrodymas Įrodymas, pagrįstas patirtimi ir stebėjimais.
Endogeninis 1) vidaus veiksnys;
Eonia indeksas Eonia (vienos nakties skolinimo eurais palūkanų normų rodiklis) yra galiojanti vienos nakties bazinė palūkanų norma eurais. Ji apskaičiuojama kaip Europos tarpbankinėje rinkoje per dieną sudarytų vienos nakties skolinimo eurais be užstato sandorių palūkanų normų svertinis vidurkis. Šį rodiklį skaičiuoja Europos bankų federacija, padedama Europos Centrinio Banko.
ERASMUS Iš tikrųjų tai ne Eurožargonybė. Tai Renesanso amžiaus mokslininko vardu pavadinta ES finansuojama ir nuo 1987 m. įgyvendinama švietimo programa.
ES plėtra XX a. šeštajame dešimtmetyje ES sudarė tik šešios valstybės narės. Dabar jų yra 27. ES narių skaičiaus didėjimas vadinamas ES plėtra.
Euristinis modelis Ekonomikos modelis, kuriuo supaprastinamos prielaidos, kad būtų galima paaiškinti pagrindinį principą ar reiškinį.
Euro zona Neoficialus ES valstybių narių, naudojančių eurą kaip savo valiutą, pavadinimas. Šiuo metu euro zonai priklauso Airija, Austrija, Belgija, Estija, Graikija, Italija, Ispanija, Kipras, Liuksemburgas, Malta, Nyderlandai, Portugalija, Prancūzija, Slovakija, Slovėnija, Suomija ir Vokietija.
Euro zonos apdirbamosios pramonės žaliavų kainų indeksas Apdirbamosios pramonės žaliavų kainų duomenų, gaunamų iš apdirbamosios pramonės verslo sąlygų apklausų, atliekamų tam tikrose euro zonos šalyse, svertinis vidurkis.
Eurokratas Taip (plg. su žodžiu „biurokratas“) vadinami tūkstančiai Europos institucijose (Parlamente, Taryboje, Komisijoje ir kt.) dirbančių ES piliečių.
EUROPA Iš tikrųjų tai – ne Eurožargonybė. Tai lotyniškas Europos Sąjungos oficialios interneto svetainės pavadinimas. Čia rasite daug naudingos, nuolat atnaujinamos informacijos apie ES visomis oficialiosiomis ES kalbomis.
Europa 2020 Taip vadinasi ES planas, kaip skatinti augimą ir darbo vietų kūrimą iki 2020 m. ES vadovai jį priėmė 2010 m., kaip bendrą strategiją, apimančią daug įvairių iniciatyvų. Be kitų dalykų, planuojama reformuoti tai, kaip veikia rinkos, daugiau investuoti į švietimą ir tyrimus. Gerai žinomas šūkis, kad „...
Europos Audito Rūmai Viena svarbiausių Europos Sąjungos institucijų, prižiūrinti ES lėšų naudojimą. Audito Rūmų tikslas – kontroliuoti visų ES institucijų bei organizacijų finansinę veiklą ir apskaitą, taip pat prižiūrėti, ar tinkamai naudojamos ES biudžeto lėšos. Audito Rūmų pirmtake laikytina Europos ekonominės bendri...
Europos centrinių bankų sistema Sistema, kurią sudaro Europos centrinis bankas ir visų 28 valstybių-narių nacionaliniai centriniai bankai, t. y., be Eurosistemos narių, į ją įeina dar euro neįsivedusių valstybių-narių nacionaliniai centriniai bankai.
Europos diena, gegužės 9-oji 1950 m. gegužės 9 d. tuometinis Prancūzijos užsienio reikalų ministras Roberas Šumanas (Robert Schuman),pasakė garsiąją kalbą ir pasiūlė pradėti Europos integraciją (žr. Europos integracija) ir taip užtikrinti taiką ir kurti gero...
Europos ekonominė erdvė, EEE Europos ekonominę erdvę sudaro Europos Sąjunga ir visos ELPA šalys (žr. ELPA), išskyrus Šveicariją.
Europos ekonominės erdvės šalys Europos Sąjungos valstybės narės, Islandija, Lichtenšteinas ir Norvegija.
Europos finansinio stabilumo fondas Ribotos atsakomybės akcinė bendrovė, kurią įsteigė euro zonos šalys tarpvalstybiniu pagrindu, siekdamos suteikti paskolų euro zonos šalims, patiriančioms finansinių sunkumų.
Europos integracija Tai Europos šalių ir tautų vienybės kūrimas. Europos Sąjungoje tai reiškia, kad šalys telkia savo išteklius ir bendrai priima daugelį sprendimų. Bendri sprendimai priimami bendradarbiaujant ES institucijoms (Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir t. t.).
Europos Parlamentas ES valstybių piliečių tiesiogiai išrinktų atstovų nuolatinis susirinkimas, kurio pagrindinis tikslas – atstovauti ES piliečių interesams. Tai viena svarbiausių ES institucijų, dalyvaujanti įstatymų leidybos procese. 2005 m. Europos Parlamente dirbo 732 parlamentarai.
Europos regioninės plėtros fondas Didžiausias ES struktūrinis fondas, siekiantis pakelti ekonomikos lygį ir pagerinti socialinę integraciją investuodamas į projektus, skatinančius ekonomikos raidą, ir plėtodamas investicijas į pramonę atsilikusiose teritorijose.
Europos Sąjunga, ES Demokratinių Europos valstybių asociacija, įsteigta 1957 m. Romos sutartimi, ekonominį bendradarbiavimą grindžianti keturių laisvių (prekių, paslaugų, kapitalo ir darbo laisvo judėjimo) principu. 2004 m. gegužės 1 d. prie 15 ES narių prisijungė 10 naujų narių, ir ES 15 tapo ES 25.
Europos Sąjungos Taryba Reguliarūs ES šalių vyriausybių įgaliojimus turinčių ministrų susitikimai, dažnai vadinami tiesiog Taryba. Kiekvienai valstybei Taryboje priklausomai nuo darbotvarkės klausimo atstovauja atitinkamos srities ministras. Taigi bet kurios srities ministrų susitikimas ( užsienio reikalų, žemės ūkio, pram...
Europos Taryba 1949 m. įsteigta tarpvyriausybinė organizacija, veikianti paskirai ir nepriklausomai nuo Europos Sąjungos. Europos Tarybą sudaro 43 nariai, jos svarbiausi tikslai – ginti žmogaus teises ir pliuralistinę demokratiją, padėti įsisąmoninti Europos kultūrinį identitetą ir kelti jo vertę, spręsti visuomen...
Europos tvirtovė Taip dažnai apibūdinamas nusistatymas ginti Europą nuo išorės poveikio, ypač nuo kitų kultūrų įtakos. Toks posakis dažnai vartojamas diskusijose apie prieglobsčio suteikimą ir imigracijos reguliavimą.
Europos Vadovų Taryba Europos Sąjungos valstybių ir (arba) vyriausybių vadovų susitikimas, nuo 1993 m. (Mastrichto sutarties) turintis aukščiausiosios politinės ES vadovybės statusą.
Europos... metai Kasmet arba kas antri metai ES arba Europos Taryba atkreipia visuomenės dėmesį į kokį nors Europai svarbų klausimą ir organizuoja tam skirtus įvairius specialius renginius. 2011-ieji yra Europos savanoriškos veiklos metai.
Euroskeptikas Taip dažnai vadinamas asmuo, kuris prieštarauja Europos integracijai arba skeptiškai vertina ES ir jos tikslus.
Eurotarifas Tai naujas kainų, kurias už skambinimą telefonu iš kitų ES šalių ir atsiliepimą kitose ES šalyse gali taikyti judriojo ryšio operatoriai, limitas.
Ex ante [lot.] Prieš veiksmą.
Ex post [lot.] Po veiksmo.
Faktinė infliacija Įgaliotos institucijos oficialiai paskelbtas infliacijos rodiklis.
Federalizmas Plačiąja prasme – tai bet kuri valdymo sistema, kurioje kelios valstybės sudaro bendrą visumą ir tuo pat metu nepriklausomai tvarko savo vidaus reikalus. Tokios sistemos rėmėjai dažnai vadinami federalistais.
Fiat pinigai Žr. dekretiniai pinigai.
Fiksuotoji vartojimo kredito palūkanų norma Vartojimo kredito davėjo ir vartojimo kredito gavėjo susitarta viena vartojimo kredito palūkanų norma, nustatyta visai vartojimo kredito sutarties trukmei, arba kelios vartojimo kredito palūkanų normos daliniams laikotarpiams, išimtinai taikant fiksuotą konkrečią palūkanų procentų dalį.
Fiksuotojo valiutos kurso sistema Pinigų sistema, kurioje nacionalinės valiutos kursas yra griežtai susietas su auksu, užsienio valiuta ar valiutų krepšeliu, o leidžiamos nacionalinės valiutos svyravimo bazinės valiutos atžvilgiu ribos paprastai būna ne didesnės kaip ± 1 procentas. Valiutų valdyba yra fiksuotojo kurso sistemos atmai...
Filantropija [gr. philanthropia] Filantropija - tai meilė žmonėms, rūpinimasis žmonių gerove nesiekiant materialinės naudos.
Filipso kreivė Didžiosios Britanijos ekonomisto Albano Williamo Phillipso empirinių stebėjimų metu nustatyta ir grafiškai parodyta priklausomybė tarp darbo užmokesčio ir nedarbo. Vėliau priklausomybė buvo performuluota į ryšį tarp infliacijos ir nedarbo. Kreivė rodo, kad kuo didesnė infliacija, tuo mažesnis nedarb...
Finansinė apžvalga Apžvalga, kurią dažnai teikia ūkio subjektų vadovybė ir kurioje apibūdinami bei paaiškinami pagrindiniai ūkio subjekto vykdytos veiklos ir finansinės būklės bruožai, taip pat pagrindiniai neapibrėžtumai, su kuriais tenka susidurti.
Finansinė ataskaita Ūkio subjekto finansinės būklės ir finansinio vykdytos veiklos rezultato struktūrizuotas pateikimas. Finansinėje ataskaitoje pateikiama informacija apie ūkio subjekto turtą, įsipareigojimus, nuosavybę, pajamas ir sąnaudas, įskaitant pelną ir nuostolius, kitus nuosavybės pokyčius, pinigų srautus.
Finansinė perspektyva Čia perspektyva iš tikrųjų reiškia planą. ES turi sumaniai planuoti savo veiksmus iš anksto ir pasirūpinti, kad turėtų pinigų numatytiems darbams finansuoti. Todėl pagrindinės ES institucijos (Parlamentas, Taryba ir Komisija) turi iš anksto nuspręsti, kam reikia teikti pirmenybę artimiausius kelerius metus ir sutarti dėl išlaidų plano, kuris vadinamas finansine perspektyva. Finansinėje perspektyvoje nurodyta, kokią didžiausią sumą ES gali išleisti ir kokiems tikslams gali ją naudoti.
Finansinė rizika Likvidumo ir (arba) kredito rizika.
Finansinės paslaugos Pagal teisės aktus Lietuvoje finansinėmis laikomos šios paslaugos:
Finansiniai įsipareigojimai Apibrėžia, kiek asmuo yra įsipareigojęs sumokėti kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims. Finansiniai įsipareigojimai apima paskolas, delspinigius, alimentus, lizingo sutarčių mokėjimus ir kt.
Finansinis svertas Įmonės veiklos rizikos vertinimo rodiklis, rodantis, kiek įmonė naudoja skolintų lėšų, apskaičiuojamas kaip įmonės įsipareigojimų ir kapitalo santykis. Įmonės siekia padidinti finansinio sverto rodiklį, kad padidintų kapitalo pelningumą, tačiau taip jos rizikuoja sumažinti akcinio kapitalo grąžą tuo...
Finansų bendrovių sektorius Sektorius, kurį sudaro: centrinis bankas, indėlių bendrovės, pinigų rinkos fondai, ne pinigų rinkos fondų investiciniai fondai, kiti finansiniai tarpininkai, finansiniai pagalbininkai, priklausomos finansų įstaigos ir pinigų skolintojai, draudimo bendrovės, pensijų fondai.
Finansų įmonė Lietuvos Respublikos įmonė arba užsienio valstybės įmonės padalinys, kurie veikia Lietuvos Respublikoje įstatymų, reglamentuojančių finansinių paslaugų teikimą ir finansų įstaigų veiklą, nustatyta tvarka ir kurių pagrindinę veiklos dalį sudaro vienos arba daugiau finansinių paslaugų teikimas.
Finansų politika Valstybės vykdomų biudžeto, skolos ir pinigų valdymo priemonių sistema.
Finansų sektorius Ūkio sektorius, kurį sudaro šie subsektoriai:
Fiskalinė drausmė Visuma teisinių priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti, kad prognozuojama valdžios sektoriaus skola, atsižvelgiant į numanomus valdžios sektoriaus įsipareigojimus, įskaitant ir įsipareigojimus, atsirandančius dėl Lietuvos gyventojų demografinių pokyčių, keliasdešimt metų atitiktų finansų tvarumo kriterijus, tai yra valdžios sektoriaus skola neviršytų 60% bendrojo vidaus produkto to meto kainomis.
Fišerio lygtis Žr. kiekio lygtis.
Fišerio reiškinys Irvingo Fisherio (1867–1947) išanalizuota palūkanų normos ir infliacijos priklausomybė.
Fiziokratai XVIII a. ekonomikos minties srovė, teigianti, kad žemė yra vienintelis visuomenės pajamų ir gerovės šaltinis, svarbiausias ir pagrindinis ekonomikos augimo veiksnys, vienintelis galintis sukurti „grynąjį produktą“.
Fundamentalus veiksnys Objektyvus veiksnys, darantis įtaką nagrinėjamam reiškiniui.
Galutinis produktas Prekės ir paslaugos, skirtos visiškai suvartoti.
Gamyba Gamybos išteklių (darbo, kapitalo, gamtos išteklių ir kt.) naudojimas prekėms ir paslaugoms sukurti.
Gamybos pajėgumų naudojimas Gamybos pajėgumų naudojimas skaičiuojamas faktinį gamybos mastą dalijant iš galimo. Jis rodo, kokią procentinę dalį savo gamybos pajėgumų naudoja šalies ekonomika.
Gamybos pasitikėjimo rodikliai Gamybos pasitikėjimo rodikliai rodo gamybos sektoriaus situaciją šalyje. Šie rodikliai yra apskaičiuojami atsižvelgus į naujus užsakymus, gamybos mastą, darbuotojų darbo sąlygas, tiekėjų pristatymą ir gamybos įrangos būklę.
Gamybos priemonės Ilgą laikotarpį gamybos procese naudojamas turtas, pvz., pastatai, įrenginiai, kompiuterinė technika. Kai kurie teoretikai prie gamybos priemonių priskiria ir žemę, tačiau kiti gamybos priemonėmis laiko tik žmogaus pastangomis sukurtas ilgalaikio naudojimo gėrybes, skirtas kitoms gėrybėms kurti....
Gamybos veiksniai (ištekliai) Ekonominiai (riboti) ištekliai, naudojami gamybos procese. Gamybos veiksnius galima suskirstyti į tris pagrindines grupes: gamtos, darbo ir kapitalo.
Gamintojo perteklius 1) Efektyvesnio gamintojo pelno perteklius, palyginti su neefektyviausio gamintojo pelnu;
Gamintojų kainų indeksas Santykinis rodiklis, kuriuo išreiškiamas šalies gamintojų pagamintų ir parduotų prekių (suteiktų paslaugų) bendrasis kainų pokytis per tam tikrą laikotarpį.
Gamintojų kainų indeksas, GKI Santykinis rodiklis, kuriuo išreiškiamas šalies gamintojų pagamintų ir parduotų prekių arba suteiktų paslaugų bendrasis kainų pokytis per tam tikrą laikotarpį.
Gamtos ištekliai Gamtoje randami ir žmogaus darbo neapdoroti ištekliai, kurie gali būti naudojami tolesniame gėrybių kūrimo procese. Pvz., vanduo, nafta, akmens anglys ir kt.
GATT 1947 m. įsigaliojusi Bendroji sutartis dėl tarifų ir prekybos, kurios pagrindu vėliau buvo įkurta Pasaulio prekybos organizacija.
Geležinis darbo užmokesčio dėsnis Davido Ricardo (1772–1823) teiginys, kad darbininkų gyvenimo lygio augimas yra ribotas, nes bet koks realiųjų pajamų didėjimas lemia gyventojų skaičiaus augimą. Tai savo ruožtu didina maisto produktų paklausą ir kelia jų kainas. Kainų kilimas „suvalgo“ realųjį darbo užmokesčio prieaugį. Gyventojų skaičiaus augimas ir kartu auganti darbo jėgos pasiūla taip pat riboja darbo užmokesčio kilimą.
Generalinis direktoratas Pagrindinis struktūrinis Europos Sąjungos institucijų administracinio aparato padalinys. Europos Komisija susideda iš 23 generalinių direktoratų, kurių kiekvienas atsako už tam tikrą sritį, pvz., Informacinės visuomenės, Plėtros generalinis direktoratas ir kt.
Geoekonomika Ekonomikos mokykla, teigianti, kad individams priklauso jų kūnas, jų darbas ir šiuo darbu sukurti produktai. Tačiau individams nepriklauso tai, ko jie nesukūrė, t. y. gamtos gėrybės, pirmiausia žemė ir jos renta.
Gerovė Apsirūpinimas materialiomis ir dvasinėmis gėrybėmis.
Gerovės valstybė Paternalistinės valstybės, dosnios socialinių išmokų (pensijų, pašalpų ir kt.) ir gausios paslaugų (medicinos, švietimo ir pan.), apibūdinimas. Gerovės valstybės pavyzdžiu dažnai pateikiamos Skandinavijos šalys, kuriose itin išplėtota...
Gifeno prekė Roberto Giffeno (1837–1910) vardu pavadintos prekės, kurių paklausos elastingumas yra priešingas įprastam, t. y. neigiamas. Tai yra prekės, kurių paklausa didėja, kai kyla jų kaina, ir mažėja, kai kainos krinta arba didėja pajamos.
Gini koeficientas Gyventojų pajamų pasiskirstymo statistinis rodiklis, vartojamas pajamų skirtumams apibūdinti.
Gyventojų pajamų mokestis Mokestis, taikomas gyventojų gaunamoms pajamoms, tokioms kaip darbo užmokestis, autorinis atlyginimas, pajamos už parduotą turtą, kompensacijos ir kt.
Globalizacija Gamybos, prekybos, darbo ir kitokių ryšių tarp šalių suartėjimas ir susipynimas, ekonominių sienų griuvimas. Tai – savaiminis rinkos procesas, vykstantis dėl akivaizdaus darbo pasidalijimo pranašumo, palyginti su uždarąja ekonomika.
Grąžos dėsnis Dėsnis, teigiantis, kad kiekvienos gėrybės gamyboje egzistuoja optimalus gamybos išteklių santykis (kombinacija). Pagal šį dėsnį, jei ekonominė gėrybė pagaminama naudojant kitokį nei optimalų vieno iš gamybos veiksnių kiekį, kitiems ištekliams liekant nekintamiems, bet koks nukrypimas į didesnę pusę...
Grešamo dėsnis Teiginys, kad „blogi“ pinigai išstumia iš apyvartos ir iš šalies „gerus“ pinigus.
Grynasis eksportas Eksporto ir importo skirtumas, t. y. suma, kuria eksportas viršija importą.
Grynasis vartotojų kainų indeksas Grynasis vartotojų kainų indeksas rodo vartotojų perkamų prekių ir paslaugų krepšelio kainų pokytį. Į bazinį rodiklį neįtraukiami maisto, energijos, alkoholio ir tabako kainų pokyčiai, kurie ypač nepastovūs ir gali netiksliai rodyti bendrą tendenciją. Apskaičiuojant rodiklį, neatsižvelgiama į sezoniškumo įtaką. Šis rodiklis yra laikomas pagrindiniu kainų augimą rodančiu rodikliu.
Grynasis vidaus produktas Šalyje pagamintų prekių ir paslaugų vertė (bendrasis vidaus produktas) atėmus ilgalaikio turto nusidėvėjimą (t. y. kapitalo suvartojimą). Teigiama, kad šis rodiklis geriau nei bendrasis vidaus produktas parodo gerovės pokyčius.
Grynieji pinigai Monetos ir popieriniai pinigai.
Grynųjų pinigų atsarga Pinigų suma, kurią individas pageidauja nuolat turėti grynųjų pinigų pavidalu. Grynųjų pinigų atsarga laikoma norint sumokėti už įsigyjamas prekes ar paslaugas, turėti atsargų ar dėl spekuliacinio (tikintis, kad vertė padidės) motyvo.
Hayekas, Friedrichas Augustas von Vienas žymiausių austrų ekonomikos mokyklos atstovų (1899–1992), bene sėkmingiausiai skleidęs laisvosios rinkos idėjas. Nobelio premijos laureatas (1974), išplėtojęs kapitalo, pinigų ir verslo ciklų teoriją, išsamiai išnagrinėjęs žinių reikšmę visuomenei ir spontaninės tvarkos veikimą.
Hekšerio ir Oulino modelis Teorija, tarptautinę prekybą aiškinanti santykiniu pranašumu tarp šalių, gaminančių skirtingus produktus. Pasak šios teorijos, santykinis pranašumas atsiranda dėl skirtingų išteklių, kuriais disponuoja šalys.
Hiperinfliacija Itin užsitęsęs kainų lygio kilimas, piniginio vieneto vertės spartus praradimas. Hiperinfliacija dažnai apibrėžiama kaip daugiau kaip 50 procentų per mėnesį siekianti infliacija. Hiperinfliacijos priežastis – nuolatinė didelė pinigų emisija.
Hipoteka Nekilnojamojo turto įkeitimas, užtikrinant esamos ar būsimos turtinės prievolės įvykdymą, kai įkeistas turtas neperduodamas kreditoriui ir įkaito davėjui (skolininkui) paliekama teisė įkeistą turtą valdyti, naudoti bei disponuoti juo, atsižvelgiant į hipotekos kreditoriaus teises. Jeigu hipotekos sandoryje nenustatyta kitaip, įkeičiamas daiktas, išskyrus žemę, turi būti apdraustas.
Holizmas Teorija, teigianti, kad tam tikra vientisa visuma nelygi jos dalių sumai, kad pasaulis evoliucionuoja ir jame susikuria vis naujos visumos.
Homogeniniai produktai Vienodos, palyginamos prekės ir paslaugos.
Horizontalioji integracija 1) įmonės specializacija gaminti pakaitines prekes ir paslaugas arba atlikti tam tikros tos pačios skirtingų produktų gamybos stadijos procesus;
Idealusis tipas, grynasis tipas, loginė konstrukcija Ekonomikos teorijoje analizuojant vartojama išgryninta teorinė konstrukcija (sąvoka, sąvokų sistema), išskirianti pagrindines ir logiškai neprieštaringas nagrinėjamo reiškinio savybes. Idealiojo tipo sąvoką įvedė vokiečių sociologas Maxas Weberis. Ekonomikos teorijoje verslininkas, vartotojas, gamin...
Įėjimas į rinką Naujo rinkos dalyvio, t. y. prekės tiekėjo ar paslaugos teikėjo, kūrimosi procedūra.
Ilgasis laikotarpis 1) laikotarpis, per kurį gali pasikeisti gamybos veiksnių kaina ir kiekis;
Ilgoji pozicija 1) vertybinių popierių turėjimas nuosavybės teisėmis siekiant uždirbti kylant tų vertybinių popierių kainai;
Importo kvota Valstybės nustatomas prekės kiekis, kurį leidžiama įvežti iš užsienio šalies. Importo kvota yra tiesioginis laisvosios prekybos ribojimas, kuriuo siekiama apsaugoti vietos gamintojus.
Importuotojas Importuotojas – teisės aktų nustatyta tvarka įregistravęs savo veiklą asmuo, kuris importuoja ir (ar) iš kitos valstybės įveža supakuotus gaminius į Lietuvos Respublikos teritoriją.
Indeksavimas Teisės aktais, tarpusavio susitarimais arba vienašališkai taikomos priemonės, skirtos sumažinti infliacijos įtaką pastovioms pajamoms arba kitoms pastovioms vertėms. Dažniausiai nustatoma taisyklė, kad, infliacijai viršijus numatytą dydį, pajamos (išmokos ir kt.) didinamos tam tikru koeficientu, pap...
Indiferencijos kreivė Žr. abejingumo kreivė.
Individualaus vartojimo prekės ir paslaugos Namų ūkio įsigytos prekės ir paslaugos, naudojamos to namų ūkio narių poreikiams ir norams tenkinti.
Individualios įmonės steigimas Individualios įmonės steigėju gali būti tik veiksnus fizinis asmuo.
Individualizmas Socialinių ir ekonominių reiškinių aiškinimo metodas, teigiantis, kad egzistuoja, mąsto, jaučia ir veikia tik individas. Pasak individualistų, visuomenė yra individų visuma, o ne savarankiškai veikiantis subjektas. Visuomenė veikia tik per individus. Tai priešinga kolektyvizmui doktrina, iškelianti ...
Indukcija Samprotavimo būdas, pagrįstas empirinės stebėsenos apibendrinimu, kai, remiantis tam tikros imties tam tikro požymio pasikartojimu, daroma išvada apie požymio būdingumą tiriamai visumai. Indukcijai būdinga minties raida nuo atskirybės prie bendrybės. Indukcija, kaip mokslo metodas, pagrindžia hipote...
Industrializacija Platus masinės pramoninės gamybos diegimas visose srityse, taip pat ir žemės ūkyje.
Industrinė revoliucija XVIII a. pab.– XIX a. pradž. ekonomikos laikotarpis, kuriam būdingos itin didelės socialinės, ekonominės ir technologinės permainos, dėl kurių atsirado pramoninė (masinė) gamyba. Industrinė revoliucija prasidėjo Didžiojoje Britanijoje, vėliau išplito ir kitose šalyse.
Infliacija Tai visuotinis kainų lygio kilimas, sukeliantis šalies valiutos nuvertėjimą. Už tą pačią sumą pinigų galima nusipirkti vis mažesnį prekių kiekį. Infliacija matuojama vartotojų kainų indeksu ir išreiškiama procentais.
Infliacija pagal suderintą vartotojų kainų indeksą Infliacijos rodiklis, apskaičiuotas pagal vartotojų kainų indeksą, skaičiuojamą vadovaujantis Europos Sąjungos šalių suderinta metodika ir leidžiantį palyginti bendrojo kainų lygio didėjimą Europos Sąjungos šalyse.
Infliacijos lūkesčiai Infliacijos dydžio ar jos kitimo lūkesčiai.
Infliacijos mokestis Valstybės gaunamos pajamos iš atsargomis (auksu, užsienio valiuta) nepadengtų pinigų emisijos.
Infliacionizmas 1) įsitikinimas, kad papildomos pinigų emisijos kuriama infliacija yra naudinga;
Infrastruktūra Ekonominės veiklos sritys, kurios padeda vykti kitiems gamybos procesams. Ryšių infrastruktūrai priskiriama: keliai, ryšiai, transportas; socialinei infrastruktūrai: švietimas, sveikatos apsauga; finansų infrastruktūrai: bankų ir kitų finansų įstaigų sektorius.
Institucinė ekonomika, institucionalizmas JAV kilusi istorizmo atmaina, įrodinėjanti valstybinio reguliavimo reikšmę keičiant žmonių elgesį bei įpročius ir tobulinant visuomenę. Institucionalizmas siejamas su Thorsteino Vebleno, Johno Commonso ir Wesley’o Mitchello vardais.
Institucinis biudžetas Valstybės ir savivaldybių funkcijų finansavimo būdas, kai lėšos iš biudžetų ir fondų skiriamos institucijoms pagal jų pateiktas numatomų išlaidų sąmatas, o ne pagal vykdomas programas ar numatomus pasiekti tikslus. Žr. programinis ...
Integracija Dviejų ar daugiau skirtingų elementų, lygių ar sistemų sujungimas į vieną veikiančią visumą.
Interesų grupės Bendrų interesų ir poreikių turintys asmenys, paprastai besiverčiantys panašia ekonomine veikla. Interesų grupės gali būti labai didelės, vartotojų. Siauros interesų grupės pavyzdys yra susijusių įmonių grupė ar asociacija.
Internalizacija Neigiamų reiškinio padarinių kompensavimas šį reiškinį sukėlusio dalyvio pastangomis ir / ar lėšomis.
Interpoliacija Prognozavimo metodas, kai kintamojo rodiklio reikšmė apytiksliai nustatoma remiantis žinomomis reikšmėmis. Ja siekiama daugelio statistinių ar loginių duomenų pagrindu rasti ir paaiškinti nežinomas tarpines funkcijos reikšmes ar reiškinio charakteristikas.
Intervencija Bet koks valstybės įsikišimas į rinkos procesus.
Intervencionizmas Doktrina, propaguojanti valstybinį rinkos reguliavimą. Intervencionizmu taip pat vadinama ekonominė santvarka, kurioje rinka yra valstybės reguliuojama ir suvaržyta.
Investicinis auksas Investicinis auksas, tai:
Įsipareigojimų nevykdymas Nesugebėjimas įvykdyti skolinių įsipareigojimų. Terminas dažnai vartojamas kalbant apie padėtį, kai valstybė atsisako išpirkti savo išleistus vertybinius popierius, t. y. skelbia defoltą.
ISO Tarptautinė standartizacijos organizacija, įkurta 1947 m.
Istorizmas Ekonomikos mokslo metodas, ekonomikos reiškinius aiškinantis tiktai patirtimi ir atmetantis loginį apriorinį ekonomikos aiškinimą.
Išlaikytinių koeficientas Skaičius, gaunamas pensininkų skaičių padalijus iš darbingo amžiaus gyventojų dalies.
Išmanusis miestas Miestas, suprojektuotas, pastatytas ir tvarkomas tokiu būdu, kad suvartotų mažiau energijos negu kiti palyginamo dydžio „įprastiniai“ miestai, kuriame su jo gatvėse įdiegtų sistemų pagalba gyventojai aktyviai skatinami efektyviai vartoti energiją arba palaikomas toks jų elgesys.
Išorinis poveikis Dėl kokio nors veiksmo ar proceso atsirandanti su šiuo veiksmu ar procesu nesusijusių dalyvių nauda arba nuostolis. Išorinis poveikis gali būti neigiamas (negative externality), pvz., automobilių tarša, arba teigiamas (positive externality), pvz., sutvarkyta privati valda, džiuginanti praeivius.
Išskaidytas žinojimas Faktai, duomenys ir visa kita tam tikru laiko momentu ir tam tikroje vietoje rinkos dalyviams žinoma informacija. Skirtingai nuo tobulo žinojimo, išskaidytas žinojimas būdingas realiam pasauliui, kai kiekvienas rinkos dalyvis turi tam tikros informacijos ir ja vadovaudamasis daro sprendimus. Žinojim...
Išstūmimo poveikis Siaurąja prasme tai yra valstybės institucijų skolinimosi sukeltas paskolų trūkumas ir / ar palūkanų normų kilimas, dėl ko privatusis sektorius neįstengia finansuoti savo investicinių projektų arba šie projektai tampa nepelningi, todėl nevykdomi. Valstybės imamas paskolas kreditoriai vertina kaip saugesnes, valstybė gali mokėti ir daug didesnę nei rinkos palūkanų normą, tad ji veikia kaip nelygiavertis privačiojo sektoriaus konkurentas.
Ištekliai Gėrybės, kurios gali būti vartojamos ar naudojamos gamyboje. Dauguma išteklių yra ekonominiai, t. y. fiziškai riboti.
Išteklių regeneracija Naudingų medžiagų ar energijos išgavimas iš kietų atliekų.
Iždas Valstybės sąskaitų visuma.
Jevonsas, Williamas Stanley 1835–1882 m. Anglų filosofas, ekonomistas, subjektyviosios vertės teorijos pradininkas. Savo veikale The Theory of Political Economy (1871) („Politinės ekonomijos teorija“) jis paneigė tuo metu vyravusią doktriną, kad prekės vertė priklauso nuo jai pagaminti įdėto darbo, ir teigė, kad vertė priklauso nuo subjektyvaus vertinimo.
Jungtinės Tautos Valstybių susivienijimas, pagrįstas Jungtinių Tautų Chartijos patvirtintais principais. Oficialiai Jungtinės Tautos buvo įsteigtos 1945 m. spalio 24 d. Pagrindiniai Jungtinių Tautų tikslai yra palaikyti taiką ir saugumą pasaulyje, ginti žmogaus teises, mažinti skurdą, siekti socialinės vienybės ir p...
Juodoji rinka Neoficiali, nelegali rinka, kurioje už didesnę kainą galima nusipirkti deficitinių (tai būdinga planinei ekonomikai) arba draudžiamų prekių. Juodoji rinka atsiranda dėl valstybės draudimų prekiauti tam tikromis prekėmis arba dėl griežto valstybinio kainų reguliavimo, kai nustatytos per mažos prekių ...
Juridinių asmenų registras Pagrindinis valstybės registras, kuriame registruojami juridiniai asmenys, kaupiami, saugomi ir tvarkomi su jais susiję duomenys bei dokumentai.
Kaimynystės politika Europos kaimynystės politikos Deutsch English Français (EKP) atsiradimas susijęs su 2004 m. ES plėtra. Šia politika siekiama išvengti naujos padidėjusios ES ir kaimyninių šalių atskirties ir visiems užtikrinti didesnį stabilumą, saugumą bei gerovę. Kaimynystės politika grindžiama bendromis vertybėmi...
Kainų diskriminacija Skirtingų kainų už tą pačią prekę taikymas skirtingiems pirkėjams ar skirtingose rinkose.
Kainų karas Prekių ir paslaugų pardavėjų varžymasis dėl vartotojų aktyviai mažinant kainas. Tai – itin regima, tačiau ribotą laiką trunkanti kainų konkurencijos forma. Kainų karas naudingas vartotojui, nes jis gauna galimybę prekių ir paslaugų įsigyti pigiau. Kainų karas baigiasi, kai iš rinkos galiausiai pasit...
Kainų kontrolė Valstybės vykdomų priemonių, skirtų kainoms reguliuoti ar fiksuoti, visuma.
Kainų stabilumas Santykinis kainų lygio pastovumas tam tikrą laikotarpį. Paprastai laikoma, kad kainos yra stabilios, jei vartotojų kainų indeksas neviršija 2 procentų per metus (pagal Europos centrinio banko praktiką). Siekti kainų stabilumo yra pagrindinis daugumos šalių centrinių bankų tikslas. Visiškas kainų stabilumas rinkoje nėra nei pageidaujamas, nei įmanomas.
Kalinio dilema Lošimų teorijos nagrinėjama individų elgesio situacija, kai kiekvienas jų siekia geriausio rezultato. Daroma prielaida, kad individas siekia maksimizuoti savo naudą, neatsižvelgdamas į kitus individus. Tačiau yra situacijų, kai individams būtų palankiau veikti koordinuojant veiksmus. Įdomiausia, kad, net ir esant tokiai galimybei, individas ja nepasinaudoja.
Kapitalinės gėrybės Ekonominės gėrybės, naudojamos gamybos procese kitoms gėrybėms kurti.
Kapitalizmas Visuomeninė sistema, grindžiama individo teisių ir privačios nuosavybės pripažinimu.
Kapitalo formavimas Gamybos priemonių vertės didinimas, įsigyjant naujų gamybos priemonių ar gerinant esamas. Priešingas kapitalo formavimui procesas yra kapitalo vartojimas.
Kapitalo prieaugis (pelnas) Turto vertės padidėjimas per tam tikrą laikotarpį. Tai skirtumas tarp esamos turto rinkos kainos ir buvusios rinkos kainos (arba akcijų nominaliosios vertės).
Kartelio susitarimas Formalus arba neformalus įmonių susitarimas dėl parduodamos produkcijos kainų, gamybos apimčių, pardavimo rinkų. Kartelio susitarimu siekiama sumažinti konkurenciją ir padidinti susitariančių įmonių gaunamą pelną.
Kasybos pramonė Kasybos pramonė – ūkinės veiklos sritis, apimanti ūkio subjektų komerciniu tikslu vykdomą naudingųjų iškasenų išgavimą atvirais ar požeminiais kasiniais, įskaitant išgavimą mechaniniais gręžiniais, arba išgautų medžiagų apdorojimą.
Katalaktika Mokslas apie rinkos ištakas, dėsningumus ir veikimą; rinkos tvarka.
Keynesas, Johnas Maynardas 1883–1946 m. Anglų ekonomistas, dirbęs Kembridžo universitete, makroekonominio reguliavimo teorijos autorius.
Keinsizmas, Keyneso ekonomikos teorija Johno Maynardo Keyneso ir jo sekėjų sukurta ekonomikos teorija, propaguojanti visuminės paklausos skatinimą ir visiško užimtumo siekimą valstybei vykdant makroekonomines intervencijas.
Kelintinis naudingumas Produktų naudingumo, t. y. gebėjimo patenkinti poreikius, išreiškimas produktus lyginant ir išdėstant nuo svarbiausio iki mažiausiai svarbaus (išdėstant: pirmas, antras, trečias ir t. t.). Kelintinio naudingumo šalininkai teigia, kad prekės naudingumas gali būti išreikštas tik konkretaus asmens pirmenybėmis, o ne kiekiniais matais, t. y. jis negali būti išmatuojamas kaip aukštis, greitis ar kitas fizikinis dydis. Be to, pirmenybių skalės yra individualios, todėl produkto naudingumas skirtingiems asmenims negali būti lyginamas. Kelintiniu naudingumu remiasi austrų ekonomikos teorija.
Kelionės čekis Iš anksto apmokėtas dokumentas, kurį galima iškeisti į pinigus arba tiesiogiai į prekes užsienio šalyje. Kelionės čekis naudojamas apsisaugoti nuo grynųjų pinigų vagystės, nes, norint jį išgryninti, būtina pateikti asmens dokumentą ir jį pasirašyti. Ekonomine prasme tai – pinigų pakaitalai.
Kembridžo lygtis Kembridžo universiteto ekonomistų performuluota kiekio (Fišerio) lygtis, pabrėžianti pinigų kiekio ir galutinių pajamų santykį.
Kembridžo mokykla Kembridžo universiteto dėstytojo Alfredo Marshallo (1842–1924) idėjos, reformavusios klasikinės ekonomikos doktriną ir tapusios neoklasikinės ekonomikos mokyklos pagrindu.
Keturios laisvės Vienas iš didžiausių ES siekių buvo sukurti sienų neturinčią erdvę, kurioje laisvai judėtų žmonės, prekės, paslaugos ir kapitalas. Ši judėjimo laisvė kartais vadinama keturiomis laisvėmis.
Ketvertuko koncentracijos koeficientas Koncentracijos rinkoje įvertinimo rodiklis, kai keturių didžiausių analizuojamos produkcijos gamintojų produkcijos apimtis lyginama su bendrąja tos produkcijos apimtimi tam tikroje teritorijoje. Kuo didesnis ketvertuko koncentracijos koeficientas, tuo didesnė koncentracija rinkoje.
Kiekybinė analizė Kiekybines charakteristikas įvertinantis tyrimas. Ekonominiuose tyrimuose kiekybinė analizė itin paplitusi ir taikoma visose srityse ir šakose. Makroekonominiai rodikliai, įmonės veiklos finansiniai rodikliai yra kiekybinės analizės objektas. Tačiau vien kiekybinės analizės dažnai nepakanka subjektui, reiškiniui ar procesui apibūdinti. Paprastai kiekybinė analizė taikoma kartu su kokybine analize.
Kiekybinė pinigų teorija Teorija, siejanti pinigų kiekį su kainų lygiu. Šios teorijos pagrindą sudaro kiekio (mainų arba Fišerio) lygtis, teigianti, kad visos piniginės išlaidos prekėms ir paslaugoms turi būti lygios pagamintų prekių ir paslaugų vertei.
Kiekinis naudingumas Produkto naudingumo, t. y. gebėjimo patenkinti poreikius, išreiškimas matuojant naudingumą.
Kiekio lygtis Santykis, susiejantis kainų lygį ir galutinio vartojimo produkcijos dydį su pinigų kiekiu: M × V = P × T, kur M – pinigų kiekis, V – pinigų apyvartos greitis, P – vidutinė produkto kaina, T – parduotų produktų skaičius.
Kioto protokolas 1997 m. Kiote vykusioje Jungtinių Tautų konferencijoje pasiektas tarpvyriausybinis susitarimas per penkerius metus (2008–2012) išsivysčiusiose šalyse sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių 6 pavadinimų dujų išmetimą mažiausiai 5 procentais, palyginti su 1990 m. kiekiu. ES šalys įsipareigojo šių išme...
Klasikinė ekonomikos mokykla Ekonominių pažiūrų visuma, susiformavusi Adamo Smitho (1723–1790) ir Davido Ricardo (1772–1823) veikalų pagrindu. Tai buvo pagrindinė ekonomikos mokslo srovė 1750–1870 m., kai įvyko „ribinio naudingumo revoliucija“ ir įsitvirtino neoklasikinė ekonomikos mokykla.
Klientas Tam tikros įmonės gaminamų prekių ar teikiamų paslaugų vartotojas.
Kokybinė analizė Kokybines reiškinio charakteristikas (priežastis, padarinius, prielaidas, paskatas, motyvaciją ir t. t.) įvertinantis tyrimas.
Kolektyvizmas Socialinių ir ekonominių reiškinių aiškinimo metodas, teigiantis, kad kolektyvas gali veikti nepriklausomai nuo individų ir kad egzistuoja tam tikri kolektyviniai interesai, nesietini su kolektyvui priklausančių individų asmeniniais interesais. Ši doktrina iškelia visuomenės interesus aukščiau už in...
Komandinė ekonomika Socialinė ekonominė sistema, kuri remiasi valstybine gamybos priemonių nuosavybe ir centralizuotu išteklių paskirstymu. Tai – priešinga rinkai sistema.
Kombinuota pakuotė Kombinuota pakuotė – daugiasluoksnė pakuotė, sudaryta iš kelių skirtingų rūšių medžiagų.
Kompensuojamoji subsidija Subsidija, teikiama tam tikram gamintojui, eksportuotojui, gamintojų ar eksportuotojų grupei, ūkio šakai ar ūkio šakų grupei siekiant paskatinti subsidijuojamų prekių vartojimą, riboti prekių importą.
Kompetentinga institucija Paprastai tai vyriausybės padalinys arba kita už tam tikrą klausimą atsakinga įstaiga. Žodis „kompetentinga“ reiškia turinti teisinius įgaliojimus ir atsakinga.
Koncentracija Ekonominės veiklos sutelkimas vienoje įmonėje arba susijusiose įmonėse. Koncentracija gali vykti įmonėms susijungiant, kai prie veikiančios įmonės prijungiama viena ar kelios kitos įmonės, kurios baigia veiklą kaip savarankiški ūkio subjektai, arba kai įsteigiama nauja įmonė iš dviejų ar daugiau įmo...
Koncentracijos koeficientas Koncentracijos rinkoje rodiklis, apskaičiuojamas kaip didžiųjų įmonių gaminamos produkcijos ir bendros tos šakos produkcijos santykis. Dažniausiai keturių didžiausių įmonių produkcijos apimtis lyginama su bendra produkcija; šis rodiklis vadinamas ketvertuko koncentracijos koeficientu.
Konkurencija Padėtis rinkoje, kai nė vienas iš rinkos dalyvių negali taikyti monopolinės kainos dėl to, kad rinkoje veikia keli pirkėjai ar pardavėjai arba, kai, esant laisvam įėjimui į rinką, egzistuoja reali galimybė rastis tokiam pirkėjui ar pardavėjui.
Konkurencingumas Asmens, produkto, įmonės, šakos ar šalies pajėgumas konkuruoti rinkoje.
Konkurencingumo indeksas Asmens, produkto, įmonės ar šakos galimybių konkuruoti skaitinis įvertinimas, taikomas šalims lyginti. Gerai žinomas Pasaulio konkurencingumo indeksas, susidedantis iš trijų komponentų – makroekonominės aplinkos, valstybės institucijų veiklos ir technologijų indeksų.
Konkurencinis pranašumas Savybė ar savybių visuma, kuri išskiria asmenį, produktą, įmonę, šaką ar šalį iš kitų tarpo ir padeda konkuruoti rinkoje.
Konsolidacija Toks horizontalaus kainų pokyčio periodas siauroje kainų juostoje, po kurio tęsiasi prieš tai buvusi rinkos tendencija.
Konsumerizmas Teorija, teigianti, kad vartojimo didėjimas yra ekonomiškai naudingas reiškinys. Priešindamiesi didėjančiam vartojimui, kuriasi antikonsumeriniai judėjimai, raginantys vartoti tik ekologiškus arba etiškai (pvz., nenaudojant vaikų darbo) pagamintus produktus. Vartojimo didėjimas susijęs su žmonių ger...
Konvergencijos (suartėjimo) kriterijai Kriterijai, nustatyti Mastrichto sutartimi (1993), kuriuos turi atitikti ES šalis narė, kad galėtų prisijungti prie Europos ekonominės ir pinigų sąjungos ir tapti euro zonos nare.
Kooperatinė bendrovė Kooperatinė bendrovė – įstatymų nustatyta tvarka fizinių ir (arba) juridinių asmenų įsteigta įmonė, skirta narių ekonominiams, socialiniams ir kultūriniams poreikiams tenkinti.
Kopenhagos kriterijai Kriterijai, kuriuos turi atitikti šalys, norinčios tapti ES narėmis.
Korupcija Piktnaudžiavimas viešuoju interesu, viešąja tarnyba siekiant asmeninės naudos.
Kouzo teorema Ronaldo Coase’o, Nobelio premijos laureato (1991) teiginys, kad, jei nėra sandorio sudarymo išlaidų, efektyviausias sprendimas bus priimtas nepriklausomai nuo to, kas yra teisėtas tam tikro turto savininkas. Tai hipotezė, kad tam tikri nesklandumai rinkoje, rinkos netobulumai gali būti pašalinti sui...
Kreditiniai pinigai Popieriniai pinigai, nekeičiami į auksą ir neuždirbantys palūkanų. Paprastai kreditiniai pinigai yra tokie pinigų pakaitalai, kurie iš pradžių buvo keičiami į auksą, tačiau tokių reikalavimų patenkinimas vėliau buvo sustabdytas. Dauguma centrinių bankų išleidžiamų pinigų tam tikru istoriniu laikotar...
Kredito istorija Kredito istorija yra informacija apie asmens finansinius įsipareigojimus bei mokėjimų istoriją. Kredito istorija vertinama skolinantis, perkant išsimokėtinai, sudarant ryšio, interneto, įvairias kitas sutartis. Nuo kredito istorijos priklauso ne tik kredito sąlygos (marža, pradinis įnašas, sutarties...
Kredito unijos nariai Kredito unijos nariais gali būti veiksnūs fiziniai asmenys, kurie atitinka vieną iš šių kredito unijos pasirinktų narystės kriterijų:
Kredito unijos nario pareigos Kredito unijos nario pareigos yra šios:
Kredito unijos nario teisės Kredito unijos narys turi šias teises:
Kredito unijos steigiamasis susirinkimas Kredito unijos steigėjai privalo sušaukti steigiamąjį susirinkimą ne vėliau kaip per 60 dienų nuo kredito unijos steigimo sutarties pasirašymo dienos.
Kredito unijos steigimo sutartis Kredito unijos steigimo sutartį sudaro steigėjai. Sutartyje turi būti nurodyta:
Kreditų kūrimas Komercinių bankų vykdomas pinigų kiekio didinimas dalinių atsargų sistemoje .
Kuriamasis griovimas Kapitalistinės ekonomikos dinamikai apibūdinti Josepho Shumpeterio 1942 m. išleistame veikale Capitalism, Socialism and Democracy (1942) („Kapitalizmas, socializmas ir demokratija“) vartotas terminas, apibūdinantis procesą, kai besikuriančios naujos įmonės ir nauji produktai iš rinkos išstumia senuo...
Kvalifikuotoji dauguma Speciali balsavimo procedūra, kai itin svarbūs sprendimai priimami tam tikra balsų dauguma, didesne už paprastą daugumą (t. y. už pusę balsų). Europos Taryboje taikant kvalifikuotosios daugumos balsavimą, kiekviena valstybė turi nustatytą balsų skaičių. Kvalifikuotosios daugumos reikalavimas yra taikomas ir įmonėse, kai sprendžiami labai svarbūs klausimai. Žr. veto.
Kvanvo Kvaziautonominė nevyriausybinė organizacija, kurią įsteigia valstybės ar savivaldybių institucijos. Ji finansuojama iš valstybės (savivaldybių) biudžetų ir fondų ir yra atskaitinga bei pavaldi valstybės institucijoms. Iš esmės kvanvo priskirtinos viešajam sektoriui ir tik dėl savo organizavimo formo...
Labdara Savanoriškas ir neatlyginamas pinigų, turto ar paslaugų teikimas remtinų fizinių asmenų poreikiams tenkinti, sveikatos priežiūrai užtikrinti, padėti likviduoti karo ir gaivalinių nelaimių, gaisrų, ekologinių katastrofų ir epidemijų padarinius. Pagal Lietuvos teisės aktus mokesčių lengvatos taikomos ...
Lafero kreivė Mokesčio tarifo ir sumokamos mokesčio sumos tarpusavio priklausomybę iliustruojanti kreivė. Didėjant mokesčio tarifui, sumokamų mokesčių suma iš pradžių didėja, pasiekia optimumą ir pradeda mažėti.
Lagas Laiko tarpas tarp veiksmo ir jo rezultato. Priimant ekonomikos sprendimus, atsižvelgiama į tai, kad rezultatų galima sulaukti tik po tam tikro lago.
Laiko pirmenybės teorija Teorija, aiškinanti ekonominę palūkanų kilmę.
Laissez faire [pranc. Palikite ramybėje (leiskite veikti)] Šūkis, atsiradęs XVIII a. kaip reakcija į merkantilinę užsienio prekybos ribojimo politiką. Laissez faire principus pirmieji suformulavo fiziokratai. Tai laisvosios rinkos, laisvosios prekybos ir laisvosios konkurencijos sinonimas. Žr. fizio...
Laisvas įėjimas į rinką Valstybės reguliavimo ir reikalavimų nevaržoma galimybė verstis pageidaujama ekonomine veikla. Laisvas įėjimas į rinką geriausiai užtikrina konkurenciją.
Laisvės indeksas Sintetinis rodiklis, rodantis ekonominės laisvės kiekį šalyje. Skaičiuojant laisvės indeksą, atliekami ekonominiai tyrimai, kurių metu vertinami tam tikri šalies ekonominiai kiekybiniai ir kokybiniai parametrai: pinigų politika, mokesčių našta, kainų kontrolė, nuosavybės apsauga ir kt. Laisvės indek...
Laisvoji ekonominė zona Ūkinei, komercinei ir finansinei veiklai skirta teritorija, kurioje yra specialios (palankesnės nei likusioje teritorijoje) įstatymų nustatytos ekonominės ir teisinės funkcionavimo sąlygos, nėra pelno mokesčio, ir kurioje neturi būti nuolatinių gyventojų.
Laisvoji rinka Laisvų, nereguliuojamų mainų sistema. Laisvojoje rinkoje ekonomika tvarkoma rinkos dalyvių pastangomis ir be jokios valdžios intervencijos, t. y. reguliavimo, mokesčių. Ekonomikos teorija įrodė, kad laisvosios rinkos sistema sudaro geriausias sąlygas žmonių materialinei gerovei augti. Laisvoji rinka...
Laisvosios prekybos zona Tai grupė šalių, pašalinusių tarpusavio prekybos kliūtis – pvz, importo muitus ir kvotas. Pasaulyje yra kelios laisvosios prekybos zonos, pvz.: MERCOSUR Pietų Amerikoje, NAFTA Šiaurės Amerikoje ir ELPA Europoje. Viena iš jų yra Europos Sąjunga. Tačiau tai ne vien laisvosios prekybos zona – ES grindž...
Lankstumo ir užimtumo garantijos Tai gerovės valstybės modelis, pagal kurį laikomasi aktyvios darbo rinkos politikos. Šiuo modeliu garantuojama nesudėtinga įdarbinimo ir atleidimo iš darbo tvarka (lankstumas darbdaviams) bei didelės išmokos ir mokymai bedarbiams (darbuotojų saugumas). Danija kartais laikoma šalimi, kurioje veikia t...
Leviatanas Visagalės, stiprios valstybės sinonimas. Anot Thomaso Hobbeso, visagalė valstybė reikalinga socialinėms problemoms spręsti. T. Hobbesas taip pavadino vieną iš savo knygų (1651).
Liberalizavimas Valstybės draudimų panaikinimas ir reguliavimo sumažinimas siekiant išlaisvinti privačią iniciatyvą. Kainų liberalizavimas yra valstybinės kainų kontrolės panaikinimas, prekybos liberalizavimas – prekybos kliūčių (draudimų, muitų) panaikinimas.
Liberalizmas Politinė ir ekonominė doktrina, grindžiama metodologiniu individualizmu. Amerikoje liberalais vadinami kolektyvistinių pažiūrų politiniai veikėjai (demokratai), tad skirtingumo dėlei tikrieji individualistai ten vadinami libertarais. Žr. li...
Libertarizmas Klasikinio liberalizmo pavadinimas, vartojamas JAV, skirtas pabrėžti ideologinius klasikinių liberalų ir naujųjų demokratų, pasisavinusių liberalų pavadinimą, skirtumus.
Licencinės finansinės paslaugos Licencinės finansinės paslaugos – tai:
Lyginamoji analizė Tai šalies, įmonės, pramonės sektoriaus ir t. t. rezultatų vertinimas kitų valstybių, įmonių, pramonės sektorių atžvilgiu. Lyginamosios analizės standartas – tai standartas, pagal kurį vertinami pasiekti rezultatai.
Likutinė vertė Suma, gauta iš nematerialiojo turto įsigijimo (pasigaminimo) savikainos atėmus amortizacijos sumą, sukauptą per visą jo naudingumo laiką, pridėjus visus šio turto vertės padidėjimus ir atėmus visus jos sumažėjimus.
Likvidumo normatyvas Kredito unijos likvidžiojo turto santykis su kredito unijos einamaisiais įsipareigojimais.
Lisabonos sutartis Tai dabar galiojanti Europos Sąjungos sutartis. Ši sutartis buvo pasirašyta 2007 m. gruodžio 13 d. Lisabonoje, kadangi Portugalija tuo metu pirmininkavo ES Tarybai. Ji įsigaliojo 2009 m. gruodžio 1 d. Faktiškai Lisabonos sutartį sudaro keletas konkrečių ankstesnės sutarties straipsnių pakeitimų. Tad, norintys perskaityti ES sutartį, paprastai skaito sutarčių suvestinę redakciją.
Lobizmas Veikla, kuria daroma įtaka šalies teisinei aplinkai, kad ši būtų palanki užsakovo interesams.
Loginė konstrukcija Prakseologijoje taikomas dedukcinės analizės metodas, kai sudaroma konceptuali tam tikrų logiškai pagrįstų veiksmų seka, nulemta žmogaus veikimo apibrėžtomis sąlygomis. Žmogaus veiksmas suprantamas kaip pirmenybėmis grįstas tam tikrų priemonių pasirinkimas, skirtas siekti tam tikrų tikslų. Nors logi...
Lorenco kreivė Maxo O. Lorenzo 1905 m. sumanytas namų ūkių pasiskirstymo pagal pajamas grafinis pavaizdavimas. Kreivė skirta įvertinti namų ūkių pajamų skirtumus ir taip matuoti pajamų nelygybę. Visų gyventojų gaunamų pajamų dalis išdėstoma didėjimo tvarka, X ašyje pažymint gyventojų (namų ūkių) dalį procentais, Y...
Lošimų teorija Matematikos mokslo teorija, kuria siekiama numatyti pavienių lošėjų strategijų rezultatus, kai jie neturi visos informacijos apie kitų lošėjų elgesį. Lošimų teorija taikoma ekonomikoje siekiant nuspėti rinkos dalyvių elgesį.
Lūkesčiai Rinkos dalyvių nuomonė apie rinkos procesus ir rinkos rodiklių dydžius, kainas, palūkanų normas, darbo užmokesčio tendencijas ir pan. Lūkesčiai gali būti racionalūs, kai jie grindžiami visa rinkos dalyviui prieinama informacija ir yra logiški, ir adaptyvūs, kai grindžiami tik ankstesne patirtimi.
Mainų lygtis Žr. kiekio lygtis.
Makroekonomika Ekonomiką, kaip visumą, tirianti ekonomikos mokslo šaka. Makroekonomikos tyrimų objektas – ne individai, bet tam tikros jų grupės: vartotojai, investuotojai, valstybė. Makroekonomika nagrinėja nedarbo, infliacijos, ekonomikos augimo reiškinius.
Makroprudencinė analizė Analizė, kurią atliekant vertinama finansų sistemos kaip visumos būklė, jos stabilumas ir atsparumas.
Maksima Ekonomikos, logikos, etikos, filosofijos pagrindinė taisyklė, principas, norma.
Malthusas, Thomasas Robertas 1766–1834 m. Anglų ekonomistas, sukūręs gyventojų skaičiaus didėjimo padarinių teoriją. T. R. Malthusas iškėlė mintį, kad žemė yra itin ribotas išteklius; jos derlingumas geriausiu atveju gali didėti aritmetine progresija, o gyventojų skaičius gali didėti daug greičiau – geometrine progresija. T. R....
Marshallas, Alfredas 1842–1924 m. anglų ekonomistas, Kembridžo neoklasikinės ekonomikos mokyklos įkūrėjas, vienas ribinio naudingumo teorijos pradininkų. Svarbiausias jo veikalas – Principles of Economics (1890) („Ekonomikos principai“).
Marxas, Karlas 1818–1883 m. Vokiečių ekonomistas ir sociologas, išplėtojęs darbo vertės teoriją ir visuomenės raidą aiškinęs remdamasis konkuruojančių klasių konfliktu.
Marža Bendrąja prasme – pardavimo ir įsigijimo kainų skirtumas, dažnai išreiškiamas procentais. Ekonomine prasme – tarpininko pelno norma.
Mastrichto kriterijai Šiais penkiais kriterijais nustatoma, ar ES šalis yra pasirengusi įsivesti eurą. Tai:
Materialinės padėties tikrinimas Žmogaus materialinės padėties (gaunamų pajamų ir turimo turto) patikrinimas siekiant įsitikinti, kad šis asmuo turi teisę gauti valstybės nustatytą pašalpą. Tuo siekiama, kad valstybės parama būtų kryptinga ir atitektų tik tiems asmenims, kurių pajamos ir turimas turtas mažesni už tam tikrą valstybė...
Mažėjančio ribinio naudingumo dėsnis Dėsnis, kuris teigia, kad kiekvienas papildomas ekonominio ištekliaus vienetas bus panaudotas mažiau svarbiam asmens poreikiui tenkinti, t. y. kiekvienas papildomas ištekliaus vienetas suteiks jam mažiau pasitenkinimo.
Mažėjančios grąžos dėsnis Žr. grąžos dėsnis.
Mediana Skaičių eilės vidurinis elementas.
Merkantilizmas Ekonomikos teorija, įsigalėjusi XVII a. Anglijoje. Merkantilistai teigė, kad svarbiausia valstybės klestėjimo sąlyga – aktyvus prekių pardavimas mainais į auksą. Aukso atsargų kaupimas (buljonizmas) ir šių atsargų kiekis rodo valstybės ekonomikos būklę. Pasak jų, aukso atsargas sekinantis importas t...
Metinė infliacija Vidutinio kainų lygio santykinis pokytis lyginant ataskaitinį mėnesį ir praėjusių metų atitinkamą mėnesį. Metinė infliacija apskaičiuojama lyginant prekių ir paslaugų krepšelio kainą ataskaitiniu momentu su atitinkamu praėjusio laikotarpio momentu. Metinė infliacija gali būti skaičiuojama kiekvieną mėnesį.
Mikroekonomika Ekonomikos mokslo šaka, nagrinėjanti įmonių ir žmonių elgesį rinkoje, sprendžianti, kaip geriausiai panaudoti ribotus išteklius.
Mikroprudencinė politika Šalies centrinio banko ar kitos institucijos vykdoma politika, kuria siekiama atskirų finansų sistemos dalyvių – kredito, mokėjimo, draudimo, finansų ar kitų institucijų – veiklos stabilumo ir patvarumo.
Minimalusis darbo užmokestis Valstybės nustatomas mėnesinio ar valandinio darbo užmokesčio dydis, kurį privalo mokėti darbdavys darbuotojui nepriklausomai nuo darbuotojo atlikto darbo kiekio ir kokybės. Nors teigiama, kad minimalusis darbo užmokestis skirtas apsaugoti mažas pajamas gaunančius darbuotojus, jis sukuria sąlygas ne...
Misesas, Ludwigas von 1881–1973 m. Vienas žymiausių austrų mokyklos teoretikų. Gimė Austrijos-Vengrijos Lembergo miestelyje pasiturinčio inžinieriaus šeimoje. Būdamas devyniolikos, įstojo į Vienos universitetą. Itin didelę įtaką L. Misesui turėjo austrų mokyklos korifėjus Eugenas Boehmas-Bawerkas, tuometinis Austrijos fi...
Mišrioji ekonomika Kapitalistinės ir socialistinės ekonomikos mišinys. Mišriojoje ekonomikoje paprastai pripažįstama privati nuosavybė, tačiau išlieka valstybinis planavimas, gausus ekonomikos reguliavimas, dauguma įmonių priklauso valstybei.
Moda Dažniausia skaičių eilės reikšmė.
Modeliavimas Tiriamojo objekto savybių pakartojimas kitame objekte (modelyje) norint geriau pažinti tiriamąjį objektą. Modeliuojama tada, kai neįmanoma objekto ištirti tiesiogiai arba jį tirti dėl kokių nors priežasčių sudėtinga. Modelis turi būti panašus į tiriamąjį objektą fizinėmis arba funkcinėmis savybėmis....
Mokumo rizika Rizika patirti nuostolių dėl finansinio turto emitento žlugimo (bankroto) arba kitos sandorio šalies nemokumo.
Monetarizmas Teorija, analizuojanti pinigų pasiūlos ir paklausos įtaką ekonomikos procesams ir aiškinanti infliacijos priežastis. Ši teorija teigia, kad perteklinė, ekonomikos augimo tempus viršijanti, pinigų emisija sukuria infliaciją. Šios teorijos autorius – Miltonas Friedmanas. Tai atsakas į Johno Maynardo K...
Moralinis neatsakingumas Padėtis, kai dėl tam tikrų aplinkybių (dažnai – valstybės intervencijos) rinkos dalyvis linkęs prisiimti didesnę riziką nei tada, jei šių aplinkybių nebūtų. Rinkos dalyvis veikia rizikingiau, nes, jeigu jis veikia nesėkmingai, veiklos nuostolius dažnai atlygina tretieji asmenys.
Multiplikatorius Koeficientas, parodantis kintamojo dydžio priklausomybę nuo jį lemiančio kintamojo pokyčio vieneto.
Nacionalinės pajamos Žr. bendrosios nacionalinės pajamos.
Nacionalinės sąskaitos Pagrindinių makroekonominių rodiklių rinkimo, sisteminimo ir pateikimo sistema, apimanti mokėjimų balansą, nacionalinių pajamų, fiskalines ir pinigų sąskaitas. Nacionalinės sąskaitos tvarkomos dvejybinio įrašo principu. ...
Nacionalinis statusas Narystės Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) principas, reikalaujantis, kad prekės, patekusios į PPO narės rinką, būtų traktuojamos taip pat palankiai ir lygiavertiškai, kaip ir vietos gamybos prekės ir paslaugos.
Nacionalizacija Prievartinis privačios nuosavybės perėmimas į valstybės rankas, dažnai neatlyginamas arba atlyginamas neadekvačiai.
Naktinis sargas Mažos ir ribotos valdžios sinonimas, kai valstybei priskiriamos tik minimalios asmens ir jo turto apsaugos funkcijos. Priešingybė didžiajam broliui.
Namų ūkis Grupė asmenų, gyvenančių viename būste, turinčių bendrą biudžetą ir kartu besimaitinančių, bet nebūtinai susijusių giminystės ryšiais. Namų ūkiu taip pat laikomas atskirai gyvenantis vienas asmuo. Sąvoka „namų ūkis“ dažnai yra mažiausias ekonomistų ir statistikų nagrinėjamas vienetas....
Natūralioji monopolija Padėtis, kai rinkoje dėl masto ekonomijos efektyviau veikia vienas kokios nors prekės gamintojas ar paslaugos teikėjas. Natūraliosios monopolijos atveju yra techninių ir teisinių galimybių atsirasti konkurencijai, tačiau tokios konkurencijos sąlygomis itin padidėtų gamybos sąnaudos ir tiekiamos prekės ar teikiamos paslaugos kaina.
Natūriniai mainai Tiesioginiai mainai, nepiniginis keitimasis prekėmis ar paslaugomis.
Naudingumas Nauda, pasitenkinimas, kurį individas gauna vartodamas prekę ar paslaugą.
Ne finansų bendrovių sektorius Sektorius, apimantis institucinius vienetus, kurių pagrindinė veikla yra rinkos prekių gamyba ir (arba) nefinansinių paslaugų teikimas.
Ne pelno įmonė Įmonė, kurios pagrindinis tikslas yra ne pelno siekimas, o kokia nors kita visuomenei naudinga veikla. Ne pelno įmonė gali uždirbti pelno, tačiau negali jo skirstyti savininkams.
Neapibrėžtumas Pagrindinė rinkos savybė, su kuria susiduria rinkos dalyvis, suvokiantis, kad jis neturi ir negali turėti visos informacijos, todėl negali tiksliai numatyti savo veiksmo, sprendimo padarinių ar jų tikimybės. Neapibrėžtumas skiriasi nuo rizikos, kuri gali būti įvertinta.
Nedarbas Nevisiškas darbo jėgos panaudojimas ekonominėje veikloje. Nedarbo lygis įvertinamas pagal ieškančių darbo asmenų (bedarbių) ir visos darbo jėgos santykį.
Nefundamentalus veiksnys Atsitiktinis, nagrinėjamam reiškiniui nedidelę įtaką darantis veiksnys.
Neigiamas eksternalitetas Žr. neigiamas išorinis poveikis.
Neigiamas išorinis poveikis Dėl kokio nors veiksmo ar proceso atsirandantis su šiuo veiksmu ar procesu nesusijusių dalyvių nuostolis ar žala. Neigiamą išorinį poveikį dažnai siekiama internalizuoti, t. y. valstybinio reguliavimo priemonėmis poveikio sukėlėjus priversti atlyginti padarytą žalą ar nuostolį. Taip atsiranda taršos mokesčiai, gamtos apsaugos reikalavimai ir pan.
Neigiamasis pajamų mokestis Socialinės išmokos iš valstybės biudžeto, mokamos, kai asmens gaunamos pajamos neviršija tam tikros nustatytos sumos.
Nematomoji ranka Rinkos kainų veikimo mechanizmą nusakanti Adamo Smitho 1776 m. sukurta metafora. Rinkos kaina gali suderinti nepriklausomų pirkėjų ir pardavėjų sprendimus ir maksimizuoti jų gaunamą naudą, nors šios veiklos niekas sąmoningai, centralizuotai ir planuotai neorganizuoja. Kiekvienas individas, siekdamas...
Nemokami pietūs Dykai gaunamos gėrybės. Norint pabrėžti, kad visos ekonominės gėrybės yra ribotos ir turi kainą, sakoma – "nemokamų pietų nebūna".
Neoficialus dokumentas Tai atitinkama oficialia tvarka nepatvirtintas dokumentas (terminas vartojamas ne tik ES).
Neoklasikinė ekonomikos mokykla Ekonomikos idėjų visuma, susiformavusi XIX a. vid. Alfredo Marshallo darbų pagrindu. Ji naujai įvertino klasikinės ekonomikos atstovų požiūrį į ekonomikos procesus. Iš esmės buvo pakoreguota klasikinės ekonomikos teorijos vertės samprata, sąnaudų ir darbo vertės teorija pakeista subjektyviosios vertės teorija ir ribine analize (dėl šios priežasties neoklasikinės ekonomikos įsigalėjimas buvo pavadintas ribine revoliucija).
Neoliberalizmas Politinė orientacija, susiformavusi XX a. pab., propaguojanti laisvąją rinką ir minimalias funkcijas atliekančią valstybę. Neoliberalizmu rėmėsi Margaret Tatcher ir Ronaldas Reaganas, vykdydami ekonominę politiką.
Nepadengti pinigai Auksu ar kitomis prekinių pinigų atsargomis nepadengti pinigų pakaitai .
Nespecifiniai gamybos ištekliai Plačiai pritaikomi (panaudojami) gamybos ištekliai. Darbas yra nespecifiškiausias gamybos išteklius, būtinas bet kokiam gamybos procesui vykti.
Nešo pusiausvyra Lošimų teorijoje Johno Nasho (1928) vardu pavadinta padėtis, kai du ar daugiau žaidėjų (dalyvių) priima optimalius (geriausius įmanomus) sprendimus, žinodami antrojo žaidėjo (dalyvio) sprendimą.
Netiesioginiai gamybos metodai Gamybos metodai, kai, užuot iš karto gaminus vartojimo prekes, iš pradžių pagaminamos gamybos priemonės, kurios leidžia gerokai padidinti tolesnio vartojimo prekių gaminimo našumą.
Netobula konkurencija Padėtis rinkoje, kai vienas pardavėjas (arba pirkėjas) gali daryti įtaką rinkos kainai.
Neturtinės akcininkų teisės Akcininkai turi šias neturtines teises:
Nevyriausybinė organizacija, NVO Pelno ir tiesioginio dalyvavimo valstybės valdyme nesiekianti organizacija (įstaiga), kurios misija – tarnauti visuomenės labui. Ji organizuojama privačios nuosavybės pagrindu. Nevyriausybinės organizacijos gali būti steigiamos viešosios įstaigos, visuomeninės organizacijos ar asociacijos juridinės ...
Nominalusis BVP Tai einamaisiais metais pagamintų prekių bei paslaugų vertė, išmatuota einamųjų metų galiojusiomis kainomis.
Nuodėmės mokestis Mokestis, mokamas valstybei už tam tikros visuomenėje smerkiamos veiklos vykdymą, pvz., azartinių lošimų organizavimą.
Nuosmukis Laikotarpis, paprastai trunkantis neilgai (iki vienerių metų), kai mažėja BVP. Nuosmukiu paprastai laikomas du ketvirčius iš eilės trunkantis neigiamas BVP augimas. Nuosmukiu dažnai prasideda depresija .
Nuostolingas mokestis Mokestis, kuriuo surenkamos pajamos į biudžetą yra mažesnės, lygios arba nedaug viršija šio mokesčio administravimo išlaidas.
Objektyvizmas Ayn Rand (1905–1982) sukurta filosofija ir lig šiol gyvuojantis judėjimas, pripažįstantis objektyvios realybės egzistavimą, aukštinantis žmogaus protą kaip vienintelį pažinimo įrankį, žmogų, kurio vienintelis tikslas yra jis pats ir jo gerovė, ir pasisakantis už laisvąją rinką.
Oficialiai neapskaityta ekonomika Šalies ekonomikos dalis, kurios neapskaito oficiali statistika; t. y. šešėlinė ekonomika. Oficialiai neapskaityta ekonomika apima legalias, tačiau nedeklaruotas veiklas ir nelegalias veiklas.
Oficialiosios kalbos Nuo 2007 m. sausio 1 d. egzistuoja 23 oficialiosios Europos Sąjungos kalbos: airių, anglų, bulgarų, čekų, danų, estų, graikų, ispanų, italų, latvių, lenkų, lietuvių, maltiečių, olandų, portugalų, prancūzų, rumunų, slovakų, slovėnų, suomių, švedų, vengrų ir vokiečių.
Oligarchija Valstybės valdymo forma, kai valdžia priklauso nedidelei grupei įtakingų (turtingų) asmenų.
Oligopolija Padėtis rinkoje, kai didžioji tam tikrų prekių ar paslaugų pasiūlos dalis priklauso nedideliam gamintojų skaičiui.
Oligopsonija Padėtis rinkoje, kai didžioji tam tikrų prekių ar paslaugų paklausos dalis priklauso mažam pirkėjų skaičiui.
Ombudsmenas 1) skundų nagrinėjimo institucija;
Optimizavimas Suradimas modelio kintamųjų reikšmių, kurioms esant tikslo funkcija pasiekia maksimalią reikšmę.
Ortodoksinė mokykla Žr. klasikinė ekonomikos mokykla.
P1 Pinigų atsarga: centrinio banko išleisti banknotai, monetos ir komercinių bankų lėšos centriniame banke.
P2 Pinigų kiekis, apimantis P1 ir indėlius iki pareikalavimo komerciniuose bankuose.
P3 Pinigų kiekis, apimantis P2 ir kvazipinigus , t. y. terminuotuosius ir taupomuosius indėlius bankuose ir rezidentų indėlius užsienio valiuta. Pinigams P3 priklauso rezidentų indėlia...
Pagalbinė veikla Įmonės ekonominė veikla, skirta sukurti tinkamas sąlygas vykdyti pagrindinę ir šalutinę veiklas ir atitinkanti šiuos požymius: pagaminti produktai ir paslaugos neparduodami rinkoje, jie nėra įmonės gaminamo produkto ar paslaugos dalis (t. y. neapima komplektuojamųjų detalių, pakuočių, energijos gamy...
Pagrindinė srovė Vyraujanti ekonomikos pažiūrų visuma, daranti įtaką ekonominės politikos sprendimams. XX a. pagrindine srove tapo Johno M. Keyneso pažiūrų visuma ir jo teorijos siūlomi ekonominės gerovės užtikrinimo receptai – makroekonomikos reguliavimas keičiant valdžios išlaidas. Pagrindinės srovės pozicijos susilpnėjo XX a. pab., kai JAV ir Didžiojoje Britanijoje buvo pradėtos vykdyti rinkos liberalizavimo reformos.
Pajėgumas įsisavinti Paprastai tai reiškia šalies ar organizacijos gebėjimą gauti paramą ir ją veiksmingai panaudoti. Tokių gebėjimų dažnai stinga besivystančioms šalims.
Pajėgumo mokėti principas Idėja, kad mokestis turi būti taikomas priklausomai nuo mokesčio mokėtojo finansinės padėties, gaunamų pajamų dydžio. Šiuo principu grindžiami progresiniai mokesčiai. Nors šis principas taikomas dažnai, argumentų, kodėl būtent jis turi būti pasirenkamas valstybės išlaidoms finansuoti, yra mažai.
Pakeitimo koeficientas Pensininko gaunamos senatvės pensijos ar bedarbio gaunamos pašalpos dydis, palyginti su jo gautu darbo užmokesčio dydžiu tam tikru nustatytu laikotarpiu (per paskutinius vienerius arba dvejus metus prieš einant į pensiją ar prarandant darbą). Kai pakeitimo koeficientas didelis (pvz., artimas vienetu...
Pakilimas Bendrojo vidaus produkto didėjimo ir mažo nedarbo laikotarpis. Pakilimas gali būti verslo ciklo dalis. Pakilimas paprastai baigiasi nuosmukiu, nes ekonomikos augimą verslo ciklo metu dažnai sukelia ne natūrali rinkos raida, o centrinio banko vykdoma kreditų emisija.
Paklausa 1) kiekis prekių ir paslaugų, įsigytų už tam tikrą kainą. Paklausa gali būti individuali, rinkos ir visuminė. Individuali paklausa yra tam tikru metu asmens už tam tikrą kainą pageidaujamų įsigyti prekių ir paslaugų kiekis. Rinkos paklausa yra individualių paklausų suma. Visuminė paklausa yra išlaidų prekėms ir paslaugoms suma esant tam tikram kainų lygiui;
Paklausos kreivė Grafinis paklausos dėsnio pavaizdavimas, rodantis paklausos ir kainos ryšį. Žr. grafiką:
Paklausos sukelta infliacija Bendrojo kainų lygio kilimas dėl to, kad padidėja paklausa. Paklausos didėjimą dažnai sukelia kreditų emisija.
Pakuočių rūšys Pakuočių rūšys yra šios:
Pakuotė Pakuotė – gaminys, pagamintas iš bet kokių medžiagų ir skirtas gaminiams pakuoti, apsaugoti, gabenti ir pateikti vartotojams ar gaminių naudotojams.
Palūkanų normos rizika Tikimybė, kad bankas patirs nuostolių dėl palūkanų normos svyravimo.
Parama Savanoriškas ir neatlyginamas pinigų, turto ar paslaugų teikimas paramos gavėjams. Paramą gali teikti fiziniai, juridiniai asmenys ir įmonės, neturinčios juridinio asmens teisių, užsienio valstybės, užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys, tarptautinės organizacijos. Lietuvoje paramos nega...
Pareto optimumas Italų inžinieriaus Vilfredo Pareto (1848–1923) sukurta galimybių didinti ekonominę gerovę teorija. Pareto įvardijo sąlygas, kuriomis vienų gerovė gali būti didinama nemažinant kitų gerovės. Kai pasiekiamas toks išteklių paskirstymo efektyvumas, t. y. Pareto optimumas, bet koks kitoks išteklių paskir...
Pasaulio prekybos organizacija, PPO Tarptautinė organizacija, siekianti liberalizuoti pasaulio užsienio prekybą.
Pasiūlos dėsnis Dėsnis apie kainos įtaką prekės pasiūlai, teigiantis, kad prekės pasiūla didėja, kai kyla prekės kaina, ir atvirkščiai.
Pasiūlos ekonomika Ekonomikos mokslo šaka, tirianti ekonomikos politikos įtaką pasiūlai (gamybai). Pasiūlos ekonomika išsamiai pagrindžia būtinybę mažinti mokesčius siekiant efektyviau panaudoti ribotus išteklius.
Pasiūlos elastingumas Pasiūlos reakcija į kainų pokytį. Reakcijos stiprumas matuojamas kaip pasiūlos pokyčio (procentais) ir kainos pokyčio (procentais) santykis.
Pasiūlos kreivė Grafinis pasiūlos dėsnio vaizdavimas. Pasiūlos kreivė kyla aukštyn iš kairės į dešinę ir rodo, kad kylant kainoms pasiūla taip pat didėja, nes mažiau efektyviems gamintojams apsimoka gaminti prekes. Paklausos ir pasiūlos kreivės dažnai vaizduojamos kartu, jos susikerta vadinamajame pusiausvyros kain...
Pasiūlos šokas Įvykiai, reiškiniai, sukeliantys staigų ir žymų gamybos išteklių apimčių ir kainų pokytį (t. y. ūkio gamybos funkcijos pokyčius). Gamybos funkcijos pokyčiai gali būti trejopi: bendrojo veiksnių našumo, darbo ir kapitalo.
Paslauga Ekonominė gėrybė, tenkinanti vartotojo poreikius, tačiau neturinti materialios formos, negalima išsaugoti, todėl dažniausiai suvartojama jos gavimo metu. Konsultavimas, gydymas, aptarnavimas ir kt.
Paslėptasis nedarbas Reiškinys, kai dalis oficialiai dirbančių darbuotojų netrukus gali netekti darbo. Šis reiškinys būdingas šalims, kuriose ribojamas asmenų atleidimas iš darbo arba išeitinės kompensacijos tokios didelės, kad skatina verčiau laikyti darbuotoją, o ne atleisti jį.
Pašto ženklo principas Vienodos kainos taikymas už skirtingą savikainą turinčių paslaugų suteikimą. Pristatyti laišką į tolimą šalį kainuoja brangiau nei į artimą, tačiau laiškų pristatymui taikoma unifikuota (suvienodinta) kaina. Pašto ženklo principas taip pat taikomas energetikos sektoriuje.
Paternalizmas Perdėta ir visa apimanti valstybės globa, kai daugėja valstybinio reguliavimo, valstybės kišimosi į daugumą žmogaus gyvenimo sričių ir kai vyksta didelis perskirstymas. Tokios globos pavyzdys gali būti reikalavimas prisisegti saugos diržus, privalomasis civilinis draudimas ir kt. Paternalizmas sukuria moralinį neatsakingumą.
Pensijų kaupimo bendrovės Pensijų kaupimo bendrovės – pensijų fondų valdymo įmonė ar gyvybės draudimo įmonė, turinti priežiūros institucijos išduotą leidimą ar licenciją Lietuvos Respublikos teritorijoje verstis Pensijų kaupimo įstatyme nustatyta pensijų kaupimo veikla.
Perdirbimas Procesas, kurio metu nebereikalingos medžiagos (atliekos) surenkamos, rūšiuojamos, apdorojamos ir paverčiamos žaliavomis, kurios po to naudojamos gaminant naujus gaminius.
Perdirbta žaliava Medžiaga, kuri naudojama pakartotinai arba buvo perdirbta į kitas medžiagas.
Perkamoji galia Pinigų savybė nurodyti prekių ir paslaugų kiekį, kurį galima įsigyti už tam tikrą pinigų sumą. Kuo didesnė piniginio vieneto perkamoji galia, tuo daugiau gėrybių už jį galima įsigyti. Perkamoji galia taikoma skirtingiems piniginiams vienetams palyginti arba palyginti to paties piniginio vieneto stip...
Perkamosios galios paritetas Metodas, kuriuo naudojantis apskaičiuojamas skirtingų valiutų tarpusavio kursas ir, pašalinus kainų skirtumus, palyginamas šalių gyvenimo lygis. Perkamosios galios paritetai rodo, kiek konkrečios šalies valiutos vienetų reikia, kad būtų galima įsigyti tą patį prekių ir paslaugų rinkinį, kurį galima ...
Perteklius 1) padėtis, kai siūlomų gaminių kiekis viršija jų paklausą (esant tam tikrai kainai); 2) padėtis, kai pajamos (įplaukos) viršija išlaidas.
Peržiūros („rendez-vous“) Kartais svarstydami svarbų teisinį dokumentą ES vadovai negali susitarti dėl kokio nors konkretaus klausimo. Todėl jie gali nutarti tęsti diskusijas kitą kartą. Toks jų sprendimas, užrašytas ir atskiru punktu įtrauktas į jų aptariamą teisinį dokumentą, tampa oficialus. Šis punktas kartais vadinamas ...
PHARE Nuo 1989 m. veikianti Europos Komisijos koordinuojama paramos Vidurio ir Rytų Europos valstybėms programa. Ji siekia padėti šioms šalims atkurti savo ekonomiką, didinti administracinius gebėjimus ir skatinti suartėti.
Piliečių iniciatyva Tai būdas paprastiems žmonėms dalyvauti priimant sprendimus Europos lygmeniu. Piliečių iniciatyva yra konkreti procedūra, pagal kurią milijonas piliečių iš ne mažiau kaip septynių ES šalių pasirašo pasiūlymą priimti naują ES teisės aktą. Kai tai įvyksta, ES institucijos privalo svarstyti pasiūlymą i...
Pilietinė visuomenė Taip bendrai vadinamos visos vyriausybei nepriklausančios organizacijos ir asociacijos, atstovaujančios įvairių profesijų asmenims, interesų grupėms ar kitiems visuomenės nariams. Pavyzdžiui: tai profesinės sąjungos, darbdavių organizacijos, aplinkosaugos lobistinės organizacijos, moterims, ūkininka...
Pilietinis dialogas Europos Komisijos konsultavimasis su pilietine visuomene formuojant politiką ir rengiant teisės aktų pasiūlymus. Tai platesnė sąvoka negu socialinis dialogas.
Pinigai Mainų priemonė. Kai kurių ekonomikos mokyklų atstovai pinigams priskiria vertės mato, kaupimo priemonės ir kitas funkcijas. Austrų ekonomikos mokykla pinigams priskiria vienintelę funkciją – mainų palengvinimo, o pinigų naudingumu laiko jų mainumą (galimybę laisvai iškeisti į bet kurią kitą prekę). ...
Pinigų iliuzija Nominalių pinigais išreiškiamų pokyčių klaidingas laikymas realiai vykstančiais pokyčiais.
Pinigų kiekis Pinigų suma šalyje tam tikru momentu.
Pinigų multiplikatorius Kreditų kūrimo mastą rodantis rodiklis, apskaičiuojamas kaip 1/r, kur r – privalomųjų atsargų normatyvas.
Pinigų ne neutralumas Teiginys, kad pinigų kiekio pokyčiai daro nevienodą, neproporcingą ir nemomentinę įtaką kainoms.
Pinigų neutralumas Idėja, kad pinigų kiekis neturi įtakos santykinėms prekių kainoms. Teigiama, kad egzistuoja tam tikra kainų struktūra, o pasikeitus pinigų kiekiui visos kainos keičiasi proporcingai ir vienu metu. Pinigų neutralumo šalininkai mano, kad manipuliacijos pinigų kiekiu neturi įtakos kainų struktūrai ir neperskirsto gerovės visuomenėje.
Pinigų pakaitai Pinigų (aukso) reikalavimo teisę patvirtinantis dokumentas (banknotas), pirmu pareikalavimu iškeičiamas į pinigus (auksą, sidabrą) nominaliąja verte. Terminas dažnai vartojamas austrų ekonomikos teorijoje.
Pinigų paklausa Rinkos dalyvių pageidaujamas turėti pinigų kiekis.
Pinigų pasiūla Žr. pinigų kiekis.
Pinigų plovimas Pinigų, gautų iš neteisėtos veiklos (prekybos ginklais, narkotikais, prostitucijos, kyšių ir kt.), legalizavimas.
Pinigų sertifikatai Visiškai atsargomis (aukso, sidabro) padengti pinigų pakaitai (dažniausiai banknotai).
Pinigų sukelta infliacija Piniginio vieneto perkamosios galios sumažėjimas dėl papildomos pinigų emisijos.
Planinė ekonomika Ne rinkos ekonomika, kurioje prekės gaminamos ir paslaugos teikiamos pagal valstybinio centrinio organo sudarytą planą, o prekių mainai nėra laisvi ir savanoriški. Tipiškas planinės ekonomikos pavyzdys – socialistinė ekonomika.
Prakseologija Mokslas, bendroji teorija, nagrinėjanti žmogaus veikimą, t. y. priemones, kurių imasi žmogus, siekdamas tam tikrų pageidaujamų tikslų. Prakseologija yra apriorinis mokslas. Prakseologijos terminą 1890 m. pirmasis pavartojo Espinas savo straipsnyje ir to paties pavadinimo knygoje Les Origines de la t...
Prasta prekė Prekė, kurios paklausa mažėja, kai didėja vartotojo pajamos. Pvz., bulvės, lūšnos.
Prekybos kreditas Prekių ar paslaugų teikėjo klientams tiesiogiai suteikiamas kreditas. Prekybos kreditas suteikiamas, kai už prekes ar paslaugas nesumokama tada, kai perleidžiamos prekės nuosavybės teisės ar suteikiama paslauga.
Prekiniai pinigai Pinigai, turintys dvejopą panaudojimą – kaip mainų priemonės ir kaip įprastos prekės. Pirmieji rinkoje pradėti naudoti pinigai buvo prekiniai. Druska Pietų Afrikoje, cukrus Karibų salose, bebro kailiukai Kanadoje. Vėliau pasaulyje paplito prekiniai pinigai – auksas ir sidabras. Popieriniai pinigai i...
Prekių atsargos Prekių atsargų rodiklis rodo gamintojų, mažmenininkų ir didmenininkų laikomų atsargų vertės pokytį. Verslo atsargų didėjimas gali reikšti, kad lėtėja vartojimas ir ekonomikos augimas.
Prekių importas Prekių importas:
Prekių importuotojas Prekių importuotojas – prekes šalies teritorijoje importuojantis asmuo, kuris turi sumokėti už importuojamas šalies teritorijoje prekes nustatytą importo skolą muitinei arba turėtų sumokėti importo skolą muitinei, jeigu importuojamoms prekėms būtų nustatyti importo muitai, žemės ūkio ar kitos rinkli...
Pridėtinė ekonominė vertė Įmonės veiklos efektyvumo ir investicijų grąžos vertinimo rodiklis, jis gali būti apskaičiuojamas, iš įmonės veiklos rezultato (sumokėjus mokesčius) atimant nuosavo ir skolinto kapitalo kainą (t. y. grąžos normą, kompensuojančią investicijų į veiklą riziką) arba kitais būdais. Pridėtinė ekonominė ve...
Pridėtinė vertė Prekių ir paslaugų vertės padidėjimas kiekvienoje gamybos stadijoje. Pridėtinė vertė apskaičiuojama kaip skirtumas tarp įmonės pajamų iš pardavimo ir įsigytų medžiagų bei paslaugų sąnaudų. Kitaip tariant, pridėtinę vertę sudaro įmonės sumokėtas darbo užmokestis, uždirbtas pelnas, nusidėvėjimas ir ga...
Prielaida Ekonomikos teorijoje, analizės ir prognozavimo srityse nustatomos loginės, teisinės ar kitokios sąlygos. Teorijos, analizės išvados ir prognozės labai priklauso nuo padarytų prielaidų teisingumo.
Prisitaikymo sąnaudos Sąnaudos, kurias patiria įmonės ar kiti rinkos dalyviai, turintys įvykdyti teisės aktų keliamus reikalavimus.
Privalumų, silpnybių, galimybių ir grėsmių analizė, PSGG analizė Reiškinio, proceso, sprendimo, padėties ir kt. strateginio analizavimo metodas, kai nagrinėjamas objektas įvertinamas jo santykinių ir absoliučių privalumų, trūkumų, galimybių ir grėsmių aspektais.
Priverstinis taupymas Atsargomis nepadengtos kreditų emisijos sukeliamas santaupų didėjimo reiškinys. Infliacijos šalininkai teigia, kad šis reiškinys – greitesnis kapitalo kaupimas – yra neišvengiamas infliacijos padarinys. Jie aiškina, kad verslo bendruomenė, kuri infliacines pajamas gauna pirmoji, gauna galimybę daugi...
Privilegija Pagal tam tikrą požymį išskirtam rinkos dalyviui ar grupei dalyvių suteikiamos geresnės sąlygos ar taikomos lengvatinės taisyklės, palyginti su likusiais rinkos dalyviais. Privilegija nuo palankios taisyklės skiriasi tuo, kad palanki taisyklė galioja visiems be išimties. Su privilegijomis susijęs pr...
Prognozavimas Ateities reiškinių ir rodiklių dydžių numatymo būdas. Prognozuojant taikomi įvairūs metodai, modeliavimas, analogija, ekstrapoliacija ir interpoliacija, aiškinimas, interpretacija, ekspertų apklausa ir kt.
Programinis biudžetas Valstybės ir savivaldybių funkcijų finansavimas iš biudžeto pagal pateiktas programas. Programose nurodomi tikslai, priemonės, konkretūs uždaviniai ir joms įgyvendinti reikalingos lėšos. Programinis biudžetas skiriasi nuo institucijų finansavimo, kai asignavimų valdytojai gauna lėšas pagal pateiktą ...
Protekcionizmas Valstybės taikomos priemonės, skirtos vidaus rinkai, vietos gamintojams, skirtingoms ūkio šakoms ar pavienėms įmonėms apsaugoti nuo konkurencijos. Dažniausias protekcionizmo padarinys – padidėjusios kainos. Nors protekcinė politika vykdoma dažnoje šalyje, ji ekonomiškai nepateisinama, net jei vykdom...
Pusiausvyros kaina Kaina, kuriai esant prekės pasiūla lygi jos paklausai. Jei pasiūlos ir paklausos kreivės įprastos formos, ši kaina vienintelė.
Pusiausvyros teorija Marie Esprito Leono Walraso (1834–1910) sukurta teorija, teigianti, kad, jei pusiausvyra yra n-1 rinkoje, n-tojoje rinkoje ji taip pat bus. L. Walrasas vienas pirmųjų ekonomiką ėmė aprašinėti matematinėmis lygtimis – sukūrė matematinį bendrosios pusiausvyros modelį.
Racionalių lūkesčių teorija Ekonomikos teorija, pagrįsta prielaida, kad rinkos dalyviai, nagrinėjami visą įmanomą informaciją, gali gana tiksliai nuspėti ateities įvykius. Pasak šios teorijos, tai įmanoma todėl, kad žmogus savo ateities spėjimus grindžia protu ir visa turima informacija. Tuo ši teorija skiriasi nuo kitų prognozes nagrinėjančių teorijų, kurios arba teigia, kad ateitis yra tik praeities ekstrapoliacija (adaptive expectations), arba kad jos apskritai neįmanoma nuspėti. Šios teorijos teiginiai paneigia Johno M. Keyneso pasiūlytus paklausos reguliavimo būdus, kurie būtų neveiksmingi, nes žmonės juos numatytų ir reaguotų prevenciškai, niekais paversdami visas valdžios pastangas pakeisti žmonių elgesį.
Racionalus [lot. rationalis Protingas] 1) pagrįstas logika. Ekonominė racionalaus individo prezumpcija teigia, kad individas priima sprendimus vadovaudamasis logika;
Reakcija Kainų (kursų) judėjimas prieš vyraujančią tendenciją finansų rinkoje.
Realiosios pajamos Parodo, kiek prekių ir paslaugų asmuo gali nusipirkti. Realiosios pajamos apskaičiuojamos atskaičius mokesčius ir atsižvelgus į infliaciją.
Realizavimas 1) pasirinkimo sandorio (opciono) savininko veiksmas, po kurio kita sandorio šalis privalo įvykdyti sandorio sąlygas;
Realusis BVP Tai einamaisiais metais pagamintų prekių bei paslaugų vertė, išmatuota bazinių metų kainomis.
Recesija Žr. nuosmukis.
Regioninė politika Valstybės priemonių, kuriomis siekiama išlyginti regionų ekonominio išsivystymo skirtumus, visuma. Regionine politika siekiama sumažinti nedarbą, padidinti pajamas vienam gyventojui, pagerinti infrastruktūrą ir pan. Paprastai regioninė politika vykdoma suteikiant regionui finansinių paskatų (mokesči...
Regresijos teorema Pinigų vertę paaiškinanti loginė seka. Teorema teigia, kad esamą arba artimiausiu metu būsiančią pinigų vertę lemia pinigų perkamoji galia, buvusi artimiausioje praeityje. Jei šią loginę seką plėtotume atgaline tvarka, prieitume prie taško, kai pinigų vertę lėmė prekės, vėliau pradėtos naudoti kaip ...
Reiganomika JAV prezidento Ronaldo Reagano (1911–2004) XX a. devintajame dešimtmetyje vykdyta ir jo vardu pavadinta valstybės ekonomikos politika, nukreipta prieš infliaciją, valstybės išlaidų didinimą siekiant mažinti mokesčių tarifus.
Reikšminga rinkos galia Rinkos dalyvis, veikiantis rinkoje menkai paisydamas vartotojų ir konkurentų elgesio. Terminas plačiai vartojamas telekomunikacijų rinkoje.
Renta 1) periodinis mokėjimas turto savininkui už naudojimąsi jo žeme ar kitu turtu;
Restitucija Turto grąžinimas buvusiam jo savininkui, jei esamas savininkas turtą užvaldė neteisėtai, per klaidą arba turto perleidimo sandoris pripažintas negaliojančiu. Restitucija turi būti įvykdoma natūra, o kai to padaryti neįmanoma – piniginiu ekvivalentu.
Restrikcija Pinigų kiekio, gamybos, eksporto ribojimas, kuriuo valstybė siekia tam tikrų tikslų, palūkanų normų kilimo, infliacijos mažėjimo, rinkos apsaugos ir pan.
Revalvacija Centrinio banko vykdomas piniginio vieneto vertės padidinimas kitos valiutos, paprastai naudojamos kaip atsargų valiuta, arba aukso atžvilgiu.
Revizionizmas Skatinimas peržiūrėti ir naujai įvertinti įsigalėjusias teorijas, doktrinas, istorijos įvykius. Revizionizmu taip pat vadinama marksistinės teorijos pakraipa, raginanti kitaip vertinti Karlo Marxo teorijos teiginius.
Ribinis Papildomas, gaunamas pasitelkus papildomą ištekliaus vienetą. Ekonominėje literatūroje itin dažnas terminas, vartojamas apibūdinti gamybos sąnaudas, pajamas, pelną, vartojimą, kainą ir t. t. Ribinis pelnas yra pelno pokytis, kai gamybos apimtis padidėja vienu produkcijos vienetu. Ribinė kaina yra pr...
Ribinis naudingumas Nauda (poreikių patenkinimas ar kitoks pasitenkinimas), gaunama vartojant papildomą gėrybės vienetą.
Riboti ištekliai Prekių gamyboje ir paslaugų teikimo procese naudojami baigtiniai ištekliai. Visi riboti ištekliai yra ekonominiai ištekliai. Visi ekonominiai ištekliai (darbas, kapitalas) yra riboti. Ekonomikos mokslas sprendžia klausimą, kaip ribotus išteklius geriausiai panaudoti neribotiems vartotojų poreikiams ...
Rikardo ekvivalentiškumas Davido Ricardo teiginys, kad valstybės deficitas nedaro įtakos bendrajai paklausai rinkoje, neskatina jos. Taip nutinka todėl, kad mokesčių mokėtojai, spėdami, jog valstybė ateityje turės padengti savo skolą iš tų pačių mokesčių mokėtojų surinktų lėšų, taupo ir atideda lėšas būsimiems mokesčiams sum...
Rinka Ekonominių mainų sistema, suvedanti pirkėjus ir pardavėjus. Tai – pirkimo ir pardavimo santykių visuma, kai pagrindinė informacija perduodama kainomis.
Rinkos dalis Ūkio subjekto ar susijusių ūkio subjektų grupės perkamo ar parduodamo kiekio procentinis santykis su bendru perkamu ar parduodamu kiekiu atitinkamoje rinkoje.
Rinkos galia 1) rinkos gebėjimas tenkinti kuo įvairiausius vartotojų poreikius;
Rinkos yda Neefektyvus išteklių pasiskirstymas, nulemtas rinkos dėsnių (paklausos ir pasiūlos).
Rinkos iškraipymas Nukrypimas nuo laisvosios rinkos sąlygų. Jį sukelia valstybės intervencijos į rinką reguliavimo, mokesčių, biudžeto lėšų panaudojimo ir kitokiais būdais. Rinkos iškraipymas mažina galimybes kurti ekonominę gerovę.
Rinkos segmentavimas Tam tikro gaminio rinkos suskaidymas pagal pirkėjų grupes remiantis įvairiais kriterijais – amžiumi, lytimi, gyvenamąja vieta, išsilavinimu ir pan.
Rizika 1. Ekonominė kategorija, įvykis, kuris gali įvykti, bet gali ir neįvykti. Įvykus tokiam įvykiui galimi trys ekonominiai rezultatai:
Romos sutartis 1957 m. kovo 25 d. Romoje pasirašyta sutartis, kuria buvo įsteigta Europos ekonominė bendrija. Ši sutartis padėjo pagrindus ES keturių laisvių principui – laisvam prekių, paslaugų, kapitalo ir asmenų judėjimui, muitų sąjungai, nustatė bendrąjį muitų tarifą ir apibrėžė kitas bendrosios politikos srit...
Rothbardas, Murray 1926–1995 m. Austrų ekonomistas, istorikas ir filosofas, anarchokapitalizmo šalininkas. 25 knygų ir tūkstančių straipsnių autorius, rašęs ekonomikos teorijos, politikos ir ekonomikos istorijos temomis. M. Rothbardas profesoriavo Niujorko, Nevados, Auburno universitetuose.
Sąnaudų sukelta infliacija Kainų kilimas dėl gamybos išteklių, naftos, darbo, kainų kilimo.
Sandoris Žr. sutartis.
Sanglauda Šio termino tiesioginė reikšmė – „buvimas kartu“. Žargonybė „skatinti socialinę sanglaudą“ reiškia, jog ES, pvz., kovodama su skurdu, nedarbu ir diskriminacija, stengiasi užtikrinti, kad kiekvienas rastų savo vietą visuomenėje.
Sanglaudos fondas ES finansinės paramos fondas, numatytas Mastrichto sutartimi, įsteigtas 1994 m., skirtas ekonominiams šalių skirtumams sumažinti gerinant aplinkos kokybę ir plėtojant transporto infrastruktūrą valstybėse narėse, kuriose BVP vienam gyventojui yra mažesnis nei 90 procentų ES vidurkio.
Santykinė kaina Vienos prekės kaina, išreikšta per kitas prekes ir apskaičiuojama kaip dviejų prekių kainų santykis arba analizuojamos prekės kainos ir visų prekių kainų svertinio vidurkio santykis.
Santykinio pranašumo dėsnis Žr. asociacijos dėsnis.
Santykinis pranašumas Vienos šalies įmonės galimybė pagaminti vienas prekes ar teikti paslaugas esant santykinai mažesnėms alternatyviosioms sąnaudoms nei kitos šalies įmonėje, esant galimybei ir vieną ir kitą prekę gaminti abiejose šalyse ir vienos šalies įmonei esant absoliučiai pranašesnei už kitos šalies įmonę. Santykinis pranašumas paaiškina specializacijos, darbo pasidalijimo ir laisvosios prekybos naudingumą.
Santykinis skurdas Rodiklis, apskaičiuojamas kaip tam tikra vidutinių pajamų dalis. Lietuvoje santykinė skurdo riba yra lygi 50 procentų vidutinių vartojimo išlaidų.
SAPARD programa Integracijos į ES programa žemės ūkio ir kaimo plėtrai.
Saulės šiluminė energija Saulės energija, kurią absorbuoja šilumos perdavimo mediumas (paprastai skysto pavidalo) ir kuri naudojama tiekti karštą vandenį valymo ir šildymo tikslais.
Savarankiškai dirbantys asmenys Savarankiškai dirbantys asmenys – tai:
Savivaldybės įmonė Savivaldybės įmonė yra iš savivaldybės turto įsteigta arba įstatymų nustatyta tvarka savivaldybei perduota įmonė, kuri nuosavybės teise priklauso savivaldybei ir jai perduotą ir jos įgytą turtą valdo, naudoja bei juo disponuoja patikėjimo teise.
Schumpeteris, Josephas Aloisas 1883–1950 m. Austrų kilmės austrų mokyklos ekonomistas, Harvardo universiteto profesorius, plėtojęs verslo ciklų teoriją ir žinomas kaip kuriančiojo griovimo koncepcijos autorius. Jo nuomone, nuolat naujoves diegiantis verslininkas kuria valstybės gerovę. J. Schumpeteris prognozavo, kad rinkos ekonomikos sėkmė sukurs dideles biurokratizuotas korporacijas, kurias vėliau perims valstybė, todėl įsigalės socializmas.
Sėjaus dėsnis Jeano Baptiste’o Say (1767–1832) išdėstyta prielaida, kad gėrybių kūrimo procese gamybos veiksnių kaina yra lygi pagamintos produkcijos vertei, tad visa paklausa yra lygi visai pasiūlai, t. y. esant rinkos kainoms prekių pertekliaus nėra. Sėjaus dėsnis dažnai klaidingai interpretuojamas teigiant, ka...
Sektorius Tam tikra ekonominės veiklos sritis, segmentas.
Semestras ES šalys bendradarbiauja ekonominės politikos srityje pagal „Europos semestro“ procedūrą. Ji taip vadinasi todėl, kad užtrunka apie šešis mėnesius. Ši procedūra atliekama pirmoje kiekvienų metų pusėje, ir buvo pirmą kartą pradėta naudoti 2011 m. Po pirminių debatų apie tai, kokia yra ekonomikos būkl...
Senjoražas Pinigų emisiją vykdančio banko uždarbis iš pinigų emisijos.
Sezoniniai svyravimai Ekonominių rodiklių svyravimai, kuriuos sukelia sezoniniai pokyčiai. Sezoniniai svyravimai itin būdingi žemės ūkio produkcijos gamybai.
Sinergija Padėtis, kai paskirų vienetų bendros veiklos rezultatas yra didesnis už šių vienetų nepriklausomos veiklos rezultatų sumą.
Singuliarizmas 1) požiūris, teigiantis, kad vienas interpretuojamas objektas gali turėti tik vieną tinkamą interpretaciją;
Sisteminė analizė Visuma metodų, skirtų tirti, konstruoti, modeliuoti ypač sudėtingus objektus.
Skaidrumas Šis žodis dažnai vartojamas atviram ES institucijų veikimo būdui apibūdinti. ES institucijos yra įsipareigojusios būti dar atviresnės. Jos stengiasi sudaryti geresnes galimybes gauti informaciją ir parengti aiškesnius bei lengviau suprantamus dokumentus, kad būtų tobulinamas teisės aktų projektų ren...
Skolintų vertybinių popierių pardavimas Asmeniui nepriklausančių vertybinių popierių pardavimo sandoris, sudaromas tikintis, kad vertybinio popieriaus kaina mažės. Kai skolinti vertybiniai popieriai parduodami, jie pirmiausia pasiskolinami, vėliau – parduodami, ir, kai kaina krinta – nusiperkami pigiau ir grąžinami kreditoriui kartu su pa...
Skurdo lygis Gyventojų, esančių žemiau skurdo ribos, dalis. Jų pajamos (vartojimo išlaidos) yra mažesnės už tam tikru metodu apskaičiuotą skurdo ribą.
Skurdo riba Tam tikras valstybės nustatytas pajamų dydis, kurio negaunantys asmenys laikomi skurstančiaisiais, t. y. negalinčiais patenkinti oraus egzistavimo poreikių.
Skurdo spąstai 1) padėtis, kai asmuo gyvena iš mažų socialinių pašalpų, bet neieško darbo, nes potencialus darbo užmokestis labai mažas (ypač atskaičius mokesčius ir įmokas);
Socialinė atskirtis Kai kurių narių išstūmimas iš visuomenės, nes jų gyvenimo būdas neatitinka priimtų nuostatų arba jie neturi minimalaus pragyvenimo lygio ar išsilavinimo (benamiai, narkomanai, skurdžiai ir pan.).
Socialinė įmonė Socialinė įmonė – šį statusą įgijusi Lietuvos Respublikoje įsteigta įmonė ar kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje įsteigta įmonė ar jos filialas, kai tenkinamos visos šios sąlygos:
Socialinės sąnaudos Reiškinio, proceso išorės ir vidaus (privačios) sąnaudos.
Socialiniai partneriai Kiti nei verslo partneriai ir klientai.
Socialinio draudimo rūšys Socialinio draudimo rūšys yra šios:
Socialinis teisingumas Valdžios požiūris į gerovės paskirstymą visuomenėje. Valdžia daro prielaidą, kad rinkos nulemtas gerovės pasiskirstymas yra "neteisingas", tad ji turi šią neteisybę pašalinti teisingiau perskirstydama rinkos sukurtą gerovę.
Socializmas Visuomenės sistema, kai gamybos priemonės priklauso valstybei arba patiems darbininkams (per kooperatyvus, unijas).
Specialieji atidėjiniai Turto ir nebalansinių pretenzijų vertės sumažėjimo dydis, atitinkantis nuostolius, tikėtinus dėl tam tikros veiklos vykdymo, avansavimo, paskolų ar garantijų teikimo.
Specifiniai gamybos ištekliai Itin siaurai pritaikomi (panaudojami) gamybos ištekliai.
Spekuliacija Prekių įsigijimas turint tikslą perparduoti ir uždirbti iš spėjamo kainų skirtumo. Spekuliacija nuo arbitražo skiriasi tuo, kad arbitražo atveju kainų skirtumas yra matomas. Žr. arbitražas.
Spekuliacinė kaina Prekės ar turto kaina, sumokama tikintis, kad ateityje ji dar kils. Žr. burbulas.
Spekuliantas Prekių įsigyjantis (parduodantis) asmuo, kuris tikisi jas perparduoti (įsigyti) už didesnę (mažesnę) kainą.
Spontaninė tvarka Nereguliuojamos rinkos veikimas, kai paklausą ir pasiūlą koordinuoja kainos. Spontaninė tvarka – rinkos dalyvių savarankiško elgesio rinkoje rezultatas, todėl ji nėra nei automatinė, nei mechaninė, nei egzistuojanti pati sau, atsietai nuo rinkos veikėjų. Spontaninė tvarka yra priešinga planinei ekon...
Stagfliacija Padėtis rinkoje, kai vienu metu esti ekonomikos stagnacija, didelis nedarbas ir nuolatinė infliacija.
Stagnacija Padėtis rinkoje, kai tam tikrą laiką ekonomika neauga arba jos augimas labai nežymus.
Startuolis Tai aukštos pridėtinės vertės sektoriuose veikiančios įmonės, turinčios itin didelį augimo potencialą ir galinčios sėkmingai veikti didėjant verslo masteliams. Dėl nepakankamų pajamų, aukštų operacinių ar mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros kaštų, dažniausiai šios jaunos įmonės ilguoju laiko...
Steigėjai Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui Žanas Monė (Jean Monnet), Roberas Šumanas (Robert Schuman) ir kiti svajojo tvirtos taikos ir draugystės saitais suvienyti Europos tautas. Per 50 metų jų svajonės išsipildė – sukurta ES. Todėl jie yra vadinami Europos Sąjungos steigėjais.
Strasbūras Prancūzijos miestas netoli Vokietijos sienos. Čia kas mėnesį vyksta vienos savaitės Europos Parlamento plenarinės sesijos. Mieste įsikūrusios ir ne ES institucijos: Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Europos Taryba. Žodis „Strasbūras“ žiniasklaidoje dažnai vartojamas turint omenyje vieną iš šių insti...
Struktūriniai fondai Europos Sąjungos finansiniai ištekliai, kuriais siekiama sumažinti regionų išsivystymo skirtumus ir skatinti menkiau išsivysčiusių regionų plėtrą.
Suartėjimo kriterijai Žr. konvergencijos (suartėjimo) kriterijai.
Subalansuotas biudžetas Padėtis, kai valstybės biudžetų ir fondų gaunamos pajamos yra lygios jų išlaidoms. Kai biudžetas subalansuotas, valstybei pakanka vidaus išteklių (mokesčiais surenkamų lėšų) savo vykdomoms funkcijoms finansuoti ir nereikia skolintis. Subalansuotas biudžetas suteikia garantiją, kad valstybei, norint ...
Subjektyviosios vertės teorija Teorija, teigianti, kad vertė yra subjektyvi, priklausanti tik nuo individo vertinimo ir objektyviai neišmatuojama. Ši teorija atsirado kaip atsakas į objektyviosios (darbo) vertės teoriją, pastarajai nesugebėjus neprieštaringai paaiškinti tam tikrų ekonomikos reiškinių, vertės paradokso. Žr. vertės...
Subsidiarumas 1. Subsidiarumo principas reiškia, kad ES sprendimai turi būti priimami kuo artimesniu piliečiams lygmeniu. Kitaip tariant, Sąjunga nesiima priemonių (išskyrus tas sritis, už kurias tik ji atsakinga), jei jos nebūtų veiksmingesnės už nacionalinio, regionų arba vietos lygmens priemones.
Suinteresuotoji šalis Bet kuris asmuo arba organizacija, suinteresuoti ES teisės aktais ir politikos formavimu arba kuriems ES teisės aktai ir politikos formavimas daro poveikį, yra proceso suinteresuotoji šalis. Prieš siūlydama naujus teisės aktus ar naujas politikos iniciatyvas, Europos Komisija stengiasi pasikonsultuo...
Susijusi įmonė Įmonė, kurioje kita įmonė turi tam tikrą (dažniausiai įvardijamą įstatymų) dalį akcijų arba kuri valdo kitos įmonės akcijų dalį.
Sutartis Savanoriškas dviejų asmenų susitarimas dėl tam tikro veiksmo (mainų) atlikimo.
SWOT analizė Žr. privalumų, silpnybių, galimybių ir grėsmių analizė.
Šalies rizika Rizika, kylanti dėl neprognozuojamų politinių ar ekonominių tam tikros šalies vyriausybės veiksmų.
Šalis kandidatė Tai šalis, kuri yra pateikusi paraišką stoti į Europos Sąjungą ir kuri oficialiai pripažinta kandidate įstoti į Europos Sąjungą. Šiuo metu yra penkios šalys kandidatės: Kroatija, Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija, Islandija, Juodkalnija ir Turkija. Šalis kandidatė gali įstoti į ES, jei at...
Šalis pareiškėja Tai pateikusi paraišką stoti į Europos Sąjungą šalis. Kai paraiška oficialiai priimama, ji tampa šalimi kandidate (žr. šalis kandidatė).
Šaltasis karas Ekonominių ir socialinių ryšių su kuria nors šalimi nutraukimas. Žr. embargas.
Šengeno erdvė (Šengeno valstybės) 1985 m. penkios ES valstybės (Belgija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Prancūzija ir Vokietija) susitarė panaikinti bet kokią po jas keliaujančių asmenų kontrolę. Taip atsirado vidaus sienų neturinti teritorija, kurią imta vadinti Šengeno erdve (Šengenas yra Liuksemburgo miestelis, kuriame buvo pasirašytas šis susitarimas).
Šengeno sutartis Dalies Europos Sąjungos valstybių susitarimas laipsniškai atsisakyti tarpusavio sienų kontrolės, kad būtų įgyvendintas laisvas asmenų judėjimas. Sutartį 1985 m. birželio 14 d. Šengene (Liuksemburge) pasirašė Belgija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Prancūzija ir Vokietijos Federacinė Respublika. Vėliau ...
Šešėlinė ekonomika Neapskaitoma arba tik iš dalies apskaitoma ūkinė komercinė veikla. Oficialiai neapskaitytos ekonomikos sinonimas. Dažnai vartojamas šnekamojoje kalboje, publicistikoje.
Šliaužiančioji infliacija Nedidelis, laipsniškas, tačiau ilgalaikis kainų kilimas, paprastai siekiantis nuo 1 iki 10 procentų per mėnesį.
Šoko terapija Staigios ir greitos pereinamojo iš socializmo į rinkos sistemą laikotarpio reformos. Šoko terapijos ryškiausias padarinys yra nuosmukis, jį netrukus pakeičia spartus augimas, spartesnis, nei reformas vykdant laipsniškai ir lėtai. Šokas gali būti sušvelnintas mažinant mokesčius ir šalinant kliūtis ve...
Taryba Tarybomis vadinamos trys skirtingos Europos institucijos:
Tarptautinis mokėjimo pavedimas Tai lėšų užsienio valiuta pervedimas iš mokėtojo sąskaitos Lietuvoje į gavėjo sąskaitą, esančią kito mokėjimo paslaugų teikėjo įstaigoje užsienio šalyje.
Tarptautinis valiutos fondas, TVF Po Bretono Vudo konferencijos 1947 m. įkurta tarptautinė organizacija, kurios pradinis tikslas buvo prižiūrėti, kaip šalys narės laikosi Bretono Vudo konferencijoje priimto susitarimo dėl aukso atžvilgiu fiksuoto valiutos kurso.
Taupymo paradoksas Johno M. Keyneso iškelta prielaida, kad paskatos, kuriomis siekiama padidinti taupymą, o ir taupymo padidėjimas tam tikromis sąlygomis gali sukelti vėlesnį taupymo mažėjimą. Pasak jo, tuomet, kai žmonės linkę daugiau taupyti, o ekonomika išgyvena smukimą, mažiau lėšų lieka vartoti. Kuo mažiau gyvent...
Tautologija [gr. tauto - tas pats, logos – žodis] Sąvokos, apibrėžties, teiginio ar jo dalies apibūdinimas ir apibrėžimas juo pačiu. Tautologinis teiginys yra teisingas tik todėl ir tik tiek, kiek teisingi sąvoką sudarantys žodžiai (apie tai sakoma sviestas sviestuotas).
Teisėta ir privaloma priimti mokėjimo priemonė Įstatymo pripažinta mokėjimo priemonė (pinigai). Teisėta mokėjimo priemonė gali būti vienintelė (sole legal tender) – tai šalies centrinio banko leidžiami pinigai, tačiau, jei įstatymai nenustato apribojimų, teisėtų mokėjimo priemonių gali būti ir daug. Lietuvoje šalių susitarimu galima atsiskaityti...
Telekomunikacijų paslaugos Telekomunikacijų paslaugos – paslaugos, susijusios su signalų, žodžių, vaizdo ir garso, duomenų arba kitokios informacijos perdavimu, siuntimu arba priėmimu laidinėmis, radijo, optinėmis arba kitokiomis elektromagnetinėmis sistemomis, įskaitant teisės naudotis šiomis perdavimo, siuntimo arba priėmim...
Tigrų ekonomika Sparčiai augančios ekonomikos sinonimas. Tigrais vadintos itin sparčiai augusios Azijos šalys – Singapūras, Pietų Korėja, Indonezija. Dėl spartaus BVP didėjimo 2003–2004 m. Baltijos tigro vardą pelnė Lietuva.
Tikroji ūkinė bendrija Tikroji ūkinė bendrija yra įmonė, kurios visi dalyviai yra tikrieji nariai.
Tobula konkurencija Padėtis, kai rinkoje veikia daug pirkėjų ir pardavėjų, kai įėjimas į rinką yra laisvas, o rinkos dalyviai turi visą informaciją apie kainas ir gaminių savybes. Tobula konkurencija yra loginė konstrukcija, o ne reali rinkos padėtis. Žr. konk...
Tobulas žinojimas Visa išsami informacija, žinoma visiems rinkos dalyviams. Tobulas žinojimas yra teorinė prielaida, vartojama loginėms konstrukcijoms analizuoti, apibrėžiant tobulą konkurenciją.
Trečiasis pasaulis Ekonomiškai atsilikusios šalys, nepriklausančios nei išsivysčiusioms kapitalistinėms (JAV, ES, Kanada, Japonija ir kt.), nei socialistinėms šalims (buvęs sovietų blokas, Kuba). Tai Afrikos, Azijos, Pietų ir Vidurio Amerikos šalys.
Trečiasis sektorius Nevyriausybinės organizacijos. Žr. nevyriausybinė organizacija.
Trečioji šalis 1. Asmuo, kuris nėra kokios nors sutarties (pvz., draudimo sutarties) šalis.
Trikampė prekyba Trikampe prekyba vadinami tokie prekių tiekimo sandoriai, kai juose dalyvauja trijų valstybių narių PVM mokėtojai, o iš vienos valstybės narės išgabenamos prekės įsigyjamos kitos valstybės narės PVM mokėtojo ir nugabentos į trečią valstybę narę iš karto patiekiamos tos trečios valstybės narės PVM mo...
Trišalė taryba Lietuvos Vyriausybės, darbdavių ir profesinių sąjungų atstovų bendradarbiavimo forma, kai apsikeičiama nuomonėmis ir ieškoma visus tenkinančių sprendimų, dėl minimalios algos, darbo laiko keitimo. Trišalė taryba galėtų būti veiksminga interesų derinimo priemonė, tačiau joje neturi galimybių išreikšt...
Trumpasis laikotarpis 1) laiko tarpas, per kurį gamybos veiksnių kiekis ir kaina nekinta; 2) trumpesnis nei vienerių metų laikotarpis.
Trumpoji pozicija 1) pasiskolinti pardavimui ir konkrečią dieną dar negrąžinti išankstiniai sandoriai; 2) visos akcijos, kurias asmuo pardavė pasiskolinęs, bet dar nenupirko kitų, kad sutartu laiku grąžintų skolą; 3) įsipareigojimai užsienio valiuta, tam tikra dalimi viršijantys ta pačia valiuta denominuotą turtą....
Turizmo paslaugos Turizmo paslaugos – tai turistų kelionės organizavimo, apgyvendinimo, maitinimo, vežimo, informavimo, pramogų ir kitų poreikių tenkinimo paslaugos. Galima išskirti šias turizmo paslaugų rūšis:
Turtas 1) ekonominė gėrybė, vertybė, priklausanti asmeniui (fiziniam ar juridiniam). Turtas gali būti materialusis (pastatai), nematerialusis (prestižas), finansinis (vertybiniai popieriai, indėliai), ilgalaikis (įrenginiai) ir trumpalaikis (kanceliarinės prekės);
Turtinės akcininkų teisės Akcininkai turi šias turtines teises:
Tvarusis vystymasis Nenutrūkstamas, ilgalaikis ekonominio augimo procesas, nepažeidžiantis ateities kartų galimybių tenkinti savo poreikius.
Tvirtesnis bendradarbiavimas Tai susitarimas, pagal kurį ES šalių grupė gali bendradarbiauti tam tikroje srityje, net jeigu kitos ES valstybės tuo metu negali ar nenori prie jų prisidėti. Tačiau kitos valstybės panorėjusios gali prie jų prisidėti vėliau.
Ūkininkas Asmuo, kuris verčiasi žemės ar miškų ūkio veikla. Lietuvoje šią veiklą būtina įregistruoti teisės aktų nustatyta tvarka.
Ūkis 1) šalies ekonomika ar jos dalis (žemės ūkis, miškų ūkis);
Universaliosios visuotinės paslaugos Paslaugos, privalomos teikti visiems gyventojams. Tam tikras paslaugas teikiančios įmonės (telekomunikacijų, vandens tiekimo, pašto, geležinkelio) teisės aktų įpareigojamos teikti nustatytą savo paslaugų minimumą visiems gyventojams už vadinamąją prieinamą kainą, kuri dažniausiai yra mažesnė už rink...
Universalizmas Doktrina, teigianti, kad visuomenė yra savarankiškas, nuo individų nepriklausantis, atskirai nuo jų veikiantis ir turintis savo interesų subjektas. Ekonomikoje universalizmas pasireiškia valstybės, atstovaujančios visuomenės interesams, vaidmens sureikšminimu.
Utilitarizmas Socialinės filosofijos (etikos) mokykla, teigianti, kad visos priemonės, įskaitant valstybę, yra vertingos tiek, kiek padeda pasiekti pageidaujamus tikslus. Pasak utilitaristų, teisingas toks veiksmas arba tokia taisyklė, kurie leidžia maksimizuoti visuminę naudą, t. y. kuo didesnę naudą kuo didesni...
Utopija Neįmanomas įgyvendinti planas, skirtas sukurti idealią, tačiau nerealią tikrovę. Utopijos pavyzdys yra teorinis komunizmas ir socializmas.
Užburtas ratas Neigiamo padarinio atsiradimo priežastį stiprinanti įvykių (reiškinių) grandinė. Dideli mokesčiai skatina jų vengti, o kai mokesčių vengiama, į biudžetą gaunama mažiau įplaukų; kai nepakanka įplaukų į biudžetą, didinami mokesčiai, o didinami mokesčiai skatina jų vengti ir t. t. Užburto rato pavyzdys...
Uždarymo kaina Paskutinio sandorio, sudaryto centrinėje rinkoje per prekybos sesiją, kaina. Jei centrinėje rinkoje dėl vertybinio popieriaus nebuvo sudarytas nė vienas sandoris, uždarymo kaina laikoma kaina, kuri buvo nustatyta pradedant prekybos sesiją. Jei pradedant prekybos sesiją vertybinio popieriaus kaina nu...
Užsienio investicija Užsienio valstybės, tarptautinės organizacijos, užsienio fizinio ir (ar) juridinio asmens investicija Lietuvos Respublikoje.
Užsienio prekybos deficitas Padėtis, kai importas viršija eksportą per tam tikrą laikotarpį, metus.
Užsienio skola Valdžios sektoriui priskirtų subjektų, turinčių teisę skolintis, prisiimtų, bet dar neįvykdytų įsipareigojimų grąžinti užsienio kreditoriams lėšas, pasiskolintas išplatinus Vyriausybės vertybinius popierius, pasirašius paskolų sutartis, finansinės nuomos sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos ...
Vakansija Laisva darbo vieta, kuriai užimti darbdavys ieško darbuotojo. Kitaip dar vadinama laisvu etatu.
Valdžios sektoriaus deficitas Neigiamo valdžios sektoriaus balanso rodiklio absoliučioji vertė.
Valdžios sektoriaus perteklius Teigiamo valdžios sektoriaus balanso rodiklio vertė.
Valiutos mokykla Ekonominės minties srovė, susiformavusi Davido Ricardo teiginių pagrindu XIX a. Anglijoje. Ši mokykla propagavo vadinamąją valiutos doktriną, pagal kurią visi centrinio banko išleidžiamų pinigų pakeitimai turi griežtai priklausyti nuo šalies turimų tauriųjų metalų (aukso) atsargų. Valiutos mokykla p...
Valiutų valdyba Fiksuotojo valiutos kurso sistema, kai nacionalinė valiuta yra fiksuotu kursu susieta su tvirta užsienio valiuta ir šiuo kursu keičiama į atsargų valiutą pirmu reikalavimu. Šiam įsipareigojimui užtikrinti nacionalinė valiuta (pinigai apyvartoje) yra šimtu procentų padengta užsienio valiutos atsargom...
Valraso dėsnis Marie Esprito Leono Walraso (1834–1910) aprašytas dėsnis, teigiantis, kad ekonomikoje, kurioje yra n rinkų, o pasiūla lygi paklausai n-1 rinkoje, visuminė prekių paklausa bus lygi jų pasiūlai ir n rinkoje. Dėsnis yra L. M. Walraso sukurtos bendrosios pusiausvyros teorijos ir analizės rezultatas. Žr....
Valstybė narė Šalys, kurios priklauso tarptautinei organizacijai, vadinamos jos valstybėmis narėmis. Šis terminas dažnai reiškia ir tų šalių vyriausybes.
Valstybės įmonė Valstybės įmonė yra iš valstybės turto įsteigta arba įstatymų nustatyta tvarka valstybei perduota įmonė, kuri nuosavybės teise priklauso valstybei ir jai perduotą ir jos įgytą turtą valdo, naudoja bei juo disponuoja patikėjimo teise.
Valstybės monopolija Padėtis rinkoje, kai tam tikra veikla leidžiama verstis tik valstybės įmonėms.
Valstybės skola Valstybės sektoriui priskiriamų įstaigų ir institucijų įsipareigojimai kreditoriams. Pagal kreditoriaus kilmę valstybės skola gali būti vidaus ir užsienio.
Valstybės vartojimas Išlaidos, skiriamos einamosioms valstybės reikmėms tenkinti (daugiausia tai – darbo užmokestis biudžetinių įstaigų darbuotojams). Paprastai visos valstybės vartojimo išlaidos parodomos valstybės ir savivaldybių biudžetuose ir fonduose.
Valstybinis reguliavimas Visuma valstybės priemonių, kuriomis siekiama suderinti skirtingų grupių interesus ar apsaugoti tam tikrų visuomenės narių interesus, ištaisyti vadinamąsias rinkos ydas ar pasiekti kitų tikslų. Valstybinio reguliavimo priemonės apima kainų reguliavimą, rinkos priežiūrą, antimonopolinį reguliavimą, a...
Valstybinis sektorius Valstybei priklausančių ir jos valdomų vienetų veikla, apimanti valstybės nuosavybę, valstybės vartojimą, valstybės investicijas. Žr. valstybės vartojimas.
Valstybinis socialinio draudimo fondas Valstybinis socialinio draudimo fondas – valdomi centralizuoti tiksliniai finansiniai ir materialiniai ištekliai, kurie yra įtraukiami į apskaitą nuo valstybės ir savivaldybių biudžetų atskirtame Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžete ir yra naudojami valstybiniam socialiniam pensijų, ligos ...
Vartojimas 1) einamųjų poreikių tenkinimas;
Vartotojo krepšelis Vartotojų kainų indeksui skaičiuoti sudarytas vartojimo prekių ir paslaugų sąrašas. Paprastai vartotojo krepšelį sudaro apie 500 vartojimo prekių ir paslaugų pavadinimų.
Vartotojo perteklius Nauda, kurią gauna vartotojas, pasiryžęs už pageidaujamą prekę ar paslaugą mokėti daugiau, nei ji kainuoja rinkoje. Tai yra skirtumas tarp kainos, kurią vartotojas sutiktų mokėti už pageidaujamą prekę, ir realiai sumokėtos rinkos kainos.
Vartotojų kainų indeksas Santykinis rodiklis, kuriuo išreiškiamas vartojimo prekių ir paslaugų, kurias namų ūkiai perka vartojimo reikmėms, bendrasis kainų pokytis per tam tikrą laikotarpį.
Vartotojų kainų indeksas, VKI Rodiklis, rodantis vartojimo prekių ir paslaugų krepšelio, kurį įsigyja, už kurį sumoka ir kurį namų ūkiai panaudoja tiesiogiai patenkindami vartojimo poreikius, vidutinį kainų lygio pokytį per tam tikrą laikotarpį. Vartotojų kainų indeksas neapima prekių ir paslaugų, skirtų gamybai. VKI yra pagrind...
Vartotojų pasitikėjimo rodiklis Rodiklis, rodantis gyventojų materialinės padėties ar ją lemiančių ekonominių veiksnių pokyčių prognozes. Jis skaičiuojamas kaip aritmetinis gyventojų atsakymų į keturis klausimus balansų (skirtumo tarp teigiamų ir neigiamų vertinimų) vidurkis. Gyventojų teiraujamasi apie per artimiausius 12 mėn. bū...
Vartotojų suverenumas Rinkos veikimo aiškinimas, teigiantis, kad rinkoje lemiami yra vartotojų sprendimai. Vartotojai, pirkdami prekes ir paslaugas, pasirenka, kas turi būti gaminama, tad būtent vartotojai sprendžia, kaip riboti ištekliai bus paskirstyti poreikiams tenkinti. Vartotojų sprendimai lemia rinkos kainas....
Verslas Pelno siekianti veikla.
Verslininkas 1) ekonomikos teorijoje – asmuo, sujungiantis kapitalą, darbą ir kitus ekonominius išteklius tam tikrai pelno siekiančiai veiklai vykdyti;
Verslo ciklas Periodiniai ekonominio aktyvumo svyravimai. Verslo ciklas susideda iš nuosmukio, depresijos, pagyvėjimo ir pakilimo. Nuosmukio metu mažėja paklausa, gamyba ir didėja nedarbas. Pagyvėjimo laikotarpiu paklausa pradeda augti, o nedarbas mažėti. Pakilimo metu paklausa ir gamyba didėja, viršydama apimtis...
Vertė Svarba, kurią individas teikia ekonominei gėrybei. Vertės fenomenas aiškinamas remiantis subjektyviu arba objektyviu požiūriu. Subjektyviosios vertės šalininkai teigia, kad vertė yra vertintojo požiūris į vertinamąjį daiktą, vertė egzistuoja ne daikte, o vertintojo sąmonėje. Objektyviosios vertės šalininkai teigia, kad vertę lemia daikto savybės, jo naudingumas, naudojimo galimybės (utilitaristai) arba šiam daiktui sukurti sunaudotas darbo kiekis (darbo vertės teorija). Tačiau pastarieji atsiduria aklavietėje, nes negali paaiškinti vadinamojo vertės paradokso, kai ir naudingesnis, ir daugiau darbo reikalaujantis daiktas yra mažiau vertinamas rinkoje.
Vertė už pinigus Privačiojo ir viešojo sektoriaus partnerystės projektuose taikomas efektyvumo kriterijus. Viešasis sektorius, ilgam laikotarpiui perduodamas turtą ar funkciją privačiam tiekėjui, turi įsitikinti, kad šio perdavimo laikotarpiu bus pagerinta viešojo turto ar paslaugos kokybė, t. y. gauta papildoma vertė už sumokėtus pinigus. Vertė už pinigus įvertinama taikant viešojo sektoriaus palyginimo modelį.
Vertės paradoksas Padėtis, kai būtiniausius poreikius tenkinantys produktai (geležis arba vanduo) kainuoja mažiau nei mažą pritaikymą turinčios (pvz., titanas) ar prabangos prekės (pvz., deimantai). Šio kazuso nesugebėjo paaiškinti objektyviosios vertės teorijos šalininkai, kurie manė, kad vertę lemia daikto fizinis ...
Vertės perkėlimas Aukštesniojo lygmens gėrybių (gamybos priemonių) vertės nustatymas pagal žemesniojo lygmens gėrybių (vartojimo prekių) vertę. Iš esmės vertės...
Vertikalioji integracija Kelių prekės gaminimo ir tiekimo etapų sujungimas vienoje įmonėje ar keliose susijusiose įmonėse.
Veto [lot. Aš draudžiu] Vieno iš sprendėjų balsas prieš, dėl kurio negali būti priimtas kolektyvinis sprendimas. Veto teisė suteikiama priimant itin svarbius ir visų narių pritarimo reikalaujančius sprendimus.
Vidaus skola 1) įsiskolinimų vietos kreditoriams suma;
Vidurkis Ekonominėje analizėje itin dažnai taikomas rodiklių vertinimo būdas; vidurkis apskaičiuojamas kaip rodiklio verčių sumos ir šių verčių skaičiaus santykis. Vidurkis pašalina individualius analizuojamo rodiklio ypatumus. Skaičiuojamas aritmetinis vidurkis, aritmetinis svertinis vidurkis, geometrinis v...
Vienam gyventojui Ekonominio rodiklio dydis, tenkantis vienam gyventojui, pvz., BVP vienam gyventojui, mokesčių našta vienam gyventojui. Apskaičiuojamas kaip ekonominio rodiklio ir gyventojų skaičiaus santykis.
Vienbalsiškumas Priimdama sprendimus tam tikrais klausimais Europos Sąjungos Taryba turi sutarti vienbalsiai, t. y. sprendimui turi pritarti visos šalys. Jei bent viena šalis sprendimui nepritaria, jis nepriimamas. Todėl būtų labai sunku siekti pažangos 27 valstybių narių Sąjungoje, todėl vienbalsiškumo taisyklė šiuo metu taikoma svarstant tik ypač opių sričių klausimus, pvz.: prieglobsčio teikimas, mokesčių, bendros užsienio ir saugumo politika.
Vienos kainos dėsnis Homogeninių prekių (paslaugų) kainos išsilyginimo (bendros kainos nustatymo) rinkoje tendencija.
Viešieji darbai Bedarbių rėmimo būdas, siunčiant juos dirbti tam tikrus laikinus kvalifikacijos nereikalaujančius darbus. Dažniausiai tai – savivaldybės teritorijos tvarkymo, statybos ir remonto, sezoniniai, socialinės globos darbai.
Viešieji pirkimai Prekių ir paslaugų įsigijimas, kai perkantysis yra valstybės (savivaldybės) institucija arba įmonė, kurios veikla finansuojama iš valstybinių biudžetų ir fondų arba kurią kontroliuoja valstybė (savivaldybė). Viešieji pirkimai būna griežtai reglamentuojami siekiant išvengti piktnaudžiavimo ir mokesči...
Viešojo ir privačiojo (sektoriaus) partnerystė, VPP Privataus subjekto atliekamas viešųjų paslaugų teikimas ar valstybės funkcijų vykdymas numatytose srityse, sveikatos apsaugos, švietimo, infrastruktūros plėtojimo ir pan. VPP įgyvendinamas sudarant sutartis dėl ilgalaikio valstybės (ar savivaldybių) funkcijų perdavimo privačiam paslaugų teikėjui numatant jo įsipareigojimus investuoti į perduodamą objektą ir kitas sąlygas. Lietuvoje VPP dažniausiai vykdomas koncesijos pagrindais.
Viešojo pasirinkimo teorija Apie 1960 m. sukurta teorija, nagrinėjanti kolektyvinio sprendimo priėmimo procesą ir jo padarinius. Pagrindinis šios ekonominės minties srovės atstovas – Jamesas M. Buchananas, 1986 m. Nobelio premijos laureatas. Viešojo pasirinkimo teorija teigia, kad visi kolektyviniai sprendimai (įskaitant valdž...
Viešojo sektoriaus palyginimo modelis Viešojo ir privačiojo sektoriaus partnerystės projektuose vartojamas vertės už pinigus įvertinimo modelis. Juo palyginamos VPP patiriamos sąnaudos su gaunama nauda jų grynąja dabartine verte. Viešojo sektoriaus palyginimo modelis įvertina siūlomų projektų rizikas ir atsako į klausimus, ar siūlomas V...
Viešosios gėrybės Gėrybės, kuriomis nemokamai gali naudotis itin daug vartotojų, nesunaudojančių jų teikiamos naudos ir nesumažinančių šių gėrybių kiekio.
Viršvalstybinis Tai yra lygmuo, aukštesnis už nacionalinės vyriausybės lygmenį, kuris skiriamas nuo žodžio „tarpvyriausybinis“, reiškiančio „vyriausybių lygmenį“. Daugelis ES sprendimų priimami viršvalstybiniu lygmeniu. Tai reiškia, kad priimant sprendimus dalyvauja ES institucijos, kurioms ES valstybės suteikė dal...
Visuminė paklausa Visos šalyje pageidaujamos padaryti išlaidos prekėms ir paslaugoms per tam tikrą laikotarpį, per metus, esant tam tikram kainų lygiui. Visuminė paklausa yra lygi vartojimo, investicijų, valstybės vartojimo ir grynojo eksporto (importas minus eksportas) sumai. Šis rodiklis taikomas makroekonominėje a...
Visuminė pasiūla Bendras per tam tikrą laikotarpį šalyje pateiktų prekių ir paslaugų kiekis esant tam tikram kainų lygiui. Šis rodiklis taikomas makroekonominėje analizėje.
Visuotinis akcininkų susirinkimas Visuotinis akcininkų susirinkimas turi išimtinę teisę:
Visuotinis atšilimas Šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikis – vidutinė pasaulinė temperatūra kyla tempu, kuris lemia pastebimą klimato kaitą, keliančią pavojų ateities kartoms.
Žalioji energija Energija, gaminama iš atsinaujinančių ir ekologiškų žaliavų,
Žalioji rinka Dėl informacijos asimetrijos atsirandančios neefektyvios rinkos, kurioms būdingas vartotojų ir investuotojų negebėjimas atskirti geros kokybės produktų nuo blogos kokybės produktų. Reguliavimo šalininkai, pateikdami Enrono pavyzdį, teigia, kad valstybinis reguliavimas gali padėti spręsti žaliųjų rin...
Žemė Vienas iš gamybos veiksnių, gamtos išteklius. Žemės kiekis yra ribotas, tačiau žmonės įvairiais būdais gali didinti jos derlingumą, t. y. našumą – tręšti žemę, kurti genetiškai modifikuotus produktus ir pan. Ribinėmis žemėmis vadinamos tokios žemės, kurias apsimokėtų dirbti ir naudoti tam tikroms gė...
Žemės ūkio bendrovė Žemės ūkio bendrovė yra fizinių asmenų pagal Žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymą privatizuota buvusi žemės ūkio įmonė arba, sudarius steigimo sandorį, fizinių ir juridinių asmenų įsteigta įmonė.
Žemesniojo lygmens gėrybės Vartojimo prekės ir paslaugos. Tai yra gėrybės, kurios visiškai suvartojamos ir nebedalyvauja tolesniame gamybos procese. Karlas Mengeris jas vadino pirmojo lygmens gėrybėmis (goods of the first order). Žr. aukštesniojo lygm...
Žinių ekonomika Ekonominė veikla, kai didžioji pridėtinės vertės dalis sukuriama taikant žinias, naujoves ir mokslo tyrimus.
Žinių problema Žr. išskaidytas žinojimas.
Žmogus ekonomistas [lot.] homo economicus Toks žmogus, kuris siekia tik materialios gerovės, o ne kokių nors kitų žmogiškų tikslų. Žmogaus ekonomisto doktriną XIX a. sukūrė klasikinės ekonomikos teorijos atstovai. Vėliau pripažinta, kad žmogaus poelgius gali skatinti ir kitokie motyvai, dvasiniai.